BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Miškininkystės darbai ir pokyčiai Kuršių nerijoje

Nuo šio rudens Kuršių nerijos miškininkai pradeda dirbti vadovaujantis nauju vidinės miškotvarkos projektu, patvirtintu 2013-07-19 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-553. Kuršių nerijos nacionalinio parko vidinės miškotvarkos projektas - tai miško ūkio veiklos planas, skirtas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai nustatyti. Šis planas sudarytas dešimčiai metų. Naujajame projekte į miškininkystės problemas imta žiūrėti plačiau, juos siejant su gamtine aplinka, biologine įvairove bei kultūros paveldu. Į projektą integruoti Kuršių nerijai ypatingai svarbūs gamtotvarkinio pobūdžio ir priešgaisrinio miškų tvarkymo darbai.

Projektas parengtas visiems Kuršių nerijos miškams, vadovaujantis 2009 metais atliktos miško sklypų inventorizacijos duomenimis, buvusios ūkinės veiklos ir istorinės miškų kaitos analize, nacionalinio parko tvarkymo reglamentais, nustatytais 2012 metais patvirtintame Kuršių nerijos tvarkymo plane, technine užduotimi projektavimui ir galiojančiais miškų ūkio teisės aktais. Šiame dokumente pateikiama detali Kuršių nerijos nacionalinio parko miškų ir medynų charakteristika, sudaranti prielaidas racionaliam miško išteklių naudojimui, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimui. Akcentuojama Kuršių nerijos UNESCO Pasaulio paveldo objekto, kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimo svarba. Todėl svarbu iš anksto numatyti, kokios miškų tvarkymo priemonės turi būti įgyvendintos.

Dešimties metų projekto įgyvendinimo laikotarpyje numatyti ypač didelės apimties darbai, skirti kultūrinio kraštovaizdžio vertybių palaikymui - tai gamtinę brandą pasiekusių kalnapušių kirtimas, miško lydimo kirtimai formuojant palves, ragų atvėrimai. Panašios apimties darbai nebuvo atliekami ištisus de­šimt­me­čius - anks­čiau bu­vo tik so­di­na­ma ir ven­gia­ma ką nors iškirs­ti. Ta­čiau prieš šimt­me­tį so­din­tos kal­na­pu­šės jau bai­gė sa­vo bio­lo­gi­nio am­žiaus cik­lą, jos yra pa­se­nu­sios, pe­rau­gu­sios, nu­džiū­vu­sios. Mil­ži­niš­ki gais­rai - tai vie­na pa­sek­mių, nes sau­si se­ni kal­na­pu­šių miš­kai tampa sau­so par­ako sta­ti­ne. Kitas iššūkis - tai nerijos ra­gų, apau­gu­sių miš­kais, švie­si­ni­mas. Pa­vyz­džiui, Bul­vi­kio, Per­val­kos, Prei­los ra­gai at­ro­do kaip miš­kų ma­sy­vai. No­rint iš­ryš­kin­ti šių te­ri­to­ri­jų kraš­to­vaiz­dį, rel­je­fą bus ker­ta­mi me­džiai, ša­li­na­mi kri­tuo­liai, iš­va­lo­mas po­miš­kis. Pokyčiai neišvengiami ir kopų papėdėse - tiek pajūrio, tiek pamario palvėse. Prieš keletą dešimtmečių čia bu­vusios at­vi­ros vie­tovės, kuriose ga­nė­si gy­vu­liai, o bėgant laikui - už­žė­lė ir kraš­to­vaiz­dis pa­ki­to. Me­dy­nais bai­giančios už­žel­ti, nyks­tančios pilkosios ko­pos taip pat numatytos atverti ir čia suplanuotais kirtimais.

Miškotvarkos projekto įgyvendinimo metu keisis bendras Kuršių nerijos miškų vaizdas - atsiras daugiau atvirų erdvių, daugės mišrių medynų.

Atkreipiamas dėmesys, kad vi­si miš­ki­nin­kys­tės dar­bai vyks pa­ma­žu, eta­pais, ir nuo­lat atidžiai ste­bint po­vei­kį kraš­to­vaiz­džiui, jo kaitai. Jau po pen­ke­rių me­tų miškotvarkos pro­jek­tas ir planai ga­li bū­ti per­žiū­ri­mi.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras