BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nebūtina globa – meškos paslauga gyvūnijai

S. Paltanavičiaus nuotr.

Baigiantis vasarai, gamtininkus pasiekė žinia, kad Varėnos rajone žmonės sugavo ką tik iš kiaušinių išsiritusius žalčiukus ir parsinešė juos namo. Vargu ar gyvendami žmogaus namuose jie būtų išlikę. Gamtos patruliai šiuos žalčiukus sugrąžino į jų natūralią aplinką, į gamtą, kur jie iki žiemos sutvirtės ir galės išgyventi. Neatsitiktinai įstatymai draudžia rastus varliagyvius, roplius, paukščių ir žvėrių jauniklius paimti iš jų gamtinės aplinkos ir neštis namo.

Dabar, prasidėjus rudeniui, kai intensyvėja paukščių migracija ir aktyvėja žvėrių vietinės klajonės, jie vis dažniau užklysta į kiemus, gyvenamąsias teritorijas, o prie kelių, elektros linijų aptinkama daugiau žuvusių ar sužeistų gyvūnų. Nemažai jų, ypač jauniklių, žmonės randa grybaudami ir uogaudami. Tačiau toli gražu ne visiems pakanka biologijos ir ekologijos žinių, kad atsižvelgtų į gamtos ypatumus ir nesivadovautų vien savo jausmais ar norais.

„Laukiniams gyvūnams tik labai retais atvejais reikia mūsų pagalbos. Gamta tvarkosi pagal natūralios atrankos dėsnius. Todėl į laukinį ligotą žvėrį ar paukštį negalima žiūrėti žmogiško gailesčio kupinomis akimis - jo žūtis dažnai būna naudinga ir tai rūšiai, ir kitiems gyvūnams”, - sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius. Tačiau, pasak gamtininko, gyvūnai dažnai suserga ir žūsta dėl žmonių kaltės - kai juos papildomai maitiname, kai apsinuodija mūsų naudojamais preparatais. Dar sudėtingesni prie kelių, elektros linijų susižalojusių paukščių ir žvėrių likimai - iš esmės mes esame už juos atsakingi, nes sukūrėme tokius trukdžius jų gyvenamojoje aplinkoje. Jeigu gyvūnas susižeidė dėl žmonių kaltės, bet kokios gydymo, gelbėjimo, slaugos priemonės, S. Paltanavičiaus žodžiais, yra ne tik pateisinamos, bet ir būtinos.

Laukinius gyvūnus be leidimo paimti iš gamtos Laukinės gyvūnijos įstatymas leidžia tik globos ir gydymo tikslais. Išgijusius gyvūnus privaloma grąžinti į jų buveines, o tuos, kurie dėl patirtų sužalojimų ar kitų problemų negali gyventi gamtoje, - perkelti į aptvarus, voljerus ir jais rūpintis. Vis dažniau tenka pasirūpinti baltaisiais gandrais, kurie lieka žiemoti Lietuvoje. O tokių kasmet būna po kelias dešimtis. Jie gali išgyventi tik žmonių laikomi ir maitinami. Dalis šių gandrų - ligoti ir todėl iš lizdo išmesti jaunikliai. Žmogaus išauginti jie turi mažai galimybių sugrįžti į gamtą. Kiekvieną pavasarį iki dvidešimties peržiemojusių gandrų išleidžiama į laisvę. Kadangi jie būna sužieduoti, gaunama pranešimų apie kai kurių iš jų žūtį. Žmogaus užauginti jie nesugeba išlikti gamtos sąlygomis.

Aplinkos ministerijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras