BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mokslininkai atrinko morkų ir svogūnų veisles tinkamas auginti ekologiškai

Įgyvendinant Ekologinio ūkininkavimo plėtros programą, 2008 m. Žemės ūkio ministerijos užsakymu yra atliekami mokslo tiriamieji darbai. Vieno tokių darbų santrauką ir išvadas spausdiname čia.


(c) nuotrauka iš spausdinamo darbo

LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTAS

Ekologiškų morkų ir svogūnų auginimo technologiniai tyrimai

2008  M. TARPINĖ ATASKAITA,  BABTAI, 2008 m.

Tyrimo vadovas

Rasa Karklelienė


Tyrimo tikslas - atrinkti po 3 morkų ir 3 svogūnų veisles (hibridus),
tinkamas auginti ekologinėmis sąlygomis, pasižyminčias atsparumu
ligoms, derlingas bei tinkančias laikyti per žiemą ir parengti
rekomendacijas ūkininkams.

SANTRAUKA

Tyrimai vykdyti 2008 metais Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto ekologinio ūkio dalies bandymų lauke. Auginta dviejų daržovių rūšių veislių ir  hibridų augalai: valgomosios morkos (Daucus sativus Röhl.) – ‘Svalia’ F1, ‘Skalsa’ F1,  ‘Bolero’ F1, ‘Noveno’ F1, ‘Garduolės’, ‘Vaiguva’, ‘Vytėnų nanto’, ‘Šatrija’, ‘Monanta’, ‘Tito’,  ‘Samson’, ‘Magi’, ‘Crona’ ir valgomojo svogūno (Allium cepa L.) ‘Babtų didieji’, ‘Kristine’, ‘Balusta’, ‘Olina’, ‘Supra’, ‘Wolska’, ‘Pino’,  ‘Virtus’, ‘Fiesta’, Nr. 80.

Ekologiškai auginant morkas, vienerių metų duomenimis, nustatyta, kad didžiausią suminį derlių suformuoja hibridinės morkos: ‘Bolero’ F1 ir ‘Noveno’ F1 (63,7 t ha-1 ir 60,1  t ha-1). ‘Noveno’ F1 morkos pasižymi karotino kiekiu (18,7 mg 100 g-1). Išsiskiria Lietuviškas morkų hibridas ‘Svalia’ F1,  užauginantis apie 54,8 t ha-1 suminį bei prekinį derlius – 87,7 %. Kaupia daugiausia  karotino (21,5 mg 100 g-1) ir tirpių sausųjų medžiagų bei sausųjų medžiagų (14,3 % ir 18,3 %).

Preliminariais duomenimis iš tirtų morkų auginti ekologiškai tinka ‘Bolero’ F1, ‘Noveno’ F1, ‘Svalia’ F1, ‘Monanta’, ‘Garduolės’ veislės ir hibridai.

Įvertinus valgomojo svogūno veisles ekologinėmis sąlygomis, nustatyta, kad ‘Babtų  didieji’ svogūnai išsiskiria derlingumu - 15,6 t ha-1, suformuoja didžiausias ropeles, kaupia  daugiausia sausųjų medžiagų (20,3 % ), bendrojo cukraus - (7,5 %).  Prekine produkcija pasižymi ‘Olina’ veislė– 70,0 proc.

Preliminariais duomenimis iš tirtų svogūnų geriausia tinka auginti Lietuviškos selekcijos svogūnus, o iš užsieninių veislių ‘Kristine’, ‘Balusta’. Jie pakankamai derlingi, suformuoja gražios formos svogūnus.

Daugiausiai svogūnuose buvo išplitęs tabakinis tripsas (Thrips tabaci),  mažiausiai buvo pažeisti ‘Babtų didieji‘ ir ‘Kristine‘ veislių svogūnai, kuriuose pažeidimas siekė iki 10%. Svogūninių musių (Hylemyia antiqua) ir svogūninio vakarinio paslėptastraublio (Ceuthorrhynchus suturalis) pažeidimai svogūnuose nebuvo gausūs ir siekė atitinkamai 8,3–15% ir 1,7–3,3%. Visų tirtų veislių svogūnų lapus pažeidė Alternaria ir Stemphyllium genčių mikromicetai, pažeidimas siekė 5–8,3%.

Ekologiškai auginamų valgomųjų morkų pasėliuose kenkėjų nerasta. Tik ‘Monanta‘ ir ‘Skalsa‘ veislių morkų pasėliuose pagal kenkimo požymius buvo nustatyti nežymūs pažeidimai amarais. Nedidelis alternariozės paplitimas (Alternaria dauci) nustatytas ‘Monanta‘, ‘Vytėnų nanto‘, ‘Garduolės‘ (pažeista iki 1,7–4,5%) ir kiek didesnis (8,3%) ‘Magi‘ veislių morkose. ‘Šatrija‘ ir ‘Garduolės‘ veislių morkos buvo pažeistos iki 14–16% mikoplazmine liga – astrinė gelta. Tačiau nėra pastebėta, kad ši liga turėtų didelės įtakos derlingumui ir šakniavaisių kokybei.

IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

    1. Preliminariais duomenimis iš tirtų morkų auginti ekologiškai tinka ‘Bolero’ F1, ‘Noveno’ F1, ‘Svalia’ F1, ‘Monanta’, ‘Garduolės’ veislės ir hibridai.
   2. Preliminariais duomenimis iš tirtų svogūnų geriausia tinka auginti Lietuviškos selekcijos svogūnus, o iš užsieninių veislių ‘Kristine’, ‘Balusta’. Jie pakankamai derlingi, suformuoja gražios formos svogūnus.
   3. Daugiausiai svogūnuose buvo išplitęs tabakinis tripsas (Thrips tabaci). Labiausiai pažeistos tripsais buvo veislės ‘Olina‘ ir ‘Supra‘, pažeistų augalų nustatyta virš 80%. Mažiausiai buvo pažeisti ‘Babtų didieji‘ ir ‘Kristine‘ veislių svogūnai, kuriuose pažeidimas siekė iki 10%. Svogūninių musių (Hylemyia antiqua) ir svogūninio vakarinio paslėptastraublio (Ceuthorrhynchus suturalis) pažeidimai svogūnuose nebuvo gausūs ir siekė atitinkamai 8,3–15% ir 1,7–3,3%.
   4. Lapų dėmėtligės (Botrytis cinerea, Botrytis squamosa) pažeidimas ‘Olina‘, ‘Balusta‘, ‘Kristine‘ ir selekcinio Nr. 80 svogūnuose siekė iki 3,3–11,7%. Visų tirtų veislių svogūnų lapus pažeidė Alternaria ir Stemphyllium genčių mikromicetai, pažeidimas siekė 5–8,3%.
   5. Ekologiškai auginamų valgomosios morkos pasėliuose kenkėjų nerasta. Tik ‘Monanta‘ ir ‘Skalsa‘ veislių morkų pasėliuose pagal kenkimo požymius buvo nustatyti nežymūs pažeidimai amarais.
   6. Nedidelis alternariozės paplitimas (Alternaria dauci) nustatytas ‘Monanta‘, ‘Vytėnų nanto‘, ‘Garduolės‘ (pažeista iki 1,7–4,5%) ir kiek didesnis (8,3%) ‘Magi‘ veislių morkose. Pažeidimai bakterioze (Xanthomonas campestris pv. carotae) nustatyti ‘Magi‘ veislės morkose. ‘Šatrija‘ ir ‘Garduolės‘ veislių morkos buvo pažeistos iki 14–16% mikoplazmine liga – astrinė gelta. Tačiau nėra pastebėta, kad ši liga turėtų didelės įtakos derlingumui ir šakniavaisių kokybei.


Visą ataskaitą su nuotraukomis ir lentelėmis skaitykite čia: (.pdf).

Visus kitus pagal Žemės ūkio ministerijos užsakymą atliktus tyrimus galite rasti čia.

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras