BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pelną „Kauno energija“ planuoja panaudoti biokuro projektams vystyti

Per praėjusius 2011 metus AB „Kauno energija” neaudituotais duomenimis uždirbo 13,6 mln. grynojo pelno. Tai sudaro 4,41 proc. nuo metinės bendrovės apyvartos. Gautą pelną bendrovė planuoja panaudoti biokuro projektams įgyvendinti.

„Pelnas buvo gautas per 2011 metus nuosekliai vykdant bendrovės strategiją mažinti sąnaudas, pritraukti europinę paramą, mažinti šilumos tiekimo nuostolius siekiant maksimalaus veiklos efektyvumo rezultato, - sakė bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas. - Gautas pelnas nereiškia, kad kaip nors nepagrįstai buvo padidintos šilumos kainos. Bene pusę pelno (6 mln. litų) sudarė iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės gauta bauda, kurią bendrovės naudai priteisė teismas už jos investicinių įsipareigojimų nevykdymą”.

Pagerinus bendrovės finansinę padėtį, nuo 2009 metų kryptingai didžiausias dėmesys buvo skiriamas šilumos tiekimo tinklams atnaujinti. Pagal dar 2009 metais paskelbtą kvietimą Europos Sąjungos paramai gauti bendrovė pateikė 5 paraiškas tinklams modernizuoti, o pagal antrąjį kvietimą, skelbtą 2010 metais - 4 paraiškas. Pagal pirmojo kvietimo paraiškas buvo gauta 16 mln. litų ES paramos, pagal antrojo - 5,8 mln. Ši parama leido sutaupyti atitinkamą pačios bendrovės pinigų sumą. Visa parama panaudota šilumos tiekimo tinklams atnaujinti. 2011 metais buvo atnaujintas rekordinis kiekis - net 9,74 km šilumos tiekimo tinklų. Gautos paramos bendra suma buvo pati didžiausia, lyginant su kitomis šilumos tiekimo įmonėmis šalyje.

Pasak p. R. Bako, gautą pelną bendrovė planuoja panaudoti išskirtinai biokuro deginimo įrenginių statybos projektams vykdyti. Diegti biokuro įrenginius reikalauja tiek ES direktyvos, tiek ir Nacionalinė atsinaujinančių energetikos išteklių strategija, kurios sako, kad Lietuva energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, dalį suvartotoje energijoje iki 2020 m. turi padidinti iki 23 proc. Šių planų vykdymas numatytas ir AB „Kauno energija” vystymo strategijoje, taip pat to reikalauja ir ekonominis kontekstas, kuriame smarkiai išaugusi dujų kaina verčia ieškoti alternatyvų dujiniam kurui.

Šiuo tikslu bendrovė jau 2011 metų gegužės mėnesį buvo parengusi ir lapkričio mėnesį pateikė 3 paraiškas Lietuvos verslo paramos agentūrai, siekdama gauti Europos sąjungos struktūrinių fondų paramą biokuro kogeneracinėms jėgainėms statyti „Inkaro” ir Noreikiškių katilinėse bei Petrašiūnų elektrinėje. Pagal šias paraiškas tikimasi gauti 17,74 mln. litų negrąžintinos paramos. Taip pat 2011 metų lapkričio mėnesį buvo pateiktos 2 paraiškos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondui dėl Noreikiškių ir Ežerėlio katilinių rekonstrukcijų, įrengiant biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus. Pagal šias paraiškas tikimas gauti 4,7 mln. litų paramos.

Biokurą naudojančių termofikacinių elektrinių statybos projektus AB „Kauno energija” inicijavo atsižvelgdama į sąlyginai aukštą šilumos energijos pirkimo iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės kainą bei siekdama prisidėti prie Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų didinti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą energijos gamyboje, mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro ir apsirūpinti šilumos energija konkurencinga kaina.

Planai didžiausią dėmesį skirti gamybos vystymui panaudojant biokurą ir šilumos kainos mažinimą per gamybos sąnaudų mažinimą yra akivaizdžiai matomi bendrovės 2012-2015 metų investiciniame plane. Minėtas investicinis planas yra patvirtintas Kauno miesto taryboje bei VKEKK. Plane numatoma vykdyti biomasės deginimo katilo iki 44 MW šiluminės galios su garo turbina (16 MW) įdiegimo ir projektavimo darbus Petrašiūnų elektrinėje. Taip pat planuojama toliau nuosekliai investuoti lėšas į šilumos tiekimo tinklų atnaujinimą ir modernizavimą.

Taip pat 2011 metais bendrovė inicijavo ir Lietuvoje analogų neturinčio Prisijungimo prie šilumos tiekimo tinklo reglamento („Grid-Code”) sukūrimą. Šis dokumentas reglamentuotų visų potencialių nepriklausomų šilumos gamintojų prisijungimą prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, nustatytų visiems vienodas sąlygas.

Yra gautos paraiškos iš 10 nepriklausomų šilumos gamintojų, kurie ketina savo lėšomis įrengti šilumos gamybos įrenginių, kurių bendra galia sudarytų iki 260 MW. Nepriklausomų gamintojų atsiradimas didins konkurenciją šilumos gamybos sektoriuje, sukurs prielaidas kainai mažinti. Kadangi numatoma šilumos pasiūla žada bene keletą kartų viršyti paklausą, dokumentas reglamentuotų, kiek, kokiomis sąlygomis ir iš kurio gamintojo AB „Kauno energija” pirktų šilumą bei kaip techniškai įgyvendinti patį prisijungimo procesą ir dispečerinį šilumos tiekimo proceso valdymą.

Jei visi šie inicijuojami projektai ir iniciatyvos būtų įgyvendintos, jei Kaune šilumai gaminti būtų pradėtas naudoti biokuras, pastovioji šilumos kainos dedamoji galėtų sumažėti apie 14 proc., o galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina galėtų sumažėti iki 20 proc. Tokiu atveju atsirastų konkurencija šilumos gamybos sektoriuje, kuri taip pat skatintų kainų mažėjimą, be to, sumažėtų priklausomybė nuo vienos kuro rūšies.
Šiuo metu vykdomi minėtų projektų įgyvendinimo paruošiamieji darbai ir laukiama Lietuvos verslo paramos agentūros ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo sprendimų dėl paramos skyrimo.

AB „Kauno energija” informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras