BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nebus žmogaus – neliks aplinkosaugos problemų?

Birželio 5-ąją visuomenė minėjo Pasaulinę aplinkos apsaugos dieną. Aplinkos apsaugos ministerija įvairiais renginiais atkreipia žmonių dėmesį į iškilusias pasauliui grėsmes - pramonės industrijos daromą neigiamą poveikį žemės klimatui, gamtai, visiems gyviems organizmams. Lietuvoje vyksta tradiciniai dviračių žygiai į Verkių regioninį parką, organizuojamos konferencijos, meninės akcijos iš panaudotų maisto pakuočių, aplinkos tvarkymo akcijos… Taip siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į aplinkosaugos problemų sprendimą. Šios tradicinėmis tapusios frazės jau dešimtmečiais puikuojasi laikraščių ir tinklalapių antraštėse, realiai mažai veikdamos visuomeninę sampratą apie žmogaus santykį su gamta.

Požiūris į aplinką prasideda nuo mūsų individualybės, aplinkos, kurioje gyvename, valstybės vystomos socialinės ir ekonominės politikos gairių.

Maisto pramonės gigantai, toliau sėkmingai naudodami nesuskaičiuojamą gausą įvairių medžiagų pakuotėms, gaudami milžiniškus pelnus nuo pardavimo, neprisideda prie aplinkosaugos problemų sprendimo. Gyvenama šia diena. Prekybos centruose pasirodantys ekologiški maišeliai produktams sudaro mikroskopinę ir juokingą dalį jų „labdaros” gamtai. Atvežamų Laisvo pasaulio produktų kokybė ir mūsų sveikata priklauso nuo savininko sąžinės ir pelno proporcijų. O gal nebus žmogaus, neliks ir aplinkos užterštumo problemų? Dešimtimis buvusių prekybos centrų darbuotojų pateikiami pasakojimai apie „padaromą” produktų šviežumą, išklausomi tik draugų rate ir toliau paliekami, kaip pripažinta norma, nes cirkuliuojantys pinigų srautai užčiaupia burną bet kam. Pinigai - pinigais, bet amžina tiesa - sveikatos nenupirksi - tampa vis suprantamesne. Pirkėjų sąmonėjimo apraiškos Lietuvoje jau pastebimos.

Išsamiau analizuojantys ir suvokiantys situaciją maisto rinkoje, mąstantys apie genofondo ateitį piliečiai nekalba apie ekologiją, o pagal galimybes, augina savo daržoves ir paršelį mėsai pas ūkininką užsako prieš gerą pusmetį. Suprantama, niekas nedraudžia „siaubti” prekybos centrų, bet patartina turėti ir savo proto, o ne reklaminį akcijų bukletą galvoje… Beje, jokia ekonominė krizė nepalietė prekybos industrijos, jei nuo platinamų žavingos reklamos lankstinukų jau neatlaiko pašto dėžučių įtvirtinimai daugiabučių laiptinėse. Peržvelgę, kam juos naudojame, atsakysime - labai įvairiai - kas pasikloja valant žuvį, grybus, naudoja vietoj semtuvėlio šiukšlėms, o kas sukrauna tiesiai į šiukšlių konteinerį.

Apie aplinkos apsaugą šaukiantys „didieji” laimina visus pačius nepalankiausius aplinkai įstatymus ir reiškinius. Danų kiaulidžių tematika - „šventa karvė”, tabu, manipuliuojant keliomis dešimtimis įkurtų darbo vietų ir visai nusigręžiant nuo sutarčių turinio, kurias pasirašo į tokias įmones įsidarbinantys Lietuvos žmonės. Kiekvienas ten dirbantis, tarsi duoda tylėjimo įžadus, kurie slepia visą eilę nepalankių tendencijų Lietuvos ūkio vystymui. Kiek televizijos reportažų pateikta apie sėkmingą danų verslą Lietuvoje? O apie aplinkos taršą - gyventojų ir bendruomenių prašymus, skundus, pagalbos šauksmus kaip dažnai sulaukiame objektyvios Aplinkos apsaugos institucijų reakcijos? Tradicinis atsakymas - viskas ES nustatytų normų ribose. Viskas suderinta.

Suprantama, šimtmečiais gyvenę mūsų protėviai, ir mes, jų palikuonys, savo žemėje iki šiol gyvenome nesusivokę nei gamtos cikluose, nei gamybos procesuose, neskirdami gero nuo blogo. Būtinai privalėjo kažkas mums surašyti direktyvas apie žemdirbystės ypatumus, bendras nuostatas, kurių visi ūkininkai ES privalo laikytis. Lieka paklausti, kiek smulkiųjų ūkininkų vystančių gyvulininkystės šaką turime šiandieną? Manipuliuoti laisvosios rinkos tezėmis gėdinga. Pirmiausia, privalome sureguliuoti savo šalies vidaus rinkos sąlygas, kad nenukentėtų Lietuvos piliečiai, o tik tuomet, atverti kelius nekokybiškam importui. Akivaizdu - kas neišvengiama. Apie neatsakingus žingsnius Lietuvos pramonėje, autonominių prioritetų tematika paliksime kitai apžvalgai. Aišku viena - aplinkos apsaugos klausimų vienadienėmis akcijomis neišspręsime. Mes daugiau keliaujame, daugiau parsivežame įvairių tautų kultūrinių nuotrupų į gimtinę. Ar tapome kultūringesni, racionaliau mąstantys? Mažuma. Stabtelėkime transporto stovėjimo aikštelėse, padarykime keletą žingsnių į šalį, ir su siaubu atšoksime, nes daugelis prie kelio žaliuojančių miškelių tapo mini sąvartynais, tualetais po dangumi. Čia „parsivežtinė” ar vietinė kultūra?

Suprantama, Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga, aktualu priminti visuomenei visuotinio klimato atšilimo problemas, nykstančių banginių rūšis, kertamų tropinių ir savų miškų sopulius, bet… Mažuose ir dideliuose darbuose atsakingiau mąstyti ir veikti išmokime patys, nes naivu klausti, ar mes liovėmės mąstyti apie savo vaikus, jų sveikatą, naujų kartų ateitį. Ar leisime civilizacijos šlamštui užspausti gamtos duodamus turtus, pilnaverčio gyvenimo sąvoką ir nieko moralaus nepaliksime rytdienai? O kaip ten, „aukštybėse”, ar bus atsisakyta trumparegių matymo?

Benedikta Norvydienė

“Utenos apskrities žinios”

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras