BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pavasaris nesiliauja stebinti

Kad šis pavasaris kitoks nei paprastai būna, įsitikinome jau ne kartą. Po vėsios pradžios ir balandyje pagaliau prasidėjusio atšilimo, gegužės antrąją po lietaus iškritęs šlapias sniegas, kai kur iki dvylikos centimetrų sluoksniu užklojęs žemę, gerokai sutrikdė benusistovintį gamtos ritmą. Keistai atrodė spėję sulapoti nuo užgulusios naštos palinkę liaunesni beržai ir šermukšniai. Dalis beržų taip ir neatsitiesė ar net nulūžo. Neįprasta buvo matyti ir žiedus sukrovusias ievas, kurių ne vieną storesnę sniegas išvertė su šaknimis.

Paukščiai, užklupti sniego, pritilo. Ant miško keliukų sutrikę straksėjo paprastieji kikiliai. Girdėjosi beveik vien tik žiemojantys ar anksčiau pargrįžtantys sparnuočiai. Iš tolimųjų migrantų giedojo tik gegutės ir calpsėjo pilkosios pečialindos. Iš po sniego kyšojo tįstelėję vilkdalgių lapai, paparčiai, geltonavo pelkinių purienų ir baltavo kiškio kopūstų žiedai. Visgi neatrodo, kad augalams tokie krituliai pakenkė. Jau po poros dienų, sniegui nutirpus, lyg niekur nieko toliau žiedus skleidė mėlynės, pražydo ievos, įsaulyje geltonai nušvito smiltyninių sidabražolių vainiklapiai. Žali augalų lapai irgi atlaikė netikėtus išbandymus. Gamta vėl prisipildė pavasario kvapų bei garsų. Baigiantis pirmąjai gegužės dekadai, sulapojo dalis ankstyvesnių ąžuolų, liepos, link pabaigos artėjo paprastųjų klevų žydėjimo metas. Sauspievėse subaltavo dirvinių glažučių žiedai, puošniai pražydo dirvinės ir trispalvės našlaitės. Šlapesnėse pievų žemumose pirmuosius žiedus išskleidė pievinės kartenės, pelkinės našlaitės, raudonžiedės žiognagės, aitrieji vėdrynai. Kur-ne-kur pamiškėse pavieniui pražydo paprastosios žemuogės ir veronikos. Pirmieji po žiemos bundančią aukštapelkę pagyvinę kupstiniai švyliai brandina pūkuotas sėklas. Kiti, po švylių pražystantys augalai  - siauralapės balžuvos - pirmąsias šviesiai rožines žemyn palenktas taureles atveria tik dabar.

Sulaukiame vis naujų paukščių rūšių. Krūmynuose melodingai gieda sodinės devynbalsės. Eglynų ūksmėje tilindžiuoja pirmosios mažosios musinukės, šiluose kukliai teksi jų giminaitės pilkosios musinukės. Prietemos apsiaustoje pamiškėje pasigirdo lėlio kurkimas. Paežerės ir Viešvilės aukštupio nendrynuose energingai gieda ežerinės nendrinukės, pratisai sirpia nendriniai žiogeliai. Greta esančių viksvynų nakties rimtį raižo šmaikštus švygždos švilpčiojimas. Vis mažiau beišgirsime įvairių rūšių pelėdas. Viena anksčiau savo nuolatinėje teritorijoje ne kartą girdėta lututė, dabar iki vidurnakčio supupsėjusi vos keletą serijų, nutilo. Bet štai papelkyje augantį sausą pušyną temstant pripildė labai aktyvios žvirblinės pelėdos giesmė. Paukštis, didoku ratu nuolat perskrisdamas iš vietos į vietą, švilpė gerą valandą. Ta pati pelėda vėl pragydo dar rytui neišaušus. Tetervinų tuoktuvių sezonas vėluodamas prasidėjo kovo pabaigoje. Kasmet paprastai jis užsitęsia ilgėliau. Dabar tuoktavietėje rytais orą dar suvirpina burbuliavimas, tačiau tas trunka kur kas trumpiau. Prieš kelias dienas pirmuosiuose varnėnų lizduose išskilo jaunikliai. Netoliese ant žemės mėlynuoja kiaušinių lukštai.

Nuo žiemą išverstų žalių eglių kamienų girdisi keistas besikartojantis brazdesys. Tai gegužės saulės šilumą pajutę vabalai kinivarpos tipografai lindėdami po žieve graužia požievinius takus ir skleidžia keistą lyg iš po žemių sklindantį garsą. Gamtos pažinimo džiaugsmą jau kartina vakarais pasirodantys kraujasiurbiai uodai. Dar tik pradžia. Netrukus nauji šių įkyrių vabzdžių tuntai, palikę pelkių vandenyje esančias veisyklas ir tapę suaugėliais, sparčiai pasklis po gegužės girią.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras