BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nuotekų valymo įrenginių poveikio požeminiam vandeniui apžvalga

Lietuvoje dėl pastatytų ar rekonstruotų nuotekų valymo įrenginių nuotekų išvalymo kokybė sparčiai auga. 2011 m. išvalytų iki nustatytų normų buitinių, gamybinių ir komunalinių nuotekų kiekis siekė 92,7 proc., kai tuo tarpu, 2001 m. - tik 17,8 proc. Išleidžiamų nuotekų atitikimą normoms lemia pagrindinių teršalų: biocheminio deguonies suvartojimo (BDS7), bendrojo azoto ir bendrojo fosforo, išvalymo ir išleidimo parametrai. Lietuvoje 2011 m., lyginant su 2001 metais, šių teršalų su buitinėmis, gamybinėmis ir komunalinėmis nuotekomis išleidimas į paviršinius vandenis sumažėjo 72,9 proc., 43 proc. ir 70,7 proc.

UAB “Vilniaus vandenys” nuotr.

Aplinkos ministerijos 2012 m. duomenimis, šalyje yra 7 nuotekų valymo įrenginiai, kurių projektinis pajėgumas pagal gyventojų ekvivalentą viršija 100 000, 30 objektų, kurių projektinis pajėgumas pagal gyventojų ekvivalentą yra nuo 10 000 iki 100 000 ir 19 mažesnio pajėgumo nuotekų valymo įrenginių. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų reikalavimuose nurodyta, kad požeminio vandens monitoringą turi vykdyti ūkio subjektai, eksploatuojantys nuotekų valymo įrenginius, kurių pajėgumas didesnis kaip 100 000 gyventojų ekvivalento (toliau - GE) ir nuotekų valymo įrenginius, kurių pajėgumas didesnis kaip 10 000 GE, kai jie įrengti paviršinio vandens telkinių arba vandenviečių apsaugos zonoje.

Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklėse yra pateiktas pavojingų medžiagų sąrašas, kurių netiesioginis išleidimas į požeminius vandenis būtų nuolat mažinamas. Šiame sąraše nurodyti metalai, metaloidai ir jų junginiai, neorganiniai fosforo junginiai ir elementinis fosforas, amoniakas ir nitritai, medžiagos, prisidedančios prie eutrofikacijos (ypač nitratai ir fosfatai), medžiagos, kurios neigiamai veikia deguonies pusiausvyrą (ir gali būti matuojamos taikant biocheminio deguonies suvartojimo (BDS), cheminio deguonies suvartojimo (ChDS) ir pan. parametrus).

Lietuvos geologijos tarnyba išnagrinėjo 1205 per 1987-2013 m. laikotarpį surinktus laboratorinius tyrimų rezultatus. Dažniausiai stebimi požeminiame vandenyje rodikliai susiję su ūkio subjekto veikla: bendras azotas, bendras fosforas, fosfatai arba mineralinis fosforas, bichromato indeksas, biocheminis deguonies sunaudojimas, deguonis. Taip pat atliekama pilna cheminė analizė ir nustatomas anijonų (chloridai, sulfatai, nitritai, nitratai, hidrokarbonatai) ir katijonų (kalcis, magnis, kalis, natris, amonis) kiekis, bei bendra mineralizacija, bendras kietumas, sausa liekana, permanganato indeksas.

Monitoringo rezultatų analizė parodė, kad požeminio vandens tarša nuotekų valymo įrenginių teritorijose vyksta. Neretai stebėjimo gręžiniuose aptinkama azoto ir medžiagų, prisidedančių prie eutrofikacijos ir galinčių neigiamai veikti deguonies pusiausvyrą. Dažniausiai šių medžiagų koncentracijos viršija teisės aktuose nurodytas ribines ar net didžiausias leistinas koncentracijas, jų aptinkama gręžiniuose, įrengtuose netoli nuotekų dumblo saugojimo aikštelių. Akivaizdžių šių medžiagų didėjimo tendencijų požeminiame vandenyje nestebima, tarša pasireiškia tik vieno ar kito objekto artimoje aplinkoje. Tačiau siekiant kontroliuoti pavojingų medžiagų patekimą į požeminius vandenis vien kontrolinio monitoringo nepakanka. Objektams, atskiriems gręžiniams, kuriuose stebimas pavojingų medžiagų padidėjimas, požeminio vandens monitoringo apimtys turėtų būti didinamos. Ten, kur tarša viršija leidžiamus taršos lygius, turėtų būti tobulinama valymo įrenginiuose sukaupiamo dumblo tvarkymo sistema, rekonstruojamos jo saugojimo aikštelės.

Lietuvos geologijos tarnybos
Hidrogeologijos skyrius

Kęstutis Kadūnas
Darius Kutka

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras