BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ona Valainienė. Gimdymas ne liga – patikėkime tai akušerėms ir gimdyvėms

Neseniai Vilniuje vyko tarptautinė konferencija „Gimdymo modeliai: galimybės ir teisė rinktis”. Tai - pirmoji šios tematikos konferencija Lietuvoje, kurią organizavo ir medicinos profesionalai, ir nevyriausybinės šeimų organizacijos, o renginyje dalyvavo aukščiausios kompetencijos specialistai iš įvairių šalių. Vienas konferencijos tikslų - parengti rezoliuciją apie įvairių gimdymo modelių įgyvendinimą bei palankios motinoms ir naujagimiams gimdymo ir gimimo aplinkos kūrimą Lietuvoje ir įteikti ją Lietuvos valdžios institucijoms.

Plačiau apie renginį kalbiname Všį „Tėvystės centras” (anksčiau vadinto „Prieraišiosios tėvystės centru”) ir iniciatyvos Gimimas.LT kūrėją, teisininkę Oną Valainienę.

Kaip gimė tokio renginio idėja, kas jį inicijavo ir organizavo?

Konferencijos idėja gimė po to, kai visuomenėje kilo tam tikras sujudimas dėl gimdymų namuose. Išryškėjo nemažai susipriešinimo šiuo klausimu. Esminė problema - Lietuvoje akušeriai iš tiesų negali legaliai atvykti pas gimdyves į namus ir joms padėti. Prieš pusantrų metų nevyriausybininkai pirmą kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl teisinio gimdymų ne ligoninėje reglamentavimo, kad būtų leista sveikatos priežiūros specialistams padėti gimdyvėms namuose. Valdininkai tokį prašymą gana kategoriškai ir nepagrįstai atmetė. Tuomet pradėjome megzti ryšį ir ieškoti kontakto su pačiais medikais. Vienai gydytojai ginekologei - labai šviesiam žmogui - Bangai Kulikauskaitei kilo idėja surengti tarptautinę konferenciją, sukviesti šios srities žinovus iš užsienio. Tokiu būdu sukurti platformą medikams (tiek praktikams, tiek akademikams), sveikatos politikams, teisininkams ir šeimoms diskutuoti apie galimus gimdymo modelius Lietuvoje ir pasaulyje, ieškoti optimalių sprendimo variantų. Renginio organizatoriai buvo VšĮ „Tėvystės centras”, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Lietuvos akušerių ir ginekologų draugija.

Kokie yra konkrečiai tie gimdymo modeliai Europoje, kurie buvo pristatyti konferencijoje?

Gimdymo modelis - visuma gimdymo aplinkybių, tokių kaip vieta, būdas, kurias moteris pasirenka, bendradarbiaudama su ją prižiūrinčiu sveikatos priežiūros specialistu.

Kalbant apie normalius nėštumus ir nekomplikuotus gimdymus Europoje veikia tęstinės akušerinės priežiūros modelis, kai ta pati akušerė gali savarankiškai prižiūrėti moters nėštumo eigą, priimti jos nekomplikuotą gimdymą ir teikti priežiūrą po jo.

Kalbant apie gimdymo vietą, įprastai galimi tokie variantai: ligoninė, natūralaus gimdymo centras, namai. Konferencijoje buvo išsamiai pristatyti konkrečiai Didžiojoje Britanijoje veikiantys visi trys modeliai. Taip pat Švedijos ir Latvijos gimdymo namuose modelis, kaip jis funkcionuoja, statistika.

Kalbant apie gimdymo būdą - tai gali būti natūralus, fiziologinis gimdymas, be jokių intervencijų, gali būti naudojamos medicininės priemonės, pvz., moteris gali pasirinkti nuskausminimą ir pan.

Taip pat konferencijoje pristatytas Cezario pjūvio operacijos atlikimo naujovės. Beje, tai kad vis daugiau gimdymų baigiasi Cezario pjūviais, konferencijoje irgi įvardinta kaip problema, nereikalingų intervencijų taikymo pasekmė.

Kokie Jūsų, kaip vienos organizatorių ir dalyvių, įspūdžiai iš šios konferencijos?

Manau, kad konferencija tikrai labai pavyko. Tai buvo pirmasis medikų, kaip tam tikros paslaugos teikėjų, ir šeimų atstovų, kaip paslaugos gavėjų, bendro kūrybinio darbo rezultatas. Konferenciją vainikavo vieša diskusija, kur pagaliau abi pusės susėdome prie vieno stalo. Kalbėjomės apie esamą gimdymo modelių įvairovę Lietuvoje ir užsienyje, tiksliau apie tai, kad Lietuvoje, palyginus su kitomis vakarų pasaulio valstybėmis, nesama praktiškai jokios gimdymo modelių įvairovės ir galimybės rinktis, taip pat apie tai, kokių veiksmų reikėtų imtis, kad tokių galimybių rąstųsi. Diskusijos metu nutarta parengti rezoliuciją valstybės valdžios institucijoms su prašymu svarstyti klausimus, susijusius tiek su gimdymu ne ligoninėje, tiek su akušerio statusu bei profesija.

Akušerio profesija yra laisvoji profesija. Tai reiškia, kad akušeris turi galėti savo profesine veikla verstis laisvai ir savarankiškai. Europos Sąjungos teisė reglamentuoja akušerio studijas, t.y. kaip akušeriai turi būti ruošiami, kiek ir ko mokomi, kokią praktiką atlikti ir pan., bei profesinę veiklą, t.y. kuo jie gali užsiimti ir kokias paslaugas teikti. Ką iš tikrųjų akušeriai gali daryti ir ką turėtų daryti? Pagal Europos Sąjungos teisę akušeris, be kita ko, savarankiškai prižiūri normalų nėštumą, priima nekomplikuotą gimdymą ir rūpinasi moterimi ir naujagimiu po gimdymo. Lietuva visiškai įgyvendina Europos Sąjungos teisę dėl akušerių ruošimo. Mūsų akušerės yra išmokytos, kompetentingos teikti minėtas paslaugas. Deja, kalbant apie akušerio profesinės veiklos realizavimą, Lietuvoje - nykus vaizdas. Mūsų akušeriai neturi tiek galimybių užsiimti savo profesija savarankiškai, kiek jų kolegos kitose Europos valstybėse. Pasenusi ir skylėta teisinė bazė, reguliuojanti akušerio statusą, leidžia juos veikiau traktuoti kaip gydytojo padėjėjus. Tai ne akušeriai, ar bent jau ne tokie, kokius sutiksime svetur.

Ši konferencija - laimėjimas tiek šeimoms, tiek medikams. Tikiuosi, tai gražaus tolimesnio bendradarbiavimo ir draugystės pradžia. Tik konstruktyvios diskusijos pagrindu, nesusipriešindami, išklausydami ir įsiklausydami, galime kartu spręsti mums rūpimus klausimus ir problemas. Tikiu, kad galime vieni kitiems padėti.

Ar konferencijoje dalyvavo medikų ir iš „priešininkų stovyklos” (nusiteikusių prieš alternatyvius nei ligoninėje gimdymo modelius) ar tik bendraminčiai?

Manau, kad buvo visaip manančių ir nusiteikusių. Žmogus turi teisę turėti savo nuomonę ir įsitikinimus. Tačiau kad ir kokia būtų nuomonė, tai lieka nuomone. Linkiu visiems, ir sau taip pat, kad, palikę ambicijas ir įsitikinimus, pažvelgtume į tai, kas objektyvu - mokslinius tyrimus, visuotinai pripažįstamus tarptautinėje akademinėje bendruomenėje, užsienio šalių patirtis. Sutinku, kad teisė gimdyti namuose neturėtų būti įgyvendinama aklai - be jokių sąlygų, be jokių saugiklių. Todėl yra svarbi diskusija, paremta objektyvia informacija, kad rastume patį optimaliausią sprendimą, saugų tiek gimdyvei, tiek naujagimiui.

Konferenciją užbaigusi vieša diskusija buvo atvira visiems, kiekvienas galėjo pasisakyti, tačiau „priešininkų stovyklos” atstovai aktyviai joje nedalyvavo. Koferencijoje dalyvavo Europos akušerių sąjungos prezidentė, taip pat atstovai iš Švedijos, Latvijos, kur gimdymai namuose yra reglamentuoti. Išklausėme pranešimų apie sėkmingą jų patirtį, apie funkcionuojančius gimdymo modelius, apie galimus moters pasirinkimus, įgyvendinamus be žalos. Visam tam sunku prieštarauti - subjektyvios nuomonės neužtenka.

Čia galėčiau pabandyti pateisinti tuos kategoriškai nepritariančius gimdymo ne ligoninėje idėjai. Gimdymo samprata pastaruoju metu labai keitėsi. Kažakda tai buvo išimtinai medicininis procesas. Dabar gi apie gimdymą imta kalbėti labiau kaip apie socialinį reiškinį. Sveika moteris, nėštumas be rizikos faktorių, nekomplikuotas gimdymas - čia nieko nereikia (iš)gydyti. Būtent dėl šios priežasties kitose Vakarų valstybėse normalius gimdymus priima akušeris, ne gydytojas ginekologas. Akušeris, kaip minėjau, yra visiškai kompetentingas tą daryti. O dabar įsivaizduokime, kad keliasdešimt metų dirbi gimdymų srityje, kur gimdymas be aktyvaus gydytojo veikimo, be įrankių, be vaistų - neįsivaizduojamas dalykas. Ir ta didžiulė patirtis, kai šitiek laiko buvai tikras, kad yra taip, o ne kitaip, ir reikia daryti būtent taip, kaip mokeisi ir šitiek metų tą darei, ima ir pakiša koją, kai padvelkia Vakarų vėjai, naujovės. Kažkas, ir dar aišku gerokai jaunesnis ir be tokios patirties, ima ir pasako, kad tai, kuo visąlaik tikėjai ir tebetiki, nėra absoliuti tiesa. Aišku, kad sunku tai priimti ir net klausytis. Čia labai natūralūs bendražmogiški dalykai, to neišvengsime. Būkime supratingi ir pakantūs.

Kita vertus, noriu pasidžiaugti, kad sutikome labai daug geranoriškų ir atvirų medicinos profesionalų, gebančių įsiklausyti.

Turbūt tai buvo gan netikėta?

Iš pradžių išties įsivaizdavome, kad daugelis medikų yra kategoriški ar net priešiški. Taip nutiko galbūt todėl, kad viešojoje erdvėje dažniausiai pasigirsdavo būtent jų nepalaikančios, gana šiurkštaus tono nuomonės. Išties nemalonu klausyti ar skaityti, kai gydytojas gimdymą apibūdina kaip patį pavojingiausią ir baisiausią dalyką gyvenime. Pavyzdžiui, teko girdėti, kaip vienas gydytojas gimdymą sulygino su „vulkanu ant kurio sėdi moteris”. Galvodavau, kad pasiklausiusios tokių „nuomonių” moterys apskritai gali pradėti bijoti gimdyti. O moters baimė - didžiausias jos gimdymo priešas.

Ir kai staiga atrandame medikus, kurie yra atviri mums - šeimoms, moterims - kurie tikrai klausosi, tai, kas mums svarbu, ko mes norėtume, kokie mūsų lūkesčiai. Kurie dalinasi savo pastebėjimais, išsako problemas, su kuriomis jie susiduria, tada yra visai kitaip. Tokioje atmosferoje iš tiesų norisi vienas kito klausytis ir ieškoti to aukso vidurio, kad būtų visiems gerai.

Vis dėlto gimdymas dalyvaujant gydytojui galbūt atspindi didesnę atsakomybę už naują į pasaulį ateinančią gyvybę?

Sakyčiau, kad tai veikiau yra neprotingas resursų paskirstymas, ir tai būdinga posovietinio bloko valstybėms. Kam darbą, kurį visiškai gali atlikti vienas žmogus, atlieka du? Jie dubliuoja vienas kitą. Akušeris, yra tas, kuris prižiūri normalų nėštumą bei gimdymą. Tokia yra šios profesijos paskirtis. Ir pasikartosiu dar kartą, akušeris yra visiškai kompetentingas tą daryti. O gydytojui prie sveikos gimdyvės nėra ką veikti.

Kalbant apie gimdymą namuose, gimdymo tik ligoninėje šalininkai argumentuoja, kad bet kurią akimirką gali įvykti nenumatytų komplikacijų ir esant ne gydymo įstaigoje nebus įmanoma suteikti reikiamos pagalbos…

Taip, čia yra tiesos. Tik dar reikėtų kalbėti apie tai, ką vadiname komplikacijomis ir per kiek tą reikiamą pagalbą, joms ištikus, būtina suteikti. Komplikacija komplikacijai nelygu. Tačiau tokio pobūdžio komplikacijos, kai reaguoti reikia labai greitai, sveikai moteriai gimdant natūraliai, t.y. be medicininių įsikišimų, yra labai labai retos. Moksliniais tyrimais pastebėta tendencija, kad medicininės intervencijos sąlygoja didesnę komplikacijų tikimybę. Tuo tarpu gimdant ne ligoninėje arba ne su gydytoju ginekologu, o tik su akušeriu, intervencijų tikimybė mažesnė. Pagal užsienio valstybių statistinius duomenis, mirties atvejų rodiklis mažos rizikos nėštumų užsibaigusių gimdymų ligoninėje ir namuose nesiskiria arba skirtumas nėra statistiškai reikšmingas. Tiek ligoninėje, tiek namuose tai yra itin reti atvejai. Taigi, tiesa yra ir tai, kad mirštama ir ligoninėse.

Šia tema, manau vertėtų pakalbinti gydytoją ginekologą, tik su viena sąlyga - kad kalbės objektyviai.

Tad gal priešinimesi leisti gimdyti ne stacionare slypi kiti interesai, bijoma konkurencijos?

Kaip pažiūrėsim. Viena vertus, kai mes sakome, kad prie sveikos gimdyvės gydytojui nėra ką veikti, galbūt kai kas įžiūri sau grėsmę. Galbūt yra tam tikri interesai… Nežinau. Manau, kad gydytojams, pasitikslinsiu, geriems profesionaliems gydytojams, visada bus ką veikti. Mes per mažai vertiname jų sunkų ir atsakingą darbą. Kita vertus, kalbant apie gimdymo modelių pasirinkimą, nepanaikinsime galimybės moteriai gimdyti ir su gydytoju ginekologu. Tik reikėtų spręsti klausimą, kas už tai moka, galbūt tai galėtų būti papildoma gimdymo paslauga apmokama ne iš mokesčių mokėtojų kišenės. Priminsiu, jog kalbu apie nekomplikuotus gimdymus (atsiradus komplikacijoms, visada įsijungia gydytojas ginekologas). Čia vėlgi diskusijų objektas.

Lietuvoje akušerio profesija nepelnytai „nuversta nuo sosto”. Tai labai kilni profesija ir norėčiau, kad Lietuvos akušerės tą išgirstų ir imtų labiau pasitikėti savimi. Jų veikimo galimybės tikrai nepagrįstai ribojamos.

Kokie tolimesni jūsų žingsniai ir ko tikitės?

Kaip minėjau, esame parengę rezoliucijos projektą ir dabar ją deriname bei dėliojame paskutinius taškus, ir ją siųsime valdžios institucijoms (Sveikatos apsaugos ministerijai, Seimui ir Seimo sveikatos reikalų komitetui). Šį kartą tikimės didesnio aktyvumo nei formalaus diplomatiško atsakymo. Problema vis dar yra.

Kalbant apie gimdymus namuose, tai yra tikrai mažumos poreikis. Ne daugiau 1-2 procento gimdyvių. Politinės valios pareiškimas šiuo klausimu populiarumo nepridėtų. Jaučiame nenorą imti spręsti šį klausimą. Tas liūdina ir tikrai neskatina pilietiškumo. Jaučiamės daug padarę, kad mus išgirstų, kad diskutuotume, kad rastume visiems tinkamiausią sprendimą. Neieškome kaltų, tik šįkart nuoširdžiai tikimės… Dabar esame ne tik šeimos ir mamos, šįkart einame visi kartu. Kaip konferencijos metu gražiai įvardino viena gydytoja ginekologė: „Esame ne tik gydytojai, bet ir jūsų socialiniai advokatai”. Gera tai jausti.

Tad viliamės, kad valdžios institucijos žengs ir savąjį žingsnį.

Ar Lietuvoje taip pat ketinama steigti natūralaus gimdymo centrus ne ligoninėse, kaip tarpinį variantą tarp ligoninės ir gimdymo namuose? Galbūt jau esama kokių nors pirmųjų žingsnių?

Mes labai norėtume, kad Lietuvoje moteris turėtų galimybę rinktis - ligoninė ar natūralaus gimdymo centras, ar namai. Apie ketinimus sunku šnekėti, kai nėra tam tinkamos teisinės bazės. Šiuo metu net ligoninėje akušeris teisiškai negali priiminėti gimdymų savarankiškai. Teoriškai gali, bet už tą gimdymą formaliai atsakomybę prisiima gydytojas ginekologas, t. y. jis pasirašinėja dokumentus. Pakoregavus teisės aktus, kurie nustato akušerio veikimo ribas, įtvirtinus akušerio profesiją kaip laisvą profesiją, leidus akušeriui teikti savo paslaugas savarankiškai, galėtų rastis tiek natūralaus gimdymo centrai, tiek akušerinės paslaugos gimdymo namuose metu. Manau esant atitinkamai paklausai, formuotųsi ir pasiūla, svarbu, nesudaryti tam dirbtinių neracionalių trukdžių.

Kalbino Jurga Žiugždienė

Bernardinai.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras