BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pavasaris – paukščių metas

Dabar galime nepamatyti daug ko, tačiau paukščius regėsime ir girdėsime. Paukščių pasaulyje šiandien - daug naujienų. Štai jau prieš savaitę matytos pirmosis šelmeninės kregždutės - patys tikriausi šiltojo pavasario paukščiai. Viena kregždė, kaip sakoma, pavasario dar neatneša, tačiau jų sušmėžavimas - labai reikšmingas.

Juodagalbė devynbalsė. Iš eFoto.lt

Labai anksti, dar iki balandžio vidurio, pasirodė juodagalvės devynbalsės. Nors šie giesmininkai kartais lieka žiemoti, tačiau šiaip ar taip jos yra šiltojo meto paukščiai. Panašiai kaip ir daugelis nendrinukių, žiogelių, krakšlių, pečialindų. Šiemet gana anksti sugrįžo margasparnės musinukės, grąžiagalvės, miškiniai kalviukai, krantiniai tilvikai ir kt.

Šiuo metu daugelis paukščių skuba į namus, o grįžę iškart pradės savo „darbus” - pasirinkti teritorijas, ją su kitais pasidalinti, lizdą susukti, jauniklius išperėti ir išmaitinti. Paukščiai gana konservatyvūs. Jei žinome vietą, kur pernai ar užpernai perėjo vienos kurios nors rūšies paukščiai, jų ten galima ieškoti ir dabar.

Ar tai reiškia, kad čia sugrįžo pernykščiai ir užpernykšiai teritorijos šeimininkai? Nebūtinai. Tiesiog kiekviena rūšis turi savo mėgiamus biotopus, vietas, kurios tinka lizdams sukti, maistui rinkti. Būna ir įvairių įpročių, kurių išmokstama. Jie gali pakeisti paukščių polinkius. Štai jeigu iškeliami inkilai ar dirbtiniai lizdai, paukščiai gali apsistoti juose ir mažiau dėmesio skirti biotopui.

Beje, paukščiai nelabai noriai atsisveikina su lesyklomis. Iš dalies tai galima aiškinti žiemiško oro sugrįžimais, kai sniegas paslepia visą maistą, tačiau lesykla kartais domisi netgi varnėnai, neseniai sugrįžę iš savo žiemaviečių. Jie susirenka prie lesyklos ir su malonumu ima lesti kruopas. Labai gali būti, kad paukščiai to išmoko svetur.

Gali būti, kad žiemodami Europoje, jie visą laiką maitinosi lesyklose. Tai visai įprasta, nes daug kas paukščius Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje lesina net vasarą. Panašiai mūsų lesyklose įsikūrė europietiško gyvenimo būdo pramokę juodieji strazdai, karveliai keršuliai, paskutinį dešimtmetį miestuose vis dažniau randami kėkštų lizdai. Kėkštas - miško gyventojas. Atsargus, įtarus, o perėjimo metu labai slapus. Tačiau nereikia pamiršti, kad jis - varninių šeimos atstovas, o šie paukščiai geba prisitaikyti prie pačių įvairiausių naujovių.

Šiuo metu miškuose skamba labai mielas liepsnelės balsas. Dabar kai miškuose marguoja žiedų kilimas, smagu klausytis paukščių giesmių. O žydėjimas - pačiame įkarštyje, augalai keičiasi vos ne kasdien. Gegužės pradžioje jų visų žiedų nematysime, kadangi pakankamai sausa. Saulės apšviestuose vietose beregint nublanksta žibuoklės, svyra rūteniai.

Ypač greitai šile peržydi vėjalandės šilagėlės. Šis pavasario augalas, kurį gerai pažįsta rytų Lietuvos žmonės yra vienas nuostabiausių. Jo žiedai taurės formos, stambūs, pukuoti. Tačiau išsiskleidusios pašlaitėj, jau po trejeto dienų šilagėlės ima džiūti. Byra žalčialunkiai, pakilo vištapienių lapeliai. Tai reiškia, kad žiedų metas praėjo. Ateina plukių, purienių metas, greitai skleisis pavasariniai pelėžirniai, kašubiniai vėdrynai.

Dabar žieduose netgi apniukusią dieną gausu kamanių, bičių, musių, dvisparnių, visiems reikia maisto, visus vilioja žiedų šiluma.

Parengta pagal LRT laidą „Gamta - visų namai” (laidos autoriai: Selemonas Paltanavičius ir Adolfas Drungilas).

Bernardinai.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras