BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Maistas į šiukšlinę – už milijonus litų

Lietuvoje maisto iššvaistoma už mažiausiai 10 mln. litų. Prekybos centrai giriasi aukoją maistą labdarai, tačiau pripažįsta, kad nemenką dalį jo vis tik tenka utilizuoti. Neseniai pasaulį apskriejo šokiruojanti naujiena - maisto švaistymas pasiekė neregėtas aukštumas. Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios inžinierių profesinės organizacijos „Institution of Mechanical Engineers” teigimu, kasmet išmetama apie 2 mlrd. tonų maisto - apie 30-50 proc. visų užauginamų maisto produktų.

Daugiausia maisto yra iššvaistoma dėl prastų jo laikymo sąlygų, griežtų vartojimo terminų, perkantiems didesnį maisto kiekį siūlomų nuolaidų, vartotojų išrankumo ir netinkamos produktų fizinės išvaizdos. Pasak „Institution of Mechanical Engineers”, toks maisto švaistymo lygis ir pobūdis yra netoleruotini, ypač atsižvelgiant į tai, kad skurstančiųjų pasaulyje nemažėja ir bent dalis išmetamų maisto produktų galėtų būti panaudojama badaujantiems pamaitinti.

Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas” 2011 m. duomenimis, per metus Lietuvoje maisto iššvaistoma už mažiausiai 10 mln. litų. Kaip ir kitur pasaulyje, mūsų vartotojai darosi išrankesni maistui, pasiduoda įvairioms vartojimą skatinančioms akcijoms, o prekybos tinklai nepajėgia išparduoti visų lentynose sukrautų prekių bei kratosi produktų su pažeistomis pakuotėmis. Negana to, prekybos tinklai skelbia dalyvaują įvairiose maisto labdaros akcijose ir nukainoją besibaigiančio galiojimo produktus, tokiu būdu suteikdami galimybę skurstantiems gauti arba pigiau įsigyti maisto, tačiau per labdaros akcijas didžiąją dalį maisto neretai suaukoja eiliniai vartotojai, o prekybos tinklai tik suteikia jiems galimybę tai daryti.

Seni produktai išmetami

Visi didžiųjų Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų atstovai pripažįsta, kad išima besibaigiančio galiojimo prekes iš įprastų prekybos lentynų, bet šis maistas ne visada pasiekia skurdžiausiai gyvenančiuosius. Vienose parduotuvėse tokios prekės paprasčiausiai atidedamos į prekių su nuolaida skyrių, kitur - iš karto atiduodamos labdarai, dar kitur - sulaukiama jų galiojimo pabaigos ir tada jos utilizuojamos.

Pasak prekybos tinklo „Maxima” atstovės ryšiams su visuomene Olgos Malaškevičienės, besibaigiančio galiojimo produktai šio tinklo parduotuvėse yra nukainojami, o pasibaigusio galiojimo - utilizuojami. „Klientų patogumui besibaigiančio galiojimo produktai sudedami specialiai pažymėtose pardavimo vietose. O pasibaigusio galiojimo prekės neturi pasiekti nei mūsų kliento, nei labdaros gavėjo, nes tai kelia grėsmę sveikatai”, - sakė pašnekovė.

„Iki” prekybos tinklas neparduoda paskutinę dieną galiojančių maisto produktų. „Paskutinės galiojimo dienos produktai kiekvieną rytą prieš atsidarant parduotuvei yra išimami iš lentynų ir perduodami atvykusiems „Maisto banko” savanoriams. Vėliau jie perskirstomi ir išdalijami paramos ir labdaros organizacijoms iki tos pačios dienos pie­tų, todėl remtini žmonės turi dar pusę dienos šiems produktams suvartoti, kol jų galiojimas dar nepasibaigęs”, - teigė „Iki” viešųjų ryšių departamento vadovas Valdas Lopeta.

Kitas prekybos tinklas „Rimi Lietuva” teigia nesiryžtąs labdarai atiduodi besibaigiančio galiojimo maisto produktų. „Kalbėjomės su „Maisto banku” dėl galimybės prisidėti besibaigiančiais galioti produktais. Tačiau nesame tikri dėl saugumo sveikatai, todėl kol kas susilaikome nuo tokios veiklos krypties”, - paaiškino „Rimi” viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Pasak jos, visi produktai, kurių galiojimo laikas pasibaigia, pagal įstatymus atiduodami utilizavimo kompanijoms, o negyvūninės kilmės produktai išdalinami gyvūnus auginančioms ar prižiūrinčioms organizacijoms.

Aukoti siūloma klientams

Prekybos tinklai taip pat skelbia, kad bendradarbiauja su „Maisto banku” ir prisideda prie šio fondo organizuojamų maisto labdaros akcijų, tačiau maisto produktus čia neretai aukoja šių prekybos tinklų klientai. Pasak O.Malaškevičienės, prekybos tinklo „Maxima” klientai gali nupirkti ir paaukoti ilgo galiojimo laiko produktų. Be to, „Maisto bankui” klientai esą gali aukoti ne tik du kartus per metus vykstančių akcijų metu, bet ištisus metus parduotuvės kasose pasinaudoję „Maisto banko” žetonėliais: „3 arba 5 litų vertės žetonėlį tereikia paduoti kasininkui ir apmokėti kartu su visais pirkiniais. Už paaukotus pinigus paramos ir labdaros fondui atiduodame maisto produktų. Jų sąrašą su „Maisto banku” susideriname iš anksto, tad fondas gauna būtent tai, ko prašo.” O.Malaškevičienė nurodė, kad nuo 2010 m. „Maisto bankui” buvo atiduota maisto produktų už beveik 130 tūkst. litų.

Prie „Maisto banko” akcijų prisideda ir prekybos tinklas „Rimi”. „Iš pradžių tai buvo kartą per metus vykstantis produktų rinkimas nepasiturintiems asmenims mūsų prekybos centruose. Vėliau jau dukart per metus ragindavome pirkėjus prisidėti ir aukoti. Dar vienas žingsnis - pagaminome specialius konteinerius, kurie stovi prekybos centruose nuolat, ir pirkėjai raginami aukoti ilgai negendančių produktų”, - teigė R.Stanaitytė-Česnulienė. Tačiau ji patikino, kad per kitas akcijas ir programas per metus paramai atiduodama maisto už maždaug 12 mln. litų.

Tiesa, nė vienas prekybos tinklas taip ir nepatikslino, kiek ir kokios vertės maisto produktų vidutiniškai utilizuoja.

Labdara (ne)piktnaudžiaujama

Negana to, skelbiama, kad aukojamą maistą gauna būtent tie, kam jo labiausiai reikia, nors viešojoje erdvėje neretai pasigirsta kalbų, esą net ir aukojamas maistas yra švaistomas. Pasak „Maisto banko” plėtros ir komunikacijos vadovo Vaidoto Ilgiaus, organizacija reaguoja į tokius pranešimus, tačiau dažniausiai tai tėra gandai, kurių niekas nepatvirtina.

„Bendradarbiaudami su tyrimų bend­rove „Nielsen”, pernai atlikome paramos maistu gavėjų apklausą. 62 proc. „Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programos (MIATLNA) ir 87 proc. paramos besibaigiančio galiojimo maisto produktais (šeimų programos) gavėjų teigė, kad ši parama maistu jiems reiškia daug - palengvina kasdienį gyvenimą. 6 proc. nepasiturinčiųjų labdaringai tiekiamas maistas yra gyvybiškai svarbus - „be jo neišgyventume”. Tiesa, 14 proc. MIATLNA gavėjų, nors ir džiaugėsi gaunantys paramą kruopomis ir kitais neįmantriais maisto produktais, sakė, kad galėtų išsiversti ir be jos”, - nurodė V.Ilgius.

Jis taip pat tikino, kad labdara nėra pikt­naudžiaujama ar prie jos priprantama, tačiau sutiko, kad daliai gyventojų sunku išbristi iš skurdo liūno: „Žinoma, tam tikra dalis skurstančiųjų ilgam patenka į skurdo spąstus, praranda darbo ir socialinius įgūdžius, pasidaro priklausomi nuo žalingų įpročių, ir jiems padėti atsitiesti reikia didelių pastangų. Tokiems asmenims padėti reikia taip pat, kaip padedame sunkiems ligoniams. Juk sergančių nekaltiname, kad jiems patogu sirgti, ir dėl to nesiūlome nustoti jų maitinti.”

Beprasmis švaistymas

Tyrimai rodo, kad kasmet žmonės išmeta 30-50 proc. visų pasaulyje užauginamų maisto produktų - beveik 2 mlrd. tonų.

Vitalija Kolisova

atgimimas.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras