BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pilkųjų ruonių žūtis - apie priežastis ir apsaugos priemones

Aplinkos ministerijoje susirinkę mokslininkai, Lietuvos jūrų muziejaus ir visuomeninių organizacijų atstovai bei aplinkosaugos specialistai aptarė pagrindines galimas priežastis, dėl ko žūva pilkieji ruoniai.

Susitikimą pradėjęs viceministras Linas Jonauskas apgailestavo, kad į Baltijos jūros pakrantę išmestų ruonių skaičius viršijo visų praeitais metais žuvusių ruonių skaičių. Išmesta 20 negyvų ruonių. „Dažniausiai neįmanoma nustatyti jų žūties priežasčių, nes išmesti į krantą gyvūnai jau būna gerokai suirę. Tačiau turime faktų, kad keli ruoniai turėjo šautines žaizdas”, - sakė viceministras. Jis iškėlė aktualiausius diskusijai klausimus - kaip išsaugoti pilkuosius ruonius ir kaip išspręsti konfliktą su žvejais. Tai svarbūs klausimai ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui, todėl turi būti siekiama tarptautinių susitarimų dėl bendros veiklos.

Aplinkos ministro Valentinas Mazuronio pavedimu aplinkosaugos institucijos aiškinosi Baltijos pilkųjų ruonių kritimo priežastis. Pasak specialistų, pirminiais duomenimis, dauguma išplukdytų pilkųjų ruonių nušauti ne Lietuvoje. Tai rodo jų stipriai apirę kūnai, kurie ilgą laiką išbuvo vandenyje. Buvo tik vienas atvejis prieš 5 metus, kai Lietuvoje stebėtas pilkasis ruonis rastas nušautas. Taip pat nustatyta, kad 12 pilkųjų ruonių jauniklių žuvo įsipainioję į Lietuvos žvejų tinklus pavasarį.

Kaimyninių šalių specialistų teigimu, pilkųjų ruonių situacija Lenkijoje sudėtingesnė, aptikta net 40 negyvų pilkųjų ruonių ir jų jauniklių. Latviai randa iki 100 į jūros pakrantę išmestų negyvų ruonių kasmet. Švedija turi kvotas pilkiesiems ruoniams šaudyti iš valčių (230). Praėjusiais metais švedai nušovė 92 ruonius.

Lietuvos jūrų muziejaus vyriausiasis biologas Arūnas Grušas paaiškino, kodėl ruoniai Baltijos jūroje šiuo metu įsipainioja į žvejų tinklus. Pasak jo, pagrindinė priežastis - 80 procentų žuvies išteklių Baltijos jūroje jau yra išgaudyta, todėl ruoniai badauja ir atakuoja žvejų tinklus dėl maisto.

Viceministro Lino Jonausko įsitikinimu, konflikto su žvejais visiškai neturėtų būti. Negalima leisti ruoniams atplaukti iki tinklų, šiam tikslui reikėtų naudoti apsaugines atbaidančias priemones - tam tikrus garsinius daviklius, kuriuos naudoja estai, ir alternatyvas žvejybiniams tinklams - strimėlines gaudykles arba ūdas, kurias naudoja kaimynai latviai.

Pasitarimo metu nuspręsta, kad žvejai privalo pranešti apie rastus pilkuosius ruonius tinkluose ar plūduriuojančius jūroje (netyčines žūtis). Už pranešimus nebus baudžiama, o už gyvūno žūties nuslėpimą žvejai turėtų atlyginti gyvūnijos ištekliams padarytą žalą pagal iki 10 kartų padidintus įkainius. Taip pat sutarta, kad reikalinga pakeisti Medžioklės taisykles ir uždrausti pasiimti į žvejybą medžioklinį šautuvą.

Kitas pasitarimas dėl pilkųjų ruonių apsaugos bus rengiamas gavus informaciją iš Švedijos, Suomijos, Latvijos ir Estijos apie pilkųjų ruonių žūtį ir jų bei jiems daromą žalą, problemų sprendimo būdus ir taikomas priemones. Į jį planuojama pakviesti mokslininkus, Žemės ūkio ministerijos atstovus, gamtos apsaugos specialistus ir žvejus.

Aplinkos ministerijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras