BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Paukščių apsaugai svarbių teritorijų istorija Lietuvoje

Europos Bendrijų Tarybos direktyva 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (sutrumpintai - Paukščių direktyva) buvo priimta 1979 m. balandžio 2 d. Tai pirmasis Europos Sąjungos (ES) teisės aktas, reglamentuojantis ilgalaikę visų laukinių paukščių rūšių apsaugą ES šalyse. 1981 m. balandžio 6 d. Paukščių direktyva oficialiai įsigaliojo tuo metu ES priklausančiose 10 valstybių.

Pagrindinis Paukščių direktyvos tikslas yra ilgalaikė visų laukinių paukščių rūšių apsauga ES. Ji apima šių rūšių apsaugą, tvarkymą ir kontrolę, nustato jų naudojimo taisykles. Ši Direktyva nereglamentuoja dirbtinai Europoje introdukuotų paukščių rūšių apsaugos. Paukščių direktyva taikoma paukščiams, jų kiaušiniams, lizdams ir buveinėms.

Saugomos teritorijos kuriamos vietovėse, kur nykstantys paukščiai gausiausiai peri ir telkiasi

Lietuvoje aptinkamos 55 Europos mastu nykstančios Paukščių direktyvos I priede įrašytos rūšys. Remiantis direktyvos reikalavimais, vietose, kur nykstantys sparnuočiai gausiausiai peri, turi būti išskirtos ir įsteigtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST). Saugomas teritorijas reikia steigti ir vietovėse, kuriose būna gausiausios migruojančių ir žiemojančių paukščių sankaupos.

Teritorijų atranka pradėta 2000-aisiais

Šiandien Lietuvoje yra 82 PAST, kurios užima apie 9 proc. šalies teritorijos. Šių teritorijų atrankos darbų pradžia laikytini 2000-ieji. Tada Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos derybinių pozicijų derybose dėl narystės Europos Sąjungoje patvirtinimo” buvo įsipareigota įsteigti PAST tinklą iki stojimo į ES datos (2004 m. gegužės 1 d.). Įgyvendinti šalies įsipareigojimus buvo patikėta Aplinkos ministerijai. Viena ministerija to padaryti nebūtų pajėgusi, nes neturėjo pakankamai specialistų ir duomenų, todėl 2000 m. kreipėsi pagalbos į mokslininkus ornitologus.

PAST atrankos darbai Lietuvoje buvo koordinuojami pagal Danijos bendradarbiavimo su Rytų Europa aplinkos srityje programos (DANCEE) finansuojamą projektą „Europinės svarbos saugomų teritorijų „Natura 2000″ tinklo įgyvendinimas Lietuvoje”. Pirmiausia buvo analizuojama ir apibendrinama turima informacija apie paukščių gausumą ir paplitimą mūsų šalyje. Vėliau duomenys buvo tikslinami ir pildomi: atliekami papildomi tyrimai gamtoje, kuriuose labai aktyviai dalyvavo Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) nariai, pavieniai ornitologai, saugomų teritorijų darbuotojai. Daug informacijos jau buvo sukaupta per ankstesnius tyrimus, ypač sudarant paukščiams svarbių teritorijų (PST) sąrašą (angl. Important Bird Areas (IBA), kuris ir buvo PAST atrankos pagrindas ir labai padėjo siekiant įgyvendinti stojimo į ES keliamus uždavinius.
1996-2000 m. LOD vykdė du PST inventorizacijos projektus mūsų šalyje. Jų metu Lietuvoje buvo atrinktos 57 PST, o rezultatai paskelbti leidinyje „Paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje, 2000″. LOD sukaupti duomenys apie PST buvo tikslinami vykdant papildomus lauko tyrimus teritorijose 2003-2006 m. Atlikus tyrimus, buvo atrinktos 84 svarbiausios nykstančių paukščių perėjimo ir sankaupų vietos mūsų šalyje, kurios aprašytos leidinyje „Europos Sąjungos reikšmės paukščiams svarbios teritorijos Lietuvoje” (Raudonikis L., 2004).

Stojant į ES šalyje buvo 39 PAST

Teritorijų atrankai reikėjo ir teisinio pagrindo, todėl, padedant ornitologams, buvo parengti ir aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymu patvirtinti nacionaliniai PAST kriterijai, atitinkantys tarptautiniu mastu pripažintus ir Europos Komisijos (EK) aprobuotus BirdLife International parengtus kriterijus. Įsakymas ne kartą buvo keičiamas atsižvelgiant į naujausius mokslinius duomenis. Šiuo metu galioja naujas įsakymas „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijų patvirtinimo” (aktuali redakcija patvirtinta 2008 m. spalio 13 d.). 2001 m. gruodžio 4 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-628, kuriame įtvirtinta nuostata, kad svarbiausiose paukščių apsaugai vietose iš pradžių įsteigiamos nacionalinės saugomos teritorijos, kurioms vėliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu suteikiamas PAST statusas.

2004 m. Aplinkos ministerija pradėjo oficialų 39 nesaugomų teritorijų steigimą. Balandžio 8 d. LR Vyriausybė nutarimu atrinktoms vietovėms buvo suteiktas PAST statusas. Taigi iki įstojant į ES Lietuvoje jau buvo pirmosios PAST, tačiau daugeliui kitų vertingų teritorijų šio statuso suteikti dar nespėta. Taip nutiko todėl, kad vietovių atrankos procesas buvo ilgas ir sudėtingas. Pirmiausia PAST paskelbtos jau anksčiau įsteigtos saugomos teritorijos (rezervatai, draustiniai, nacionaliniai parkai ir kt.), nes naujų nacionalinių saugomų teritorijų steigimas užima daug laiko ir kartais trunka net kelerius metus. Kai kurios net ir daug seniau į ES įstojusios šalys taip pat laiku nespėjo baigti kurti PAST tinklo.

Rudakaklis kragas

Per metus įsteigta daugiau nei trisdešimt teritorijų

Per 2005 m. PAST sąrašas nuo 39 teritorijų išaugo iki 73 (2004-2005 m. buvo įsteigta nemažai nacionalinių saugomų teritorijų - biosferos poligonų, atkuriamųjų sklypų, kuriems vėliau suteiktas PAST statusas). 2006 m. rugpjūčio 25 d. LR Vyriausybės nutarimu į PAST sąrašą buvo įrašytos dar 4 teritorijos ir parengta nauja jo redakcija.

2006 m. vasaros pabaigoje mūsų šalyje buvo 77 PAST (daugiau nei 8 proc. šalies teritorijos) ir Lietuva buvo netoli ES vidurkio (9,9 proc.), lenkė tokias šalis kaip Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Airija. Tačiau 2007 m. EK pradėjo pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą dėl to, kad įsteigta per mažai PAST, o kai kurios iš įsteigtųjų yra mažesnio ploto, nei nurodyta PST sąraše.

EK, vertindama PAST tinklo pakankamumą, remiasi publikuotu PST sąrašu, kurį galima būtų pavadinti šešėliniu PAST sąrašu. Lietuvai EK reiškė priekaištus dėl 12 teritorijų - 7 PAST, kurios buvo mažesnės nei PST, ir 5 PST, kurios buvo nepaskelbtos PAST. Aplinkos ministerija ne kartą siuntė EK paaiškinimus dėl vienos ar kitos teritorijos. 2010 m. gruodžio mėn. Aplinkos ministerijos ir valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai vyko į EK Aplinkos generalinį direktoratą aptarti būtinybės kai kurias vietoves paskelbti PAST. Į kai kuriuos Lietuvos argumentus buvo atsižvelgta, jie pasirodė priimtini ir EK nebereiškė pretenzijų. Deja, dėl kelių teritorijų teko nuryti karčią kritikos piliulę ir paskubinti jų steigimą ar išplėtimą.

PAST koreguojamos

Siekdama ištaisyti trūkumus ir kad būtų nutraukta pradėta pažeidimo procedūra, Aplinkos ministerija kartu su mokslininkais toliau kūrė PAST tinklą. Įvertinti šio tinklo pakankamumą Lietuvoje labai padėjo Ekologijos instituto ekspertų 2007 m. atliktas darbas „Įsteigtų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo pakankamumo įvertinimo ir tyrimo darbų, reikalingų paukščių apsaugai svarbių teritorijų tinklo optimizavimui, plano artimiausiam laikotarpiui parengimas”. Paskutinį kartą PAST sąrašas papildytas 2010 m. kovo 24 d. Jame atsirado dar 5 naujos PAST, taip pat buvo pakoreguotos kai kurių anksčiau įsteigtų PAST ribos ir jose saugomų rūšių sąrašai.

Gamta keičiasi: vienų rūšių populiacijos didėja, kitų mažėja, šalyje pradeda perėti naujos rūšys, todėl buvo papildytas Drūkšių ežero PAST rūšių sąrašas - įrašyti didieji baltieji garniai, nes jau kelerius metus jie peri ežero pakrantėje; į Labanoro girios PAST rūšių sąrašą įrašytos jerubės, žvirblinės pelėdos, tripirščiai geniai; į Adutiškio-Guntauninkų miškų PAST - juodieji gandrai. Koreguojant PAST rūšių sąrašus, labai prisidėjo LOD, Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto ir saugomų teritorijų darbuotojai.

Kai kurių PAST ribos keičiamos. Dainavos girios PAST sumažinta - iš teritorijos sąrašo išbraukti Merkinės geomorfologinis ir urbanistinis draustiniai, nes šiose urbanizuotose teritorijose neperi tokios PAST saugomos paukščių rūšys kaip tetervinai, kurtiniai ar tulžiai.

Kurtinys

Kurtinys

Jūrinės PAST dar neįsteigtos

Šiuo metu dar steigiama ir plečiama keletas teritorijų. Planuojama išplėsti Gubernijos miško PAST (mažųjų erelių rėksnių perėjimo vieta) ir Blinstrubiškio miško PAST (17 perinčių paukščių rūšių, įrašytų į Paukščių direktyvos I priedą) ribas, įsteigti Baltijos jūros biosferos poligoną ties Kuršių nerija.

Lietuva kol kas nėra nustačiusi nė vienos PAST ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, nes labai trūksta duomenų apie ten aptinkamus paukščius. Su tokia pačia problema susiduria daugelis ES šalių narių, nes jūriniai tyrimai yra labai brangūs ir užima daug laiko. 2011 m. rudenį mūsų šalies ekonominėje zonoje Baltijos jūroje pradėti gamtinių vertybių tyrimai (ne tik paukščių, bet ir buveinių, žuvų, dugno faunos), kurie vykdomi įgyvendinant projektą „Jūrinių buveinių ir rūšių inventorizacija „Natura 2000″ tinklo plėtrai Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje (DENOFLIT)”. Projektas vyks iki 2015 m. kovo pabaigos, o preliminarių duomenų apie toli nuo kranto aptinkamas paukščių rūšis galima tikėtis 2013 m. pavasarį.

Viršija lūkesčius

EK vyrauja neoficiali nuomonė, kad tam, jog būtų laikoma, kad vienai ar kitai rūšiai nustatytų PAST pakanka, jose turi būti saugoma ne mažiau kaip 20 proc. šalies perinčios populiacijos. Šiandien galime pasidžiaugti, kad daugelio Lietuvoje perinčių retųjų paukščių rūšių nacionalinės populiacijos dalis PAST yra didesnė nei 20 proc., o kai kurių, pavyzdžiui, gulbės giesmininkės, vapsvaėdžio, jūrinio erelio, net 50 ir daugiau procentų visos nacionalinės populiacijos aptinkama PAST. Aišku, yra ir tokių rūšių, kurių tik nedidelė populiacijos dalis patenka į PAST. Tačiau reikia atsižvelgti ir į rūšies apsaugos būklę. Nors griežlės tik apie 7 proc. nacionalinės populiacijos aptinkama PAST, bet ši rūšis Lietuvoje plačiai paplitusi ir gausi, palyginti su Vakarų Europos šalimis. Dėl to nėra neatidėliotinos būtinybės plėsti griežlių apsaugai skirtų PAST. Nendrinės lingės taip pat tik 12,5 proc. populiacijos aptinkama PAST, tačiau jos apsaugos būklė yra palanki (populiacijos didėja ir daugelyje Vakarų Europos šalių).

PAST tinklas gali nuolat keistis

Kada bus baigtas kurti PAST tinklas Lietuvoje, sunku pasakyti. Gali būti, kad jis nebus visiškai pastovus ir kartkartėmis bus šiek tiek keičiamas, koreguojamos teritorijų ribos, atsižvelgiant į mokslinius tyrimus, stebėsenos duomenis ir į kitus veiksnius (pavyzdžiui, klimato kaitą). PAST rūšių sąrašai taip pat bus tikslinami. Pastaraisiais metais pastebima, kad kai kurios pietinės rūšys plinta į šiaurę, todėl gali atsirasti ir visai naujų teritorijų.

Džiugas ANUŠKEVIČIUS

Kęstučio Čepėno ir
Mariaus Kavaliausko nuotraukos

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras