BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nesutapus nuomonėms dėl „Chevron“, geologijos tarnybos direktorius neteko posto

Ilgą laiką atkakliai gynęs mokslinį interesą ištirti, ar ir kiek Lietuvos gelmėse yra skalūnų dujų bei skalūnų naftos, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Juozas Mockevičius pasisakė prieš licencijos išdavimą netradicinių angliavandenilių žvalgybai bei gavybai Lietuvoje. Tokia pozicija nesutapo su aplinkos ministro Valentino Mazuronio nuomone, tad ilgametis Geologijos tarnybos vadovas atsisveikino su postu.

Svetlanos Martyniuk nuotr.

Liepos 19 d. energetikos korporacija „Chevron” turėjo pasirašyti sutartį su LR Vyriausybe, tačiau konkurso žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas bei naftą laimėtojo paskelbimas buvo atidėtas iki rugsėjo 16 dienos. Po šio komisijos sprendimo aplinkos ministras pranešė, kad nuo rugsėjo 6 dienos darbą palieka Geologijos tarnybos, pavaldžios Aplinkos ministerijai, vadovas Juozas Mockevičius, vienas iš komisijos narių, sprendusių „Chevron” likimą - mat šis balsavo prieš licencijos išdavimą „Chevron” netradicinių angliavandenilių žvalgybai bei gavybai Lietuvoje.

Geologijos tarnybos vadovas Juozas Mockevičius spaudos konferencijoje po komisijos balsavimo pasakė: „Bendruomenės nenorėjo hidraulinio ardymo vakar, nenori šiandien ir nenorės rytoj. Manau ir Vyriausybei nereikia tokio galvos skausmo, kad po jos langais protestuotų žmonės”.

Liepos 17 d. Kvėdarnoje vykusioje konferencijoje „Ar reikia mums tokiu skalūnų dujų?” Juozas Mockevičius neslėpė mokslinių ambicijų išsiaiškinti, kokie turtai slypi giliai po žeme slūgsančiuose molio skalūnų sluoksniuose, tačiau jis pripažino, jog netradicinių angliavandenilių - t.y. skalūnų dujų ir skalūnų naftos - išgavimo technologija nėra draugiška. Nors naudojamos kiek įmanoma patikimesnės saugumo priemonės, taršos rizika vis dėlto yra. Taip pat Lietuvos geologijos tarnybos direktorius perspėjo, kad apskritai neaišku, ar lietuviški skalūnų dujų sluoksniai kada nors bus komerciniai. Surinkti didelėje teritorijoje pasiskirsčiusius dujų mikro, o gal nano lašelius nėra nei paprasta, nei pigu. Jo teigimu, šiuo metu kalbėti apie skalūnų dujų komercinę gavybą apskritai nėra tikslo, nes pagal patikslintą JAV Energetikos agentūros informaciją, komerciniam naudojimui prieinamų skalūnų dujų Lietuvoje nėra. Bet galimai yra kitų netradicinių angliavandenilių - skalūnų naftos, kurios paskutiniais duomenimis (bet dar netiksliais) Lietuvos teritorijoje išgavimui gali būti apie 5 mlrd. m3.

Tad skalūnų dujų gavybos šalininkų argumentas - nepriklausomybė nuo rusiškų dujų importo - absoliučiai netenka jokio pagrindo.

Juozas Mockevičius konferencijoje dėstė, jog netradicinių angliavandenilių gavyba gali turėti poveikį ir aplinkai, ir nekilnojamo turto vertei, kelių apkrovai, socio-ekonominiam klimatui. Gręžiniuose naudojamas technologinis mišinys yra taršus ir jo neįmanoma iš gręžinio viso sugrąžinti į žemės paviršių, tad dalis neišvengiamai lieka požemiuose. Šis skystis, anot Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus, taršus ne tik dėl technologijoje naudojamų toksinių medžiagų, kartu jis gali išplauti žemės gelmėse esančius sunkiuosius metalus bei radioaktyvius elementus.

Ne be reikalo technologiją siekiama tobulinti. J. Mockevičius pasakojo, kad yra atliekami bandymai vietoj taršaus technologinio skysčio naudoti gamtines dujas, tokiu atveju būtų išspręstas iki šiol dar jokio racionalaus atsakymo neturintis toksiško technologinio skysčio laidojimo klausimas. Tačiau tai tik moksliniai eksperimentai, kol kas netaikomi komerciniam dujų išgavimui.

Konferencijoje Juozas Mockevičius priminė, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kuri viešam tiekimui naudoja požeminius vandenis. Negana to, anot. J. Mockevičiaus, turime kelis kartus už mūsų pačių poreikius didesnį požeminio vandens rezervą, kuris galėtų būti naudojamas ir komerciniais tikslais.

Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius Juozas Mockevičius išlaikė nuoseklią nuomonę požeminio vandens vertinimo klausimu. Dar prieš įsižiebiant skalūnų dujų karštinei, J. Mockevičius yra sakęs, kad požeminis vanduo yra vienas vertingiausių Lietuvos gelmių išteklių. Pasaulyje vandens poreikis didėja daugėjant gyventojų, plečiantis ekonomikai ir irigacijai - dirbtiniam vandens tiekimui, skirtam žemės ūkio drėkinimui, o tinkamo naudoti vandens ištekliai mažėja dėl pereikvojimo ir taršos. Poreikio ir tiekimo pusiausvyra tampa nestabili. Todėl požeminis vanduo gali būti ne tik gyvybiškai svarbus išteklius, bet ir komerciškai patraukli prekė.

Konferencijoje paaiškėjo, kad apskritai nėra žinoma nei netradicinių angliavandenilių kiekis Lietuvoje, nei jų sudėtis, nėra informacijos, ar apskritai jie prieinami komercinei gavybai, nėra patikimos gręžinių kontrolės, nėra legalaus būdo įvežti į šalį neatskleistos sudėties chemikalus. Nėra jokios pagrįstos ekonominės argumentacijos. Yra aišku tik tai, kad požeminio vandens, dirvožemio bei oro taršos grėsmė reali. To neatmetė nė vienas mokslininkas.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras