BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Menas, kuris verčia sustoti

Nuo 2003 m. Vilniaus universiteto Botanikos sode, Kairėnuose, vykdomas žemės meno projektas „Gamta ir menas”. Šis projektas - vienintelis Lietuvoje tradiciškai vyksta jau 10 metų. Jubiliejinės parodos tema - „Metamorfozės”. Dauguma menininkų sukurtų darbų labai subtilūs, o kai kurie net sunkiai pastebimi, nes tarsi susilieja su aplinka.

Bendrauja su gamta

Parodos kuratorė Inga Raubaitė sakė, kad kiekvienų metų rugsėjį rengiamų parodų tikslas - plėtoti meno, menininko, žiūrovo ir gamtos dialogą, suteikti galimybę įvairių sričių menininkams (tapytojams, keramikams, tekstilininkams, fotografams, skulptoriams, floristams) pristatyti savo darbus šiek tiek netradicinėje aplinkoje - gamtoje. „Dauguma parodų eksponatų - žemės meno darbai, kuriems atlikti naudojamos tik natūralios gamtinės medžiagos, ir aplinkos meno darbai, kai naudojamos įvairios medžiagos”, - aiškino pašnekovė. Pasak jos, kurdami menininkai bendrauja su gamta, padeda šiuolaikiniam nuolat skubančiam žmogui pastebėti ir atrasti ją iš naujo. Žmogus verčiamas įsižiūrėti, įsiklausyti į gamtą, pasijusti jos dalimi, ja grožėtis, ją puoselėti ir globoti.

Ieškojo vietos

Žemės ir aplinkos menas yra ne skulptūros ar objektai, išnešami iš galerijų eksponuoti laukuose, o specialiai atvirose menininko pasirinktose erdvėse - šimtametėse liepų alėjose, tvenkiniuose, senosios dvarvietės vietose, kolekcinių augalų ekspozicijose, pievose - sukurtas menas. Tada kūriniai tarsi įsilieja į vietos gamtovaizdį ir tampa neatsiejama jo dalimi. „Parodos tema buvo paskelbta vasaros pradžioje. Daugiau nei 30 menininkų atsiuntė paraiškas dalyvauti joje. Tarp jų buvo ir anksčiau dalyvavusių, ir naujų kūrėjų. Pastariesiems teko perprasti tai, ko iš jų norima: mat darbai bus ilgą laiką eksponuojami gamtoje po atviru dangumi”, - sakė parodos kuratorė. Anot jos, dauguma menininkų Botanikos sode ieškojo tinkamos vietos savo idėjai įgyvendinti, o kai kurie vietą parinko pagal jau turimą sumanymą.

Idėja - laikinumas

I.Raubaitė džiaugėsi, kad kasmet rengiant parodą atrandama naujų sodo vietų, esančių tolėliau nuo centrinės Botanikos sodo dalies, kur vyksta koncertai ir kiti renginiai. Todėl nori nenori žmonės priversti paėjėti toliau, pamatyti kitus gamtos kampelius. Prisimindama pirmą parodą, kurioje dalyvavo tik draugai, I.Raubaitė sakė, kad tada nesitikėjo, jog renginys taps tradiciniu ir nuolatiniai Botanikos sodo lankytojai kasmet vis labiau jo lauks. „Mes nieko naujo nesukūrėme, pasaulyje tokie meno projektai įgyvendinami jau seniai. Žemės ir aplinkos meno idėja - laikinumas. Atsiranda kūrinių, kurie tuo momentu yra svarbūs, aktualūs. Kurdamas menininkas turi ne pakenkti gamtai, o padėtų pamatyti ją kitaip”, - pabrėžė pašnekovė.

Pakylėti autoriai N. Učvatova ir V. Kubilius tikina, kad net žemės grumstas siekia pakilti aukščiau kasdienybės. Autorės nuotr.

"Pakylėti" autoriai N. Učvatova ir V. Kubilius tikina, kad net žemės grumstas siekia pakilti aukščiau kasdienybės. Autorės nuotr.

Irs ir nyks

Parodų atidarymų metu visi gali pasinerti į meno darbų paieškos ekskursijas ir stebėti malonius autorių pristatymus. Parodos vyksta apie mėnesį, patvaresni darbai kartais išlieka ir ilgiau. Šiais metais lankytojai turi nueiti gana ilgą atstumą, jei nori pamatyti visų menininkų kūrinius. Dauguma jų iš natūralių medžiagų, todėl, ilgainiui merkiami lietaus ir džiovinami saulės, pradės irti ir nykti. Pasak parodos kuratorės, gamtos menas ypatingas tuo, kad kuriant naudojamos medžiagos yra natūralios, tausojančios aplinką. Jei naudojamos sintetinės medžiagos, labai greitai meno kūrinys netenka pirminio vaizdo ir primena gamtoje numestą šiukšlę. Puiku, jei vienoje parodoje naudotos medžiagos panaudojamos ir kitais metais. Taip atsitiko su siūlais, kuriuos menininkė atnaujino ir panaudojo naujame darbe.

Būtina atsipalaiduoti

„Daug kam atrodo keista, tačiau kuo paprastesni darbai, tuo sunkiau juos padaryti. Ne veltui sakoma, kad genialu tai, kas paprasta. Parodos lankytojams irgi tenka pamąstyti, kad suprastų tai, ką norėjo pasakyti menininkai. Renginyje dalijamos anketos, jose prašoma įvertinti darbus. Keista, tačiau labiausiai humoro nesupranta ir sunkiai „perskaito”, ką norėjo pasakyti kūrėjai, pedagoginį išsilavinimą turintys žmonės”, - pastebėjo pašnekovė. Ji tikino, kad svarbiausia atėjus į gamtos meno parodą - neskubėti, pamiršti rūpesčius, atsipalaiduoti ir mėgautis ramybe. Tada žvelgiant į menininkų kūrinius bus lengviau juos suprasti.

Faktai

Vilniaus universiteto Botanikos sodas įkurtas 1781 m. Istorinės aplinkybės lėmė, kad Botanikos sodas net keletą kartų buvo keliamas iš vienos vietos į kitą. Dabar augalų kolekcijos yra sostinės Vingio parke esančiame Vilniaus universiteto Botanikos sodo padalinyje ir Kairėnuose.

Šiuolaikinis Vilniaus universiteto Botanikos sodas - ne tik didžiausias Lietuvoje (bendras plotas 199 ha), bet ir turtingiausias augalų kolekcijų, čia auginama apie 10 600 pavadinimų augalų, priklausančių 190 šeimoms, 886 gentims. Vilniaus universiteto Botanikos sodas siekia, kad jis būtų kuo gausiau lankomas, patenkintų įvairius visuomenės poreikius (rekreacinius, švietėjiškus ir kt.), kad jį pamėgtų ne tik vilniečiai, bet ir kitų Lietuvos vietovių žmonės bei mūsų šalies svečiai. Įgyvendinami sodo infrastruktūros plėtros projektai, organizuojami renginiai, šventės ir parodos padeda siekti, kad visiems atvykusiems į Botanikos sodą čia būtų gera ir įdomu.

VL žurnalistė Nijolė Baronienė

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras