BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pasyvus namas Lietuvoje?!

Sakoma, jog visur gerai, bet namuose geriausia. O jeigu dar namas draugiškas aplinkai ir žmogui, taupus, ekonomiškas… Tad šįsyk apie pasyvius namus, kurie Europoje jokia naujiena, o Lietuvoje išgirdus sąvoką pasyvus namas, vis dar išvysti klausiantį žvilgsnį - kas tai?

Pasyviu namu vadinamas toks namas, kurio energijos poreikis yra itin mažas, toks namas sunaudoja tik ketvirtadalį standartiniam namui reikalingos energijos, paprastai neturi atskiros šildymo sistemos, jiems pakanka rekuperacinės vėdinimo sistemos. Pasyvaus būsto efektyvumas paremtas pastato šilumos izoliacija ir padidintu atitvarų sandarumu. Svarbiausia tokio būsto idėja yra sumažinti pastato energijos poreikį, tačiau tuo pačiu išsaugoti tinkamą, komfortišką mikroklimatą jo viduje.

Pagrindiniai standartinio ir pasyvaus namo skirtumai: pasyvaus namo sienos, grindys, perdangos apšiltintos storesniu sluoksniu, langai ir durys montuojami su ne didesne kaip 0,8 W/(m²•K) šilumos perdavimo koeficiento verte, montuojama kitokio tipo šildymo - vėdinimo sistema. Dažniausiai pasyviam namui būdinga: kompaktiškumas, sandarumas, namas orientuojamas į pietinę pusę, šiluma išgaunama iš išmetamo oro, vandens pašildymui naudojami alternatyvūs, atsinaujinantys energijos šaltiniai (pvz. saulės energija), pasirenkami energiją taupantys prietaisai (A+ arba A++ klasės).

Pasyvaus namo idėja anaiptol ne naujiena. Pirmas statinys, pastatytas ir labiausiai artimas šiuolaikinei pasyvaus namo koncepcijai buvo burlaivis su kuriuo buvo tyrinėjama Arktika, turėjęs apie 40 cm šiltinimo sluoksnį, jo kajutėse pasišildoma būdavo įgulos prikvėpuotu oru. Tai nesuderinama su šiuolaikine priverstine pasyvaus namo rekuperacija, tačiau nepamirškime, jog tai buvo XIX a.

Dažniausiai pasyvaus ar tradicinio namą pasirinkimą nulemia idėja, kad reikia ieškoti ne pigaus šildymo šaltinio, bet mažinti reikalingos energijos kiekį. Pasyvus būstas turi daug privalumų, lyginant su tradiciniu - tai ir aplinkosauginė nauda, nes mažinamas CO2. Yra paskaičiuota, jog vidutinio dydžio gyvenamasis namas per metus į atmosferą išmeta iki 6000 kg CO2, o gyvenant tokio pat dydžio pasyviame name, atmosferos tarša sumažėja iki 2100 kg CO2 per metus. Taip pat mažinamas triukšmas, nes pasyvaus namo izoliacija yra kur kas geresnė, nei tradicinio, įprastinio namo. Kadangi namas apsaugomos nuo triukšmo, tai reiškia ir kokybiškesnį, geresnį gyventojų poilsį.

Svarbu paminėti ir pasyvaus namo ekonominę naudą, kuri turbūt ir yra pagrindinis kriterijus, lemiantis tokio namo pasirinkimą - mažos išlaidos, pasyvus namas sutaupo apie 75 % šildymui reikalingos energijos per metus. Taigi artėjant šildymo sezonui, kai tradicinių namų savininkai tuština pinigines ir griebiasi už galvų, pasyvaus namo šeimininkai džiaugiasi nedidelėmis išlaidomis šildymui. Toks namas nenuvertėja, jo vertė išlieka stabili, o tai reiškia, kad pasyvaus namo pardavimo kaina bus iki 30 % didesnė už įprastinio.

Šiuo metu pagrindinė problema, su kuria susiduria statantis pasyvų namą, yra žinių stygius, patirties stoka. Lietuvos statybų sektoriuje pasyvus namas vis dar naujovė. Pagrindinis informacijos šaltinis yra internetas, jis padeda susirasti reikiamą informaciją, susipažinti su bendraminčiais, keistis sukauptomis žiniomis, spręsti iškilusias problemas.

Patirtis

Pasikalbėti apie pasyvius namus, jų situaciją Lietuvoje ir pasidalinti savo patirtimi sutiko pasyvaus namo šeimininkas Vilius Gaveika, statantis tokį namą Kaune. 37-erių metų Vilius Kauno technologijos universitete įgijo statybos inžinieriaus diplomą, tačiau jo darbas su specialybe neturi nieko bendro, o pasyvaus būsto statyba tapo hobiu, gyvenimo būdu, nes kiekvienas statybų etapas apžvelgiamas tinklaraštyje http://vvnamas.wordpress.com/.

Pasyvaus namo (PN) sąvoką Vilius išgirdo dar 2008 m., o po trejų metų pats ryžosi statyti tokį būstą. Vilius prisipažįsta pasyvų namą pasirinko ne dėl ekologinių paskatų, pasirinkimą nulėmė paprasti kriterijai - norėjosi namo, kurio išlaikymas būtų nebrangus, nesinorėjo būti priklausomu nuo monopolijų. Vyras pateikia pavyzdį, jog 83 m2 namo, kuriame gyvena du žmonės, spalio-balandžio mėn. šildymui bei vandens paruošimui sunaudojo 300 m3 gamtinių dujų. Taip pat namo savininką masino iššūkis: ar sugebėsiu pasistatyti PN be specialistų (projektuotojų, turinčių atitinkamą specializaciją). „Daug kas mūsų name yra ne kaip pas žmones” - didžiuojasi Vilius. Pavyzdžiui, ant stogo įtaisytas saulės kolektorius. Juk saulės Lietuvoje tiek pat, kiek Vokietijoje. Nors vyras prisipažįsta, kad saulės kolektorius, tai dar vienas eksperimentas, tikimasi, jog saulės energiją pavyks panaudoti vandens ir būsto šildymui. „Pagal mano skaičiavimus, namą teks papildomai šildyti tik lauko oro temperatūrai nukritus žemiau -4 °C, bet reali situacija paaiškės ateinantį šildymo sezoną” - pasakoja Vilius.

Šio namo statyba yra hobis, kuriam šeimininkas negaili nei laiko, nei pastangų. Statant PN turi labai daug domėtis, ieškoti informacijos, nes Lietuvoje seminarų ar mokymų apie pasyvius namus nėra, pastarieji vyksta Vokietijoje, Austrijoje, kur tokie namai anaiptol nėra naujovė.

Namo interjero šeima ypatingai neįrenginės, bet rinksis, kad ir brangesnius, tačiau kokybiškus ir taupius A++ klasės buities prietaisus.

Didžiausi sunkumai, kuriuos patiria pasyvių namų statytojai, tai nusistovėjusios tradicijos, nekintantis požiūris. „Žmonės pas mus nedrąsiai priima naujoves”, - sako Vilius. Todėl pasyvaus namo populiarinimui vyras pasirinko tinkliaraštį, kuriame dalinasi patirtimi ir patarimais. Tinkliaraštis nesusijęs su Viliaus profesine veikla ir finansinės naudos neatneša. Tačiau suteikia moralinį pasitenkinimą - leidžia dalytis žiniomis, diskutuoti su bendraminčiais, džiaugtis atradimais.

Vilius pamini, jog svarbiausia yra ne pigios energijos gamyba, bet minimalus energijos vartojimas, tai vyras stengiasi įrodyti realiu savo pavyzdžiu.

Paklausiu, kada Vilius ir Vesta planuoja įsikurti naujame būste. Vyras tvirtai atsako: šiemet, tikrai šiemet! Jei dabar reikėtų statyti pasyvų namą, Viliui nereikėtų penkmečio, tokį namą, turėdamas pakankamai žinių ir patirties, jis sugebėtų pastatyti vos per metus.

Emilija Šaulytė

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras