BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Papildanti atliekų surinkimo sistema padidino atliekų rūšiavimą 26 %

Įvairios stiklo bei PET taros, aliuminio skardinių, makulatūros, tetrapak pakuotės, nebenaudojamų buitinių elektronikos prietaisų supirkimo punktų tinklo „Eko taškas” veikla Kauno mieste 2011 metais padėjo net 26 % padidinti atliekų rūšiavimą ir antrinių žaliavų surinkimą šiame mieste (vertinant tik „Eko taške” superkamas antrines žaliava). „Eko taškas” veiklą Kauno mieste pradėjo 2010 metų pabaigoje. Palyginus 2011 ir 2010 metais šiame mieste surinktų antrinių žaliavų kiekius, akivaizdus papildančios atliekų surinkimo sistemos teigiamas efektas.

Kauno mieste surinktos antrinės žaliavos, tonomis

Kauno miesto savivaldybės informacija

Kaip matosi iš diagramos, augo visų rūšių žaliavų surinkimas. Labiausiai augo stiklo pakuotės surinkimas, kuris padidėjo net 760 tonų, tuo tarpu santykinai labiausiai augo metalinės pakuotės surinkimas, padidėjęs 52 %.

2010 metais buvo surinkta apie 5,6 tūkst. tonų šių žaliavų. Kadangi „Eko taškas” tik pradėjo veiklą, „Eko taško” dalis sudarė 3 % šio kiekio. 2011 metais buvo surinkta net 7,1 tūkst. tonų, o papildančios sistemos dalis išaugo net iki 21 %.

Nepaisant papildančios sistemos surenkamų atliekų dalies augimo, 2011 metais augo ir pagrindinę konteinerinę sistemą eksploatuojančios UAB „Kauno švara” surenkami antrinių žaliavų kiekiai. Tai rodo, kad papildančios sistemos veikla teigiamai veikia bendrą surenkamą antrinių žaliavų kiekį tiek papildančioje, tiek pagrindinėje konteinerinėje atliekų surinkimo sistemoje taip sumažinant bendrą antrinių žaliavų patekimą į sąvartynus.

Palyginimui, iki papildančios sistemos įdiegimo, 2008-2010 metais antrinių žaliavų surinkimas Kauno mieste augo vidutiniškai po apie 5 % per metus. Panaši situacija ir miestuose, kuriuose nėra „Eko taško” sistemos. Panevėžyje 2009-2011 metais antrinių žaliavų surinkimas augo vidutiniškai po apie 6 % per metus, tuo tarpu Klaipėdoje ir Šiauliuose 2009-2011 metais antrinių žaliavų surinkimas nepadidėjo.

Nepaisant gerėjančių antrinių žaliavų rūšiavimo ir surinkimo rezultatų, atliekų, tarp jų ir antrinių žaliavų, šalinimo sąvartynuose rodiklis Lietuvoje vis dar yra vienas didžiausių Europoje ir, Aplinkos ministerijos duomenimis, šiuo metu sudaro apie 94 %. Tuo tarpu, pagal atliekų tvarkymo principų strategiją, mažiausiai pageidautina strategija yra atliekų šalinimas sąvartynuose. Pavyzdžiui, Šveicarijoje gyventojas per metus į sąvartyną nenuveža nė kilogramo atliekų, Vokietijoje į sąvartynus keliauja tik vienas procentas atliekų, Danijoje į sąvartynus patenka maždaug 3,5 % atliekų, Liuksemburge - apie 18 %, Airijoje jų laidojama mažiau nei pusė.

Siekiant padidinti atliekų rūšiavimo efektyvumą Lietuvoje, būtina pasitelkti visas įmanomas priemones. Kauno miesto patirtis rodo, kad papildanti atliekų surinkimo sistema yra viena iš efektyviausių priemonių.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras