BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Miškų įstatymas - kreipimasis į Prezidentę

Gegužės 26 d. judėjimo „Už gamtą” vadovas Algirdas Knystautas įteikė Prezidentūrai Lietuvos nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų asociacijos kreipimąsi į šalies Prezidentę su prašymu vetuoti Seimo priimtas pavojingas Miškų įstatymo pataisas. Žemiau pateikiamas kreipimosi tekstas.

Lietuvos Respublikos Prezidentei

Jos Ekscelencijai Daliai Grybauskaitei

Dėl Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo

pakeitimo įstatymo

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad š.m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos Seime galutinai priimant Miškų įstatymo pataisas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno pastangomis buvo padaryti anksčiau Seimo plenariniame posėdyje priimtų pataisų pakeitimai ir papildymai, kurie neatitinka Valstybės ir visuomenės interesų bei kelia didelį pavojų ne tik Lietuvos miškams, bet ir visai gamtai.

1. Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnyje, reglamentuojančiame 4 straipsnio 3 dalies pakeitimus, po paskutinio svarstymo Seime atsirado dar vienas - 4 punktas, kuris numato papildomas niekur anksčiau nesvarstytas galimybes be jokios realios priežasties dar labiau susmulkinti ir taip labai smulkias privačių miškų valdas vien todėl, jei per miško valdą eina kvartalinė linija, kelias, upelis, melioracijos griovys ar elektros linija. Toks pasiūlymas yra visiškai nepagrįstas ir nepriimtinas dėl šių priežasčių:

- 1.1. Toje pačioje 4 straipsnio dalyje (1-3 punktai) ir taip numatyta daug įvairių tam tikru laipsniu pagrįstų atvejų, kai esama miško valda gali būti dar labiau susmulkinta.

- 1.2. Dar didesnis miško valdų smulkinimas užuot jas konsolidavus yra visiškai nepriimtinas ir tik sukurtų bereikalingas prielaidas įvairiems bandymams panaudoti miškus ne pagal jų paskirtį.

2. Persvarstant Miškų įstatymo 11 straipsnio, kurio 1 dalis numato, kad Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, anksčiau Seimo plenariniame posėdyje priimta 1 dalies 7 punkto formuluotė, kad: „buvusias sodybas atstatyti privačioje miško žemėje, nekeisdami pagrindinės tikslinės žemės paskirties, gali tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys. Teisė į buvusios sodybos atstatymą netaikoma asmenims, tiesioginiais giminystės ryšiais nesusijusiems su buvusios nugriautos ar sunykusios sodybos savininkais, tai yra asmenims, nusipirkusiems ar kitaip įsigijusiems nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus” buvo pakeista ir labai svarbi sąlyga, kad ši išimtis galioja tik buvusių sodybų šeimininkams ir jų tiesioginiams palikuonims, pašalinta.

Toks neribotas galimybių miško žemėje atstatinėti buvusias sodybas išplėtimas yra visiškai nepriimtinas dėl šių svarbių priežasčių:

- 2.1. Teisėtus lūkesčius atstatyti dėl okupacinės valdžios prievartinės politikos nugriautas arba sunykusias ir mišku apželdintas tėvų arba senelių sodybas gali turėti tik tiesioginiai buvusių savininkų palikuonys arba patys savininkai. Tokia išimtis yra būtina istoriniam teisingumui atkurti.

- 2.2. Asmenys, nusipirkę miško žemę ar nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, įsigijo tik miško valdą ir jokiuose nei anksčiau galiojusiuose nei dabartiniuose įstatymuose ar poįstatyminiuose dokumentuose niekada nebuvo net užsimenama apie galimybę atstatyti ten kažkada buvusias sodybas. Todėl ir teisėtiems lūkesčiams atstatyti šias jiems svetimas sodybas nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

- 2.3. Nors tiksliai nėra žinoma kiek Lietuvoje iš viso yra nugriautų ar sunykusių ir po antrojo pasaulinio karo mišku apželdintų sodybų, tačiau jų visų atstatymas būtų nepagrįstas nei Valstybės, nei visuomenės interesais ir padarytų didelę žalą miškams, todėl negali būti traktuojamas kaip būtina išimtis.

3. Kita nepriimtina ir potencialiai labai žalinga miškams pataisa yra suformuluota Miškų įstatymo 11 straipsnio pataisų 8 dalyje, kur yra išvardinta kaip privačios miško žemės savininkai turi kompensuoti miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis. Šios pataisos paskutiniame sakinyje yra pridėta išlyga, kad „Reikalavimai įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją netaikomi už tą kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai.”

Ši išlyga yra nepriimtina dėl šių svarbių priežasčių:

- 3.1. Miško žemės pavertimas atskiraisiais želdynais iš viso nėra numatytas to paties straipsnio pataisų 1 dalyje, kur yra išvardinti visi išimtiniai atvejai, kada miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis.

- 3.2. Pagal Želdynų įstatymą juose leidžiama statyti kraštovaizdžio architektūros, inžinerinius ir nesudėtingus laikinus statinius. O pagal 2008 ir 2009 m. padarytus pakeitimus nesudėtingas statinys charakterizuojamas kaip paprastų konstrukcijų pastatas, kurio užimamas plotas nedidesnis nei 80 kvadratinių metrų (!). Kadangi pagal 11 straipsnio pataisų 8 dalies paskutiniame sakinyje siūlomą įteisinti formuluotę, miško žemėje formuojant želdynus jokių apribojimų nenumatyta, o priedų dar ir kompensacijos nereikia, nesunku numatyti kokias nepataisomas neigiamas pasekmes galėtų sukelti tokia pataisa.

Todėl prašome Jūsų vetuoti Seimo priimtą Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo pakeitimo įstatymą ir siūlyti tokius priimto įstatymo pakeitimus:

- Miškų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies siūlomose pataisose - 4 punktą išbraukti.

- 11 straipsnio 1 dalies pataisų 7 punkte grąžinti ankstesniame Seimo plenariniame posėdyje patvirtintą formuluotę, kad „buvusias sodybas atstatyti privačioje miško žemėje, nekeisdami pagrindinės tikslinės žemės paskirties, gali tik neišlikusio nekilnojamojo turto buvę tikrieji savininkai arba jų tiesioginiai palikuonys, kai šių sodybų buvimo prieš antrąjį pasaulinį karą faktas nustatytas vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu pagal archyvinius dokumentus.”

-11 straipsnio pataisų 8 dalies paskutinį sakinį „Reikalavimai įveisti mišką arba sumokėti piniginę kompensaciją netaikomi už tą kitomis naudmenomis paverčiamos žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai.” - išbraukti.

Be to, atkreipiame Jūsų dėmesį, kad siekiant visiško aiškumo ir norint išvengti priimtų Miškų įstatymo pataisų klaidinančių interpretacijų, būtų tikslinga 11 straipsnio 7 ir 8 dalies pirmųjų sakinių pradžią patikslinti taip:

7. Asmenys, šio straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nurodytais atvejais inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis……

8. Privačios miško žemės savininkai, šio straipsnio 1 dalies 1-6 punktuose nurodytais atvejais organizuojantys privačios miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis….

Labai atsiprašome, bet mums nepavyko pasiekti, kad iš Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno pateikto LR Miškų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto būtų pašalintos visos Lietuvos valstybei, visuomenei ir gamtai žalingos pataisos, todėl vėl tikimės Jūsų ryžtingo žodžio.

Lietuvos aplinkosauginių nevyriausybinių organizacijų koalicija - Kęstutis Navickas

Lietuvos žaliųjų judėjimas - Rimantas Braziulis

Judėjimas „Už gamtą” - Dr. Algirdas Knystautas

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas - Dr. Romas Pakalnis

Lietuvos upių gelbėjimo aljansas „Mėlynasis vingis” - Prof. Romualdas Juknys

Lietuvos gamtosauginių nevyriausybinių organizacijų asociacijos vardu suderintą kreipimąsi pasirašo judėjimo „Už gamtą” vadovas Dr.Algirdas Knystautas. Pridedame judėjimo rėmėjų - žymių Lietuvos kultūros ir meno veikėjų, palaikančių šį kreipimąsi, pavardes.

Judėjimas “Už gamtą”, R. Pakerio nuotr.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Šienpjovys2011-05-30 13:10

Adamkus tai tikrai užvetuotu

Rašyti komentarą

Tavo komentaras