BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mokslininkų atrasta povandeninė naftos dėmė kelia naujų klausimų apie BP katastrofos mastą

Okeanografai praėjusį ketvirtadienį paskelbė Meksikos įlankoje aptikę po vandeniu plūduriuojančią ploną 35 km ilgio ir 1,9 km pločio povandeninę naftos dėmę. Tai - akivaizdus požymis, jog didelė BP “Deepwater Horizon” katastrofos metu išsiliejusios naftos dalis ir toliau išlieka pasklidusi vandenyne.

Tai - pirmas vienareikšmis įrodymas, jog tokio tipo giliavandeniai teršalų plėmai visgi egzistuoja. Šis reiškinys bent jau iš dalies paaiškina, kokie procesai vyko per tris mėnesius nuo “Deepwater Horizon” platformos sprogimo. Specialistų teigimu, radinys taip pat sukėlė abejonių dėl anksčiau šį mėnesį išplatinto JAV vyriausybės atstovų pranešimo, jog didžioji išsiliejusios naftos dalis išsisklaidė arba “išnyko”.

Tačiau naujai atliktas tyrimas tik šiek tiek praskleidžia tikrųjų gelmėse vykstančių įvykių uždangą. Meksikos įlanką ir naftos išsiliejimus tiriantys mokslininkai patys retai randa bendrą kalbą dėl to, kas vyksta. Dauguma pripažįsta, jog tikrajam išsiliejimo mastui pilnai suvokti gali prireikti net keliasdešimties metų. Net patys geriausi okeanologijos ir geologijos specialistai kol kas negali įvardinti, kiek blogos bus pasekmės.

Woods Hole okeanografijos instituto mokslininkai Ričardas Kamili (Richard Camilli) ir Chrisas Redis (Chris Reddy), naudodami autonominius povandeninius zondus, pabandė išmatuoti maždaug 5 km atstumu nuo BP gręžinio prasidedančios povandeninės dėmės dydį. Užteršto vandens mėginiai buvo imami reguliariose maršruto atkarpose, kol zondui nuplaukus 35 km, baiminantis artėjančio uragano Alex, zondas buvo sugrąžintas į bazę.

Kol kas mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kiek naftos yra šioje dėmėje ir kaip stipriai ji yra išsklaidyta - tam reikia ištirti daugiau vandens mėginių. Apytiksliais vertinimais, iš viso katastrofos metu į aplinką išsiliejo 475000 kubinių metrų naftos. Tyrinėtojų teigimu, dėmėje esančio deguonies kiekiai rodo, jog vandenyje gyvenančios bakterijos nepajėgia suskaidyti teršalų pakankamai dideliais kiekiais.

Šis mokslininkų pranešimas pasirodė praėjus vos dviem savaitėm po “National Incident Command” (NIC) ataskaitos pristatymo, teigiančios, jog didžioji naftos dalis išgaravo, buvo surinkta arba išsisklaidė vandenyje. Daugelis specialistų dar tada aiškino, jog ataskaita yra klaidingai interpretuojama: jei teršalai išsisklaidė, tai dar nereiškia, jog jie dingo.

Woods Hole instituto mokslininkai naftos dėmės mastui išmatuoti panaudojo bepiločius autonominius povandeninius zondus © Woods Hole Oceanographic Institution

Pavyzdžiui, Aliaskos universiteto profesorius Rikas Seineris (Rick Steiner), kadaise prisidėjęs šalinant “Exxon Valdez” išsiliejimo padarinius, šią ataskaitą įvardija kaip iš esmės klaidingą. “Įvertinimas, jog cheminiais dispersantais sugebėta suskaidyti 8 procentus išsiliejusios naftos [kaip teigiama NIC ataskaitoje], atvirai šnekant, yra juokingas”, teigė specialistas.

Daugelis kitų taip pat sutinka su šia nuomone. Be to, praėjusią savaitę pasirodė mažiausiai dvi studijos, tiesiogiai prieštaraujančios vyriausybės pristatytiems rezultatams. Tačiau iki galutinių išvadų dar toli.

Redis teigia, jog valstybinio sektoriaus mokslininkai, kartu su savo kolegomis tiek iš universitetų, tiek iš privačių institucijų, bando suskaičiuoti visą naftą buhalterinio balanso sudarymo principu. Tačiau bet kokį balansą sudaryti yra sudėtinga, kai nei vienas iš jame esančių skaičių nėra patikimai tikslus. “Duomenys, kurių mes laukiame, kai jie atsiras, mokslininkai galės juos panaudoti savo skaičiavimuose. Kai baigsime analizuoti visus vandens mėginius, galėsime tiksliau nusakyti, kiek teršalų yra aplinkoje. Tada jau matysis, ar balanso paklaida yra vienas centas, ar visgi daugiau”, sako mokslininkas.

Esminė problema yra tai, kad beveik visi išsiliejimo mastą apibūdinantys kintamieji yra vertinami labai apytiksliai. Nežinant tiksliai, kur teršalai slypi - paviršiuje, vidutiniame gylyje ar ties jūros dugnu - pateikti vienareikšmį atsakymą yra beveik neįmanoma. Pavyzdžiui, Woods Hole studijoje naftos produktus skaidančių mikrobų aktyvumas vertinamas pagal vandenyje esančio ištirpusio deguonies kiekį. Tačiau tyrinėtojai nežino, kokios deguonies koncentracijos buvo anksčiau, tad sunku pasakyti, kiek jos pakito. “Realybėje niekas neturi supratimo, kokie kiekiai naftos dingo ir kur jie dingo”, sako Steineris.

Kai kurie kelia prielaidas, jog 80 procentų šios medžiagos pateko į vandenyno paviršių. Jei tai teisybė, tada visai logiška manyti, jog didžioji jos dalis dingo, svarsto Luizianos valstijos universiteto profesorius emeritas Edas Overtonas (Ed Overton). Paviršiuje esanti nafta greitai garuotų ir ją skaidytų natūraliai ten besiveisiančios bakterijos.

Vizualizacija, vaizduojanti mokslininkų aptiktą povandeninę naftos dėmę © Woods Hole Oceanographic Institution

Overtonas teigia, jog iš esmės sutinka su NIC ataskaitoje pateiktais faktais, tačiau mano, jog vyriausybė galėjo apsirikti, skaičiuodama, kiek naftos liko po vandeniu. Jo nuomone, akivaizdžiai matomi įrodymai žada daug - paviršinės dėmės nyksta, viskas pamažu lyg ir grįžta į normalias vėžes.

Kiti neskuba taip sparčiai priimti išvados, jog “viskas gerai”. Teksaso universiteto Aplinkos toksikologijos katedros vedėjas Ronas Kendalas (Ron Kendall) mano, jog naftos ilgaamžiškumas ir besaikis dispersantų naudojimas gali sukelti visiškai naujus gamtinius reiškinius. Jis dispersantų naudojimą palygina su tirpikliais, kuriais garažuose žmonės nuvalo alyvuotas mechanizmų detales. “Jei užpilsite tirpiklio sau ant odos, ji nudegs. Jei įkvėpsite jo garų, jie erzins jūsų uoslę. Jei išgersite, tai baigsis labai liūdnai”, sako specialistas. “Kontaktą su šiais dispersantais neišvengiamai patyrė daugybė po vandeniu ir vandenyno paviršiuje gyvenančių sutvėrimų”.

Jis taip pat kelia idėją, jog dispersantai galėjo paskatinti ir povandeninės dėmės susidarymą. Jei nafta nebūtų suskaidyta į mikrolašelius jai besiveržiant iš gręžinio, jos daugiau būtų išplaukę į paviršių, teigia mokslininkas.

Woods Hole instituto mokslininkų užfiksuoti vandens vaizdai skirtinguose gyliuose © Woods Hole Oceanographic Institution

Prie bendros sumaišties nemažai prisideda ir politikos elementas. Daugelis mokslinių tyrimų bus įtraukta į teismo bylas. Ne paslaptis, jog BP samdo ištisus būrius mokslininkų ir advokatų, o savo reputacijai gerinti išleidžia didelius pinigus. Praėjusį mėnesį internetinis portalas NPR publikavo straipsnį, jog BP iš esmės “perka pačių svarbiausių Meksikos įlankos tyrinėtojų tylėjimą”. Straipsnyje buvo cituojamas Pietų Alabamos universiteto atstovas Bobas Šipas (Bob Shipp), kurio teigimu, BP teisininkai mėgino pasamdyti visą jo vadovaujamą Jūrų mokslų katedrą, kad jie atliktų jiems reikalingus tyrimus. Viena iš siūlomo sandėrio sąlygų buvo tai, kad mokslininkai savo rezultatus galėtų pristatyti tik leidus BP. Kitu atveju jie turėjo būti laikomi paslaptimi mažiausiai tris metus.

“Didelė šios katastrofos dalis buvo politizuota, vietoj to, kad būtų leista mokslininkams daryti tai, ką reikia ir pasiekti geriausius rezultatus. Mokslui reikštis tokiu metu, kai visi, įskaitant pačią vyriausybę, rengiasi gigantiškai teismo bylai, yra išties sunku”, sako Kendalas. Tačiau yra bent viena sritis, kurioje mokslininkai gali sutarti: Meksikos įlankos ekosistemoms padarytas poveikis galutinai neišaiškės dar ilgus metus. Kendalas mano, jog didžioji teršalų dalis vis dar lieka aplinkoje.

Overtonas įsitikinęs, jog reikia dėti daugiau pastangų, siekiant nustatyti, kur dingo nafta. “Kai tik besiliejančios naftos srautas nutrūko, paviršinės dėmės beveik dingo. Tiesa, tai nereiškia, jog teršalų kiekis ten lygus nuliui. Naftos dar yra pakrančių žolėse, dalis palaidota pakrantėse. Pakrančių erozija paplūdimius greitai keičia. Tačiau jei į gelmes nugrimzdo ne 20, o 80 procentų naftos, o tuos 20 procentų mes regėjome paviršiuje?”, svarsto specialistas. Jis sako, jog tai jam nebūtų staigmena, tuo labiau, kad Woods Hole instituto tyrimas rodo, kad tai yra tikėtina. “Kyla klausimas - kokį poveikį gamtai gali daryti tokios dėmės? Atsakymo kol kas nežinome, nes mūsų žinios apie giliavandenes ekosistemas yra labai ribotos. Tai - klausimas, į kurį atsakymo galime niekada nerasti”, sako Overtonas.

Parengta pagal:

* Newly Discovered Underwater Oil Plume Paints a Complex Picture of Gulf Leak Aftermath (PopSci)

www.technologijos.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras