BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Neatrasti valstybės saugomų teritorijų lobiai

Didmiesčiai šaukia žmogų įsiamžinti betoninių kaladėlių kvartaluose. Miestų centrai dėl darbo ir pramogų pritraukia savo gyventojus kaip gamintojus ir vartotojus. Šiandieninė vartojimo kultūra Lietuvoje gali patenkinti pažinimo, atradimo poreikius, žmogui net neišeinant iš savo namų. Neretai žmonės su savo kraštu susipažįsta per televiziją, internetą ar žurnalus ir po šios virtualios pažinties įsitvirtina iliuzija, kad išorinis pasaulis yra tęsinys to, su kuo susipažįstama, pavyzdžiui, TV laidos metu. Bet ar tikrai per foto ar video kameros objektyvą turime pačią geriausią galimybę pažinti savo krašto gamtą, kultūrą, istoriją?

O gal pažintinės kelionės be operatoriaus, be režisieriaus parinkto muzikinio fono ir be mėgstamo minkšto fotelio, ant kurio taip patogu „keliauti”, gali pasirodyti dar turtingesnės ir daug tikresnės? Tikrai taip. Ir tą patirs kiekvienas, kuris išdrįs leistis į tikrą kelionę.

Per savojo krašto pažinimą - į visuotinių vertybių pasaulį

Galima keliauti be plano - kur akys mato. Tačiau pasinaudoję sukaupta informacija apie įspūdingus kraštovaizdžius, apie neįtikėtinomis istorijomis apipintus gamtos ir kultūros paminklus, patirsite ne tik kelionės nuotykį, bet taip pat atrasite gyvos tradicijos, krašto istorijos ir be galo įvairios ir jautrios gamtos pasaulius. Tokią galimybę Lietuvos žmonėms siūlo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, kuri kviečia keliauti po naci onalinius ir regioninius parkus bei iki š. m. spalio 31 d. dalyvauti konkurse „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas”. Nepaisant to, kad konkurso laimėtojai bus apdovanojami vertingais prizais, „Žaliosios Lietuvos” korespondentai gali užtikrinti, kad didžiausią keliautojų pasitenkinimą sukels patirtas gražiausių vietovių pažinimo džiaugsmas.

Saugomų teritorijų (kurias sudaro 30 regioninių ir 5 nacionaliniai parkai) funkcijos neapsiriboja vien tik gamtos ir kultūros paveldo, vertybių, kraštovaizdžio, biologinės įvairovės, genetinio fondo išsaugojimu bei atkūrimu. Nacionaliniuose bei regioniniuose parkuose sudarytos sąlygos pažintinei rekreacijai, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams. Tačiau viena svarbiausių saugomų teritorijų funkcijų dabartinės vartojimo kultūros kontekste - tai daiktiškai neapčiuopiamų ir pinigais neįkainojamų vertybių puoselėjimas ir sklaida.

Nacionalinių ir regioninių parkų darbuotojai rūpinasi visuotinių vertybių prieinamumu parkų lankytojams. Jų pastangomis žmonėms patrauklus tampa nematerialinis pasaulis, kurį pažinti padeda tam tikram regionui būdinga savita kultūra, kalba, tradicijos, istorija, amatai, menas. Per šias saviraiškos formas nuo senų senovės skleidėsi darnus žmogaus santykis su jį supančia tiek gamtine, tiek socialine aplinka. Parkų darbuotojų dėka tos vertybės saugomos bei skleidžiamos žmonėms, norintiems pažinti savo krašto unikalumą.

Kokius turtus slepia saugomų teritorijų darbuotojai?

Kol pats nesusiduri akis į akį su nacionalinių bei regioninių parkų darbuotojais, net negali įsivaizduoti, kokia ta akistata gali būti maloni ir stebinanti. Sunku pasakyti, ar pats darbo pobūdis įpareigoja žmogų šitaip domėtis savo krašto istorija, kultūra ir gamta bei dalyvauti gyvų tradicijų tęsime, ar tiesiog tokį darbą pasirenka žmonės jau turėdami tam pašaukimą. Lankytojams jie padeda ne tik susipažinti su minėtomis visuotinėmis vertybėmis, bet ir išgyventi jas kaip tikrovę dabartyje. Be to, kad parkų darbuotojai kalba konkrečiam regionui būdinga tarmiška kalba, gerai pažįsta istoriškai susiformavusius vertingus gamtos ir kultūros objektus, patys aktyviai dalyvauja vietos etnokultūrinėje veikloje, dargi jie slepia didelius turtus - tai neišsemiamus tautosakos, susijusios su konkrečiomis vietovėmis ir objektais, klodus. Nenustebkite, jeigu Dzūkijos nacionaliniame parke jus pavaišins paslaptingu „Bobos daržo” šaltinio vandeniu, apie kurį pasakys: ,,Bobulė (priėmėja) ataidavusi prieg šalcinėlio ir laukdavusi, kol nuteka vandenai, o paskum, nežinia kadu atsveria paslaptingos duralės, katrų neragėc, jir išplaukia lėlukas. Bobulė susgauna tų vaikelį, numazgoja, suvynioja ir neša namopi, kur jį mylės jir augys…”. Neatsisakykite tikrai nuoširdaus kvietimo į „Žemaitėjės nacionalėnė parka! Jē tori svēkatas ė okatas, ėlgā nemėslėjės spausk i Platelius! Nesėgailiesi ė bieduos netoriesi”, nes ten apie Raganos uosį, apie Platelių ežerą, apie Pilės salą, apie užburtus turtus ir kitus stebuklus išgirsite net po keletą legendų. Visa tai jums pasakos žmonės, kurių akyse spindės meilė savo kraštui bei savo darbui ir nuoširdus noras šiais nematerialiaisiais turtais pasidalinti su atvykusiais svečiais. Tokiomis aplinkybėmis apima jausmas, lyg pirmą kartą iš tiesų atrastum savo krašto istoriją, kultūrą, kalbą. Tada norisi pažinti ir atrasti dar daugiau. Kyla troškimas vietos tradicijas perimti gyvai ir natūraliai iš regiono tradicinių amatų meistrų, pasakų sekėjų, muzikantų ar tiesiog paprastų vis dar tuo gyvenančių žmonių.

Raganos uosis

Saugomų teritorijų veidas: nuo autokratizmo prie autoriteto

Lietuvos saugomose teritorijose tvarkomos ir lankymui pritaikomos įspūdingiausios bei unikaliausios gamtos ir kultūros vertybės. Siekiant užtikrinti Lietuvai būdingo ypač jautraus kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą bei kultūrinių vertybių apsaugą, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) reglamentuoja nacionalinių bei regioninių parkų teritorijose gyvenančių žmonių ūkinę veiklą. Dėl informacijos trūkumo neretai pasitaikydavo nesusipratimų tarp valdininkų ir gyventojų. VSTT vadovė R. Baškytė yra įsitikinusi, kad, tobulinant saugomų teritorijų informacinę sistemą ir skatinant tiesioginį parkų darbuotojų bendravimą su vietos gyventojais, bus pasiektas ne tik konstruktyvus dialogas, bet ir abiems pusėms naudingas bendradarbiavimas. Einant šiuo keliu, keičiasi nacionalinių ir regioninių parkų veidas. Anksčiau laikyti griežtais baudėjais, dabar jie pelnosi visuomenės pagarbą, autokratinį įvaizdį keičia autoriteto statusas. Įgyvendinant projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas”, įrengiama ir plėtojama išsamiai parengta lauko informacinė infrastruktūra, parkuose įkuriami modernizuoti muziejai su teritorijų unikalumą atskleidžiančiomis gamtos, etnografijos ir istorijos vidaus ekspozicijomis. Siekiant efektyvesnio vietos bendruomenės informavimo, ketinama įsteigti naujas darbo vietas, skirtas tiesioginiam bendravimui su gyventojais, informacinės infrastruktūros priežiūrai, edukacinei veiklai vykdyti. Visuomet matomi ir visiems pasiekiami darbuotojai (juos siūloma vadinti žygūnais, žygeiviais ar kaip nors kitaip) skatins visuomenės pasitikėjimą ir pačia institucija. Šias pareigas užims etatiniai darbuotojai, o taip pat bus vystoma ir bendruomenės narių savanorystė.

Svarbus vaidmuo parkų plėtroje tenka vieningam saugomų teritorijų darbuotojų, vietos bendruomenės ir verslo struktūrų bendradarbiavimui. Ekologinio turizmo vystymas jau tapo neatsiejama saugomų teritorijų veiklos dalimi, kuri naudinga tiek vietos gyventojams, siūlantiems vertingas prekes ir paslaugas, tiek didelius lūkesčius turintiems parkų lankytojams, tiek darnaus vystymosi bei atvirumo visuomenei siekiančiai VSTT. Bendram tikslui pasiekti steigiasi įvairios turizmo asociacijos, kurių veiklos rezultatas - patogaus poilsio ir aplinkai draugiškų pramogų pasiūla, saugomas teritorijas daranti dar patrauklesnėmis. Čia vietą sau gali atrasti ir gamtą stebintis mokslininkas, ir edukacinę kelionę pasirinkusi mokyklos bendruomenė, ir sveikatingumo tikslų siekianti bendraminčių kompanija, ir turiningai atostogauti ar ramiai pailsėti nusprendusi šeima, ir tiesiog kelionės nuotykį patirti užsimanęs vienišas keliauninkas. Kiekvieną čia aplankys suvokimas, kad jis ir pats esti jį supančios aplinkos dalelė, todėl nevalia joje jaustis svetimu.

Kristina JUOZAPAVIČIŪTĖ

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras