BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nepalikite savo gyvulių vilkams

Vasara įsibėgėja ir prasideda vilkų išpuolių prieš naminius gyvulius metas, bet laiku pasirūpinus rimtesne tvora ar elektriniu piemeniu didelių nuostolių galima išvengti. Šiemet jau nuskambėjo Tryškių (Telšių r.) miestelio ūkininkės Kristinos Girčienės skundas dėl per dvi dienas vilkų papjautų aštuonių avių, laikytų garde, šalia namų. Deja, matyt, po pirmojo vilkų išpuolio avys buvo paliktos nuo plėšrūnų nesaugančiame aptvare ir kitai nakčiai. Kartą sėkmingai nugvelbę gyvulį vilkai mėgsta grįžti į tą pačią vietą, tad jei iki tol ir nebuvo rūpintasi saugoti gyvulius, po pirmojo išpuolio tai padaryti būtina, antraip patirta žala gali ir dvigubėti, ir trigubėti.

Nereikėtų stebėtis, kad vilkai papjauna gyvulius, laikomus netoli namų, jei šalia yra miškas. Lietuvoje nėra didelių girių masyvų, kur tankmės glūdumoje vilkai galėtų gyventi toli nuo žmonių. Dėl fragmentuotų miškų ir gyvenviečių tinklo aplink juos vilkų ir žmonių kaimynystė yra neišvengiama, net ir esant nedideliam vilkų skaičiui šalyje. Netoli miško gyvulius auginantys žmonės vasarą turėtų įvertinti vilkų antpuolio grėsmę ir pasirūpinti, kad gyvuliai nebūtų lengvai prieinami plėšrūnams.

Naminius gyvulius vilkai dažniau puola nuo vasaros vidurio, kai tampa sunku išmaitinti ūgtelėjusius jauniklius. Gyvendami didesnėmis šeimomis vilkai sėkmingai medžioja kanopinius žvėris, tačiau pavieniams ar poromis gyvenantiems vilkams medžioti yra sunkiau. Ir knibždant miškuose šernų bei stirnų daugelis jų medžioklių gali baigtis nesėkme, o pamiškėje bliaunančios bejėgės avys vilios kaip greito užkandžio restoranėlis. Įpuolę į besiblaškančių ir negalinčių pasprukti avių bandą vilkai linkę papjauti ne vieną gyvulį, kartais slepia grobį nešdami į mišką, ir yra linkę grįžti ten, kur jiems medžioklė jau kartą pasisekė.

Apsaugos būdų gali būti įvairių, priklausomai nuo to, kiek gyvulių turima ir kokios jų laikymo sąlygos. Jei gyvuliai laikomi netoli namų, patartina nakčiai juos suginti į tvartą, o laikant aptvaruose reikėtų pasirūpinti, kad tvoros ne tik neleistų bandai išsilakstyti, bet ir būtų nepraeinamos plėšrūnams. Tvorai tinkamiausias metalinis tinklas, bet aptvaro būklę reikia tikrinti, nes vilkai gali bandyti prasikasti pro jo apačią. Patikima apsauga gali būti modifikuotas elektrinis piemuo (platesnis nei įprastas, ištiestas vilko akių aukštyje) su raudonomis vėliavėlėmis, kokios naudojamos vilkų medžioklėje. Vėliavėlės turi būti 10 cm pločio, 60 cm ilgio ir pakabinamos ant virvės kas 40 cm taip, kad iki žemės liktų 15 cm. Tik laisvai plazdančios vėliavėlės yra efektyvios, todėl ūkininkas turi nuolat pataisyti apsivyniojusias, prisegti nukritusias vėliavėles. Vėliavėlėmis aptvertas plotas privalo būti uždaras, nes vilkas eis ratu aplink jas tol, kol suras neužtvertą plotą. Laiko patikrinti gyvulių sargai yra aviganiai šunys, vilkų gyvenamose teritorijose naudojami ir šiandien. Specialios veislės, pvz., Podhalės aviganiai arba Turkmėnų Alabay aviganiai, veisiami ir Lietuvoje, yra pakankamai dideli ir stiprūs, kad apsaugotų bandą nuo plėšrūnų. Vadovaujantis užsienio šalių praktika, GAA „Baltijos vilkas” siekia, kad įstatymuose būtų reglamentuojama tvarka, kuri leistų ūkininkams kompensuoti prevencinių gyvulių apsaugos priemonių nuo plėšrūnų įsigijimą ir patirtą žalą, kurios nebuvo galima išvengti. Šiuo metu Seime yra užregistruotas įstatymo pakeitimo projektas, kuris, jei būtų patvirtintas, leistų kompensuoti vilkų padarytą žalą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų. Kol kas kompensacijas savo ūkininkams išmoka tik Biržų rajono savivaldybė.

Visos Lietuvos mastu laukinių žvėrių padaroma žala nėra labai didelė. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2011 metais laukiniai žvėrys papjovė 129 gyvulius, 2010 metais - 178 gyvulius, tačiau žinoma, kad bent ketvirtadalis laukiniams žvėrims užrašytos žalos buvo padaryta naminių šunų. Kretingos rajone įsikūrusiame avių ūkyje 2011 metais užregistruotos 34 laukinių žvėrių per vieną dieną papjautos avys, 2010 metais - 51 avis, tačiau GAA „Baltijos vilkas” pasidomėjus, ar žala padaryta vilkų, ūkio savininkas paaiškino, kad avis išpjovė kaimynų šunys, o vilkų jo apylinkėse iš viso nėra. Kad būtų galima apibendrinti ir lyginti laukinių žvėrių padarytos žalos duomenis, ji turi būti registruojama gyvulių apskaitos blanke pažymint tai skiltyje „Laukiniai plėšrūnai” (į šią skiltį be vilkų patenka ir lūšių bei sulaukėjusių šunų padaryta žala). Į skiltį „Laukiniai plėšrūnai” negalima žymėti žalos, patiriamos dėl naminių šunų užpuolimų - tokie atvejai turėtų būti žymimi skiltyje „Kita”, kad neiškreiptų apibendrinamų duomenų. Taisyklingai registruojant padarytą žalą galima identifikuoti „karštuosius taškus”, kuriuose ir turi būti telkiama pagalba ūkininkams.

Gintarė Žalkauskaitė, GAA “Baltijos vilkas”

FOTOGALERIJA:

Vilkai vengia konfrontuoti su stambesniais už save aviganiais šunimis. Valdo Augustino nuotr.

Vilkai vengia konfrontuoti su stambesniais už save aviganiais šunimis. Valdo Augustino nuotr.

Podhalės aviganiai – pirmoji veislė, kuri Lietuvoje pradėta naudoti gyvulių apsaugai nuo plėšrūnų. Biržų rajono ūkininkė Rita Bieliakienė nebeturi rūpesčių su vilkais. Rimo Pakerio nuotr.

Podhalės aviganiai – pirmoji veislė, kuri Lietuvoje pradėta naudoti gyvulių apsaugai nuo plėšrūnų. Biržų rajono ūkininkė Rita Bieliakienė nebeturi rūpesčių su vilkais. Rimo Pakerio nuotr.

Vidurinės Azijos aviganiai (Turkmėnų Alabay) taip pat jau atranda savo nišą Lietuvos ūkiuose. Vytauto Adomaičio nuotr.

Vidurinės Azijos aviganiai (Turkmėnų Alabay) taip pat jau atranda savo nišą Lietuvos ūkiuose. Vytauto Adomaičio nuotr.

Visų aviganių pratinimas prie bandos vienodas – jie turi būti auginami su naminiais gyvuliais kartu, kad vėliau juos imtų laikyti savo šeima ir saugotų kaip savo šeimą. Sabinos Nowak nuotr.

Visų aviganių pratinimas prie bandos vienodas – jie turi būti auginami su naminiais gyvuliais kartu, kad vėliau juos imtų laikyti savo šeima ir saugotų kaip savo šeimą. Sabinos Nowak nuotr.

„Baltijos vilko“ savanorė sega raudonas vėliavėles prie elektrinio piemens. Andrejaus Gaidamavičiaus nuotr.

„Baltijos vilko“ savanorė sega raudonas vėliavėles prie elektrinio piemens. Andrejaus Gaidamavičiaus nuotr.

Raudonomis vėliavėlėmis ir elektriniu piemeniu aptverta ganykla Elektrėnų savivaldybėje. Andrejaus Gaidamavičiaus nuotr.

Raudonomis vėliavėlėmis ir elektriniu piemeniu aptverta ganykla Elektrėnų savivaldybėje. Andrejaus Gaidamavičiaus nuotr.

Vilkų žalos atvejų metinis vidurkis pagal rajonus (2009-2011 m.). „Baltijos vilko“ inf.

Vilkų žalos atvejų metinis vidurkis pagal rajonus (2009-2011 m.). „Baltijos vilko“ inf.

Vilkų žalos atvejų vidurkis pagal mėnesių dekadas (2009-2010 m.). „Baltijos vilko“ inf.

Vilkų žalos atvejų vidurkis pagal mėnesių dekadas (2009-2010 m.). „Baltijos vilko“ inf.

“Baltijos vilko” informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras