BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nelesink paukštelio!

Iš kur šiukšlės miške?

Vaikščiojome kartą Labanoro girioje Girutiškio rezervato pakraščiais. Rezervatas yra saugoma teritorija, kuriame draudžiama bet kokia žmogaus veikla. Čia neleidžiama netgi vaikščioti.

Nepatikėsite, bet šio gražaus rezervato pakraščiai nusėti plastikiniais “bambaliais”. Graudu žiūrėti. Bet ne vandalai tai padarė ir ne girtuokliai, nesuklyskite! Prišiukšlino čia gamtos mylėtojai ir gynėjai.

Tai supratau priėjęs prie vieno penkių litrų “bambalio”. Ištraukiau iš po samanų kyšantį melsvą plastiko gabalą ir pamačiau, kad jo šonas prapjautas žmogaus - butelio šone padarytas keturkampis langelis. Nekyla abejonių, tai - lesyklėlė. Buvo lesyklėlė, o dabar šiukšlė.

Tokių pat lesyklėlių dažnai randu ir Kleboniškio miške, Kaune ar kituose žaliuosiuose plotuose. Mokyklose ir darželiuose vaikai yra mokomi iš atliekų pasigaminti lesyklas. Auklėtoja ar mokytoja siūlo paimti sulčių pakelį ar plastiko butelį ir iš jo pagaminti lesyklėlę. Vaikams aiškinama, kad iš šiukšlių galima padaryti gerų dalykų ir, kad tai yra ekologija.

Pedagogų klaidos

Iškrypimas čia, o ne ekologija. Pilni miškai dabar tokių lesyklėlių, o norėdami padėti gamtai jai iš tikrųjų pakenkiame. Pedagogine prasme šiukšlių panaudojimas pamokose taip pat nėra sveikintinas. Vaikai nemėgsta liestis prie šiukšlių. Kiekvienam vaikui didesnį teigiamą efektą padarys gyva gėlė, kankorėžis, įdomiai užaugusi šaka, nei gamyba iš šiukšlių. Lesyklėlę galima padaryti ir iš natūralių medžiagų, pavyzdžiui medienos, šiaudų, nendrių… Prie tokių medžiagų vaikui malonu liestis ir lesyklėlė padaroma nekenkianti gamtai, su laiku suyranti.

Kita pedagogų daroma klaida su lesyklėlėmis yra ta, kad jos nėra prižiūrimos. Paprastai padaromos lesyklėlės, užsidedamas pliusas už aplinkosauginį švietimą, nunešamos lesyklėlės į mišką, gal dar straipsnelis spaudoje parašomas kokia šauni mūsų vaikų grupė ir ypač jų auklėtoja, o antrą kartą lesyklėlė neaplankoma. Žinoma, yra ir tokių mokytojų ir auklėtojų, kurios nuveda vaikus prie lesyklėlės ir antrą kartą. Tačiau tokių mokytojų, kurios vestų vaikus prie lesyklėlių į mišką per tokius šalčius kaip dabar nėra. Ir negali būti. Tokiu šaltu periodu mažiausiems vaikams siūloma apskritai pasilikti namuose ir neiti į gatvę ar mokymo įstaigą. Jie yra saugomi ir jokia mokytoja jų neištemps į mišką. O būtent tokiu metu paukšteliams reikia maisto. Paukščiams ir žvėrims maisto reikia ne tada kada mums patogu nueiti į mišką, o būtent tada kai spaudžia didelis šaltis ir iš namų mes net nosis bijome iškišti. Todėl visos lesyklėlės, kurios yra toliau nuo namų reikiamu laiku yra neprižiūrimos.

Kai gražus oras išeiname į gamtą ir papildome lesyklėles. Paukščiai pripranta jose lankytis ir atpranta maisto susirasti patys. O kai oras subjūra mes maisto nenešame. Paukščiai dar kelias dienas sukiojasi aplink lesyklėlę ir tikisi maisto. Deja, iš “geros žmogaus širdies” telieka tik žabangos paukščiui. Norėdami jam padėti, tik pakenkiame.

Laukiniams gyvūnams maisto netrūksta

Žiemos dabar nėra šaltos. Paukščiams ir žvėreliams maisto tikrai netrūksta. Pagalvokite kaip laukiniai gyvūnai išgyvendavo prieš 50-100 metų? Tada žiemos būdavo snieguotos, šaltis laikydavosi keletą mėnesių. Ir niekas jų nešėrė. Ir jie išliko. Tad kodėl dabar juos reikėtų šerti, kai gamtos sąlygos yra žymiai švelnesnės?

Iš tikrųjų to gyvūnų maitinimo reikia ne gyvūnams, o pačiam žmogui, kad nuraminti savo suterštą sąžinę.

Mane labai stebina gyvūnų globos organizacijų ar Aplinkos ministerijos specialistų patarimai rūpintis paukšteliais ir daryti lesyklas. Argi taip sunku suprasti, kad tūkstančius metų gyveno paukšteliai ir nė nesiruošė išnykti. Jie sugeba išgyventi patys, kol mes jų nepripratiname prie dirbtinio maitinimo.

Po poros dienų Lietuvoje žadama pliusinė temperatūra. Gyvūnams maisto tikrai netrūksta. Todėl labai prašau visus jų nešerti. Jeigu jau negalite nešerti, tai tada darykite tai atsakingai.

Atsakinga lesyklų priežiūra

Pedagogams patariu lesyklėles daryti iš natūralių medžiagų arba mokyti vaikus palesinti paukštelius aikštelėse - nuvalote sniegą nuo žemės ir gaunasi aikštelė. Maistą galite pilti tiesiai ant žemės. Ir nereikės gaminti lesyklėlės ir nesimėtys šiukšlės miškuose. Pakabinkite lašinių ant siūlo zylutėms, taip irgi neužteršite gamtos. Tiek lesyklas, tiek aikšteles įrenkite kuo arčiau namų, geriausiai - tiesiai už savo lango, kad bet kada galėtumėt nesunkiai prieiti, nuvalyti sniegą ir pripilti naujo maisto. Pro langą galėsite stebėti spalvingus paukštelius ir džiaugtis jais. Bet neneškite maisto į mišką, jis ten tikrai nereikalingas. Maistas miške pridaro tik žalos. Maistą miške pila tik niekšai medžiotojai, kuriems rūpi pripratinti žvėrelį, o vėliau jį nušauti eilinį kartą atėjusį paėsti.

Rodyk draugams

Komentarai (7)

Emilija2009-01-07 13:40

Labai ačiū už įdomų ir informatyvų straipsniuką.

Mes žiemomis paprastai zylems pakabindavome lašinių ar specialiaus maistelio paukščiams prie namo sienos. Bet paskui nebekabinome, nes atskrisdavo geniai ir kapodavo namo sieną. ;D

362009-01-07 15:20

Teko skaityt vietoj tarybinei knygoj, kad lesykla tarkim sode yra naudinga (zmogui), nes po kurio laiko kai nustojami sert, pauksciai vistiek iesko maisto netolese, taip naikindami kenkejus. O lesyklos manau nesudaro net 1% tu banbaliu primetytu miskose. :)

Enorca2009-01-07 20:17

(+1) nuostabiai geras straipsnis :D

berto2009-01-07 20:56

Jau per daug isijautei mergyt i ta eklogoija,pilnai pritariu 36.Tai darom talka ir varom ardyt visu lesykleliu :)

kosmonautė2009-01-08 13:18

+1

tadas2011-01-05 18:17

ka jus če šnekai lesiklėlė butina padariti

Rašyti komentarą

Tavo komentaras