BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Maistas ar degalai? ES privalo nustoti skatinti klimato kaitą ir badą

Prieš kelerius metus biokuro naudojimas buvo pateikiamas kaip adekvatus būdas riboti neigiamą transporto poveikį klimatui. Du dabartiniai Europos įstatymai skatina naudoti šiuos degalus transporto sektoriuje, kad būtų sumažintos anglies dioksido (CO2) emisijos: Atsinaujinančios energijos direktyva - iškėlusi privalomą tikslą, kad 10 proc. transporto naudojamos energijos sudarytų atsinaujinanti energija - ir Kuro kokybės direktyva, privalomai nustačiusi, kad iki 2020 m. į atmosferą 6 proc. mažiau patektų transporto išmetamų dujų, sukeliančių šiltnamio efektą. Dėl šio teisinio reguliavimo biokuro naudojimas nuo to laiko nuolat augo. Deja, mokslinės studijos parodė, kad įtaka klimatui dėl žemės naudojimo paskirties keitimo gali anuliuoti visą aplinkosauginę biokuro naudą, kuri pasiekiama iškastinį kurą pakeitus biodegalais.

Teisės aktai, dėl kurių Europos Parlamentas balsavo rugsėjo 11 dieną, turi riboti neigiamą biokuro poveikį, į kurį neatsižvelgiama dviejose dabar galiojančiose direktyvose - anglies dioksido emisijas, susidarančias dėl dirbamos žemės naudojimo paskirties keitimo (ILUC).

Kas yra ILUC? Tai dėl biokuro gamybos atsiradęs didesnis dirbamos žemės ploto poreikis, kai maistinės kultūros išstumiamos auginti kuro žaliavai. Kur atogrąžų miškai kertami ar durpynai sausinami žemės ūkio tikslams, emisijos gali būti milžiniškos. Norint tiksliai įvertinti biodegalų naudingumą, reikia įskaičiuoti žemės ploto paskirties keitimą (ILUC).

2011 metais daugiau nei 200 mokslininkų kreipėsi į Europos Komisiją, prašydami politikų atsižvelgti į žemės paskirties keitimo rodiklį: Neatsižvelgiant į žemės paskirties keitimą, Europos Sąjungos tikslai naudoti atsinaujinančią energetiką transporte nesumažins anglies dioksido kiekio realiai. Tai tebus kaip paprasčiausias dokumentinio lygmens žaidimas, skatinantis plačiai paplitusį miškų naikinimą ir brangstančius maisto produktus.

Praėjusį spalį Europos Komisija pasiūlė tradicinių maisto kultūrų biokurui įsivesti 5 proc. viršutinę ribą, kuri būtų įskaičiuojama į atsinaujinančios energetikos išteklių sąnaudas.

Tačiau jei ES nori adekvačiai spręsti biokuro naudojimo iššūkius, ji turi atsižvelgti į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, kylančias dėl žemės naudojimo paskirties keitimo. Biokuro tausojančios savybės turi būti vertinamos per visą produkto būvio ciklą - nuo grūdinių kultūrų užauginimo, iki dujų emisijų iš transporto. Tokiu būdu biodegalai, sąlygojantys didžiausias netiesiogines CO2 emisijas, negalėtų būti įtraukti siekiant numatytos ekologiško kuro dalies rinkoje rodiklio. 5 proc. viršutinė leistina biodegalų, pagamintų iš tradicinių maisto pasėlių, riba turi būti palaikoma norint riboti kuro gamybą iš maistinių kultūrų ir kartu apsaugoti maisto tiekimo rinką.

Išaugęs biodegalų iš maistinių kultūrų naudojimas prisideda prie maisto kainų svyravimo ir turi didelę neigiamą įtaką pasauliui apsirūpinant maistu. Tai kelia pavojų vietos bendruomenių teisei į maistą ir prieigą prie žemės, ypač besivystančiose šalyse. Siekiant išvengti „maisto mūšio” su degalais, ES teisinis reguliavimas turi aiškiai nurodyti, kad ateityje nebus remiama biokuro iš maistinių kultūrų gamyba. Jų nutraukimas turi būti aiškiai apibrėžtas naujuose įstatymuose, kad tai paskatintų biodegalų gamybą iš pažangesnių žaliavų.

Neatsižvelgus į mokslininkų perspėjimus, atsinaujinančios energetikos dalis transporto sektoriuje nesumažins anglies dioksido išmetimo į atmosferą, o vietoj to bus naikinami miškai, išaugs maisto kainos Europoje ir už jos ribų. Norint iš tiesų spręsti klimato kaitos problemą, reikia investuoti į kokybiškesnes viešojo transporto sistemas, energiją taupančias transporto priemones ir naudoti elektros energiją iš atsinaujinančių šaltinių. Tai yra ilgalaikiai sprendimai siekiant ekonominės, socialinės ir aplinkosaugos naudos.

Pagal http://www.greens-efa.eu parengė Monika Midverytė OFS

Bernardinai.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras