BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pavyzdžiai visiems Europos miestams – Žaliosios Europos sostinės

Žaliuojantys plotai dideliuose ir gausiai apgyvendintuose miestuose - vaizdas, kurį galima išvysti ne taip jau dažnai. O gaila - urbanizuotose vietovėse jie svarbūs ne tik todėl, kad džiugintų praeivių akis, bet ir tam, kad mažintų miesto užterštumą bei suteiktų gyventojams galimybę sportuoti gryname ore. Be to, žaliosios miesto erdvės reikalingos miestiečiams ir tam, kad šie po darbų radę laisvą minutę galėtų pailsėti ir pabėgti nuo kartais taip varginančio miesto triukšmo…

David Cornwell (Flickr) nuotr.

Net 80 % europiečių gyvena miesteliuose bei miestuose, todėl žalios erdvės juose - būtinybė. Tam, kad tokių plotų gausiai urbanizuotose vietovėse būtų kuo daugiau, nuo 2010 m. Europos Komisijos iniciatyva renkama Žalioji Europos sostinė. Galbūt teko lankytis Stokholme, Hamburge, Nante ar Ispanijoje įsikūrusiame Vitorijoje - Gasteise? Jei ne, kraukitės kuprinę atostogoms ir ieškokite lėktuvo bilieto (lėktuvu skristi laaabai neekologiška, geriau rinktis kitokį keliavimo būdą - Ekonaujienos.lt) būtent šiomis kryptimis - šie miestai iškovojo 2010 - 2013 m. Žaliųjų Europos sostinių titulus.

Kyla klausimas, kodėl išrinkti jie, o ne, pavyzdžiui, dėl 2013 - 2014 m. Žaliosios sostinės vardo kovoję Malmė ar Barselona? Miesto laimėjimą lemia ne tik žaliųjų zonų plotas mieste, bet ir anglies dvideginio emisija, tai, kaip miestas geba taupyti vandenį ar suvaldyti triukšmą - egzistuoja net 11 tokių aplinkosaugos kriterijų ir dvyliktasis - gebėjimas skleisti informaciją apie teigiamą tokio miesto pavyzdį. Kitaip tariant, tik visapusiškai pavyzdingai sauganti gamtą ar ateityje šioje srityje siekianti tobulėti vieta (turinti daugiau nei 200 000 gyventojų, o jei šalyje tokių didelių miestų nėra - tuomet didžiausias miestas šalyje) gali tapti Žaliąja Europos sostine.

Štai keletas faktų apie laimėtojus: įsivaizduokite, Stokholme net 95 % žmonių gyvena per 300 m. nuo žaliųjų miesto zonų, o Vitorijoje - Gasteise šios vietos tokiu atstumu prieinamos visiems miesto gyventojams… Svarbūs ir laimėtojų ateities planai - pavyzdžiui, Hamburge šiuo metu sparčiai mažinamas CO2 emisijos kiekis, o Nante skatinamas keliavimas viešuoju transportu ir dviračiais.

Įdomu ir tai, jog už tokio aplinką saugančio miesto viziją atsakinga ir Lietuva - Vilnius rikiavosi tarp 15-os miestų, palaikiusių Žaliosios sostinės konkurso idėją šiai dar tik vystantis. Lietuvos sostinė ir Kauno miestas buvo ir tarp norinčiųjų laimėti 2010 - 2011 m. Žaliosios sostinės titulą, tačiau tarp finalininkų patekti jiems, deja, nepavyko…

Šių metų Birželio 14 d. Europos Komisija vėl paskelbė atranką pretendentams 2014-ųjų Žaliosios Europos sostinės titului laimėti. Kaip manote, kam pasiseks šį kartą?

“Euroblogas”

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras