BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Miškų forumas. Ar miškas vien tik mediena?

Lietuvoje ima vyrauti požiūris į miškus, vertinant juos vien kaip išteklius, kuriuos būtina panaudoti. Šį procesą spartina ir nauji įstatymų projektai Seime. Susirūpinę esama padėtimi Susivienijimo Žali.LT entuziastai bendradarbiaudami su Druskininkų miškų urėdija surengė plačią diskusiją-seminarą atsakingo požiūrio į miškininkystę ir miškų išsaugojimą tema.

Forumo metu Saulius Adomavičius - Druskininkų miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas - pristatė Druskininkų miškų urėdijos veiklą, Druskininkų urėdijos miškų būklę bei nacionalinę miškų ūkio sektoriaus plėtros programą. Pranešėjas informavo, kad pagal medynų pasiskirstymą pagal vyraujančias rūšis 86% sudaro pušynai, 5% beržynai, po 4% eglynai ir juodalksnynai bei 1% kitų rūšių medžių masyvai. Anot pranešėjo, bendras urėdijos medynų tūris yra 6.24 mln. m3. Vidutinis medynų tūris hektare yra 248 m3, o brandžių medynų - 305 m3. Vidutinis tūrio prieaugis yra 6,55 m3, o vidutinis medynų skalsumas yra 0,79. Vidutinis Druskininkų urėdijoje augančių medynų amžius yra 65 metai. Apžvelgiant šią pateiktą informaciją galime teigti, kad situacija yra gana nebloga, tačiau kaip ir visoje šalyje labai trūksta ilgaamžių brandžių miškų bei kertinių miško buveinių. Valstybiniai miškai yra prižiūrimi profesionalių specialistų - urėdų, miškininkų, eigulių, todėl jie yra geros būklės, ženkliai daugiau nesklandumų iškyla privačių miškų “ūkininkų” gretose, kurių dažnai pagrindinis tikslas atkūrus miško nuosavybę ar paveldėjus juos iš giminaičių tampa tiesioginė finansinė nauda, iškirtus ir pardavus miško medieną, deja. Juo labiau, privačių miškų savininkai nesuinteresuoti bioįvairovės, retų paukščių lizdų ar eroduojančių skardžių išsaugojimu, kadangi tai atsiliepia sumažėjusia galimybe gauti pelną. Ypač tai nemaloniai atsiliepia smulkių miško plotų savininkams.

Galime pasidžiaugti, kad Druskininkų miškų urėdijos prižiūrimuose valstybiniuose miškuose yra nemažai saugomų teritorijų, iš kurių 1816 ha užima rezervatai. Taip pat urėdijos teritorijoje yra 28 draustiniai, kurių plotas užima 4413 ha bei 86 kertinės miško buveinės, kurių bendras plotas yra 370 ha. Vykdydama miškų sertifikavimo FSC keliamus reikalavimus, Druskininkų miškų urėdija įsipareigojo saugoti ir nevykdyti jokių kirtimų miško plotuose, kurie užima 5% urėdijos valstybės administruojamų valstybinės reikšmės miško plotų, kurie sudaro 2147 ha. Druskininkų urėdijos teritorijoje yra užregistruotos 53 retų ir saugomų paukščių lizdavietės, 29 perimvietės, 107 augalų radimvietės. Iš viso Lietuvos raudonosios knygos objektų urėdijos valstybiniuose miškuose yra 230.

Lietuvos gamtos fondo projektų vadovas Danas Augutis pristatė Lietuvos gamtos fondo misiją, viziją, pagrindinius tikslus bei veiklas. Lietuvos gamtos fondas (LGF) yra Pasaulio gamtos fondo (WWF) partneris Lietuvoje. Pasaulio gamtos sąjungos, Europos saugomų teritorijų asociacijos (Eurosite), Europos krantosaugos sąjungos (EUCC) narys. Lietuvos gamtos fondo pagrindinės veiklos sritys yra retų ir nykstančių rūšių bei jų buveinių išsaugojimas, gamtinių buveinių tvarkymas ir atkūrimas, vandens ir juose esančių išteklių apsauga bei aplinkosauginis švietimas. Išsamiai išdėstė atsakingos miškininkystės aktualijas bei naujausius mokslinius duomenis ir pateikė informaciją, kodėl tvarios miškininkystės nepakanka.

Danas Augutis akcentavo kirtimų poveikį biologinei įvairovei. Akcentavo tai, kad dabartinis miškų naudojimas dažniausiai neatitinka miškams būdingų natūralių pažaidų. Neracionalūs, nepamatuoti ir plyni brandaus miško kirtimai neigiamai veikia 70 proc. saugomų miško rūšių. Akcentavo “Medžių milžinų” ribotumą miško masyvuose, o konkrečiuose regionuose ir visišką jų nebuvimą. Konstruktyviai ir motyvuotai pabrėžė negyvos medienos būtinybę miškuose, kur trečdalis miško organizmų išlikimas priklauso nuo negyvos medienos. Medžiai milžinai ir negyva mediena kaip buveinės pasitarnauja plėšriesiems, geniniams bei uoksiniams paukščiams, stambiems plėšrūnams bei daugumai vabalų rūšių. Negyva mediena yra būtina ja mintantiems grybams ir vabzdžiams bei jais besimaitinantiems miško organizmams. Ūkiniuose miškuose turi būti užtikrintos minimalios sąlygos biologinei įvairovei egzistuoti ir plisti. Saugomų teritorijų miškai turi turėti visus to regiono natūraliems miškams būdingus elementus.

Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) “Baltijos vilkas” koordinatorė Lina Paškevičiūtė pristatė vilkų populiacijos būklę Lietuvoje ir jų ryšį su bioįvairove. Pranešėja akcentavo tai, kad Lietuva yra įsipareigojusi užtikrinti gerą vilko apsaugos būklę, nes vilkas yra saugoma Europos Sąjungos svarbos rūšis. Problema šiuo metu vilkų apsaugos srityje yra ta, kad šiuo metu yra užtikrinama vos minimali vilkų populiacija, bei vyksta aktyvi jų medžioklė.

Druskininkietis biologas, buvęs pedagogas ir gamtosaugos aktyvistas Vytautas Šlajus apžvelgė Lūšių populiaciją Dzūkijos regione bei jos raidą pastaruoju metu. Pristatė šios Lietuvoje saugomos plėšrūnų rūšies gyvensenos, elgsenos, maitinimosi, dauginimosi, teritorinio paplitimo subtilybes.

Susivienijimo Žali.lt, vienos iš Lietuvos žaliųjų visuomeninių organizacijų, įgyvendinančios žaliąją idėją plačiąja prasme pradedant gamtosauginėmis veiklomis ir baigiant socialinio teisingumo, tolerancijos, bendruomeniškumo skatinimo projektais, ir kurios vienas iš pagrindinių tikslų - miškų išsaugojimas, koordinatorė Virginija Vingrienė moderavo debatus. Diskusijų metu buvo paliesti miškų naudojimo, saugojimo ir priežiūros klausimai, aptartos miškų naudojimo liberalizavimo grėsmės ir galimo plataus dialogo iniciatyva. Savo pozicijas išdėstė ne tik miškininkai, aplinkosaugininkai, bet ir nevyriausybinių organizacijų atstovai bei aktyvūs Lietuvos piliečiai, mylintys ir gerbiantys mišką.

Paliečiant jautrią naujausių miško įstatymo pataisų, leidžiančių keisti miško paskirtį naujų gyvenviečių plėtrai, temą, išsakyti nuogąstavimai dėl akivaizdaus palaipsnio ėjimo labai mažais žingsneliais link visiškai neribojamo disponavimo miškais, dėl ko būtų padaryta negrįžtama žala gamtai. Nors numatytas kompensacinis mechanizmas už iškirstą ir gyvenvietėms panaudotą mišką, visgi tai nėra itin rimta drausminanti priemonė. Juo labiau, kai kompensacijos bus mokamos ne iš privačios iniciatorių kišenės, o iš savivaldybės biudžeto. Todėl diskusijų dalyviams labiau patrauklesnė pasirodė mišku neapaugusių plotų panaudojimo gyvenvietėms pirmenybės idėja. Nors, pripažinta, kad nemažai dabartinių kurortinės paskirties objektų Druskininkuose įsikūrė buvusio miško vietoj. Visgi, vertinant kiekvieną situaciją, pirmiausiai būtina paieškoti alternatyvų, pasirenkant tai, kas mažiausiai kenksminga gamtai ir visuomenei.

Kalbant apie tam tikros visuomenės dalies norą įsikurti miškuose, pasiūlyta puiki alternatyva sodybą apželdinti miško medžiais, taip prisidedant ne vien prie gyvenimo darnoje su gamta idėjos, bet ir miškų plėtros puoselėjimo.

Palietus opią užvaldytų ir visuomenei praktiškai nebeprieinamų paežerių temą, pasiūlyta paieškoti drausminimo kelių per finansinę prizmę. Visai nebloga idėja pasirodė siūlymas apmokestinti pakrantėse įsikūrusiuosius solidarumo mokesčiu už naudojimąsi prabanga. Paeežerių savininkai skundžiasi nemandagiais ir netvarkingais lankytojais, nuolat prišiukšlinančiais jų sutvarkytas pakrantes. Tačiau, iš kitos pusės, nežiūrint ramybės drumstimo visi vis vien veržiasi turėti sodybą ežero pakrantėje. Kaip pavyzdys buvo paminėta Labanoro giria, kur visi paeežerių miškai kažkokiu stebuklingu būdu atsidūrė privačių savininkų rankose, valstybinius miškus nustumdami toliau į gilumą. Tuo tarpu, sprendžiant šiukšlinimo problemą, dėl ko nepatenkinti minėtų sodybų savininkai, reikalingos ne draudimo lankytis bausmės, o tinkamos infrastruktūros priemonės, aprūpinant pakrantes šiukšliadėžėmis.

„Idėja surengti šį forumą gimė siekiant atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į miškų vaidmenį mūsų gyvenime. Mums svarbu, kad miškai netaptų tik ūkine-komercine preke. Diskusijoje buvo paliesta ne tik miškų naudojimo ir jų išsaugojimo svarba, bet ir galimos intensyvaus vartotojiškumo ir privačių iniciatyvų grėsmės šalies aplinkai ir ekonomikai. Kartu įvertinome disponavimo miškais ir jų ištekliais suvaržymo būtinybę, aptarėme miškingiausių šalies teritorijų patrauklumo aspektus ir biologinės įvairovės išsaugojimo svarbą”, - sakė Žali.Lt koordinatorė Virginija Vingrienė.

Seminaru buvo siekiama ieškoti pusiausvyros tarp miškų išteklių panaudojimo ir miškų išsaugojimo. Seminaro dalyviai sprendė ir ieškojo kelių, kuo žalieji, aplinkosaugos aktyvistai ir plačioji visuomenė gali prisidėti prie miškų saugojimo, atkūrimo ir tvarkymo. Todėl diskusijos eigoje prieita vieningos nuomonės bendromis jėgomis paieškoti galimybių platesniam visuomenės švietimui gamtos ir bioįvairovės išsaugojimo svarbos klausimu.

„Vienas svarbiausių diskusijos siekių buvo tai, kad šis susitikimas būtų pirmas žingsnis plačiam dialogui tarp visų gamtos ir miškų išteklių saugojimu suinteresuotų grupių, siekiant tvarios ir subalansuotos miškininkystės ir atsakingo požiūrio į miškų išsaugojimą. Forumo metu pasidalinome gerosiomis praktikomis ir nutarėme ką netolimoje ateityje galime nuveikti kartu, kad Lietuva ir toliau liktų miškų valstybe”, - sakė Žali.Lt narys Laurynas Okockis.

Esminis seminaro nutarimas - tolimesnio bendradarbiavimo puoselėjimas, sprendžiant iškilusias problemas kalbėjimosi ir diskusijų, o ne konfliktavimo keliu.

Ateityje tikimės daugiau tokių iniciatyvų, viešų diskusijų ir bendrų veiklų, sprendžiant gamtos ir miškų tvarkymo, plėtojimo ir išsaugojimo klausimus.

Laurynas Okockis

https://www.facebook.com/#!/media/set/?set=a.485286261555819.1073741840.100648133352969&type=1

Žali.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras