BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lietuvos žaliojoje vizijoje nieko žalio

Šiemet savaitraščio “Atgimimas” organizuotame konkurse “Padovanok Lietuvai viziją” šalia komisijos išrinktų darbų savo žodį tarė ir DELFI skaitytojai. Absoliučia dauguma geriausia vizija Tautos balso nominacijoje išrinkta žalioji Dobilo Kirvelio vizija: “Lietuva ne tik „žalia”, bet pirmiausia - solidari kūrybinė visuomenė“.

Nors tauta šią žaliąją viziją išrinko kaip geriausią, tačiau ją perskaitę ekologai susigriebia už galvos - kas bus, jei ji netyčia ims ir išsipildys?

Dobilo Kirvelio vizijos esmė pakeisti šiuo metu įsivyravusį mokymo principą “išmok-atkartok” į naująjį - “sukurk” ir suformuoti pamatinę mokslo-technologinę kūrybinę visuomenės klasę. Autorius mano, jog visuomenėje vyraujant kūrybiniam mąstymui, žmonėms tampa svarbi jų gyvenamoji aplinka, sveikata ir gyvoji gamta.

Deja, kūrybinis mąstymas, nors ir būdamas efektyvesnis už tradicinį mimetinį mąstymą nepareguliuotas dorovinių vertybių gali labai efektyviai nuvesti netinkamais keliais.

Kitaip tariant, mokslo-technologinis kūrybingumas pats savaime nėra vertybė, o jo rezultatai priklauso nuo dorovinių gairių, kurias pasirenka kuriantysis.

Jeigu doroviniai imperatyvai įtakoja mokslininką elgtis atsakingai, tai jis vystys atsakingą mokslą. Jeigu dorovinių gairių nėra, mokslininkas savo mokslo-technologinį kūrybinį mąstymą gali panaudoti vystyti gamtos harmoniją griaunančioms mokslo sritims.

Yra mokslo rūšių, kurios dorovinius saugiklius jau turi įmontuotus savo pamatuose. Vienas tokių mokslų paminėtas žaliojoje Indrės Kleinaitės praeitų metų to paties konkurso vizijoje “g y v a l i e t u v a“. Tai - biomimikrija, mokslas besistengiantis atkartoti gamtoje vykstančius procesus ir eiti su ja koja kojon.

Dobilo Kirvelio siūlomas proteguoti ir vystyti biotechnologijų mokslas, deja, ne tik tokių saugiklių neturi, bet netgi priešingai - eina prieš gamtą.

Tuo galime įsitikinti susipažinę su dabartiniais biotechnologais bei jų vystoma veikla. Seimo GMO
valdymo ir priežiūros komitete biotechnologijos mokslo ekspertai visomis išgalėmis bando prastumti
įstatymus proteguojnčius genetiškai modifikuotų organizmų kūrimą ir vartojimą. Šie jų bandymai
yra dokumentuoti posėdžių protokoluose ir lengvai prieinami visuomenei Aplinkos ministerijos svetainėje gmo.am.lt.

Ir Lietuvoje yra tik keletas biotechnologų, kurie dorovines vertybes iškelia aukščiau už savo vystomą
mokslą bei apsiriboja atsakingumo principais.

Todėl kiekvienam ekologui turėtų būti baugu, kai Dobilas Kirvelis savo vizijoje siūlo sujungti “Vilniaus biotechnologijas su Kauno informacinėmis ir kai kuriomis biomedicinos technologijomis”.

Toks sujungimas, net ir neiškraipytas materialinių vertybių, o grįstas vien idėjiškai kooperuojantis
ir solidariai paremiant vieniems kitus (kaip siūlo autorius) reikštų ekologinės katastrofos ir gamtos
išnaudojimo pavojų.

Ta patį reiškia Dobilo Kirvelio siūlomas Vilniaus-Kauno mokslo-technologinis kūrybinis megatechnopolis. Pagalvokime kas tai galėtų būti tas megatechnopolis? Vizijoje sujungtos ne tik miestų teritorijos greitaeigiais traukiniais ir autostradomis, bet sujungtos ir mokslo-technologinės kūrybos citadelės - universitetai. Kyla klausimas: “Kurioje vietoje šio urbanizuoto dipolio yra Gamta?” Gamta yra nebent kažkur miesto teritorijoje esančiuose laboratorijų mėgintuvėliuose.

Štai biotechnologai jau dabar Miškų institute augina mėgintuvėliuose tūkstančius Stelmužės ąžuolo
klonų. Vietoje to, kad surinkti ąžuolo giles ir jas pasodinti kaip tai daroma gamtoje, mokslininkai
imasi gamtai svetimo klonavimo metodo ir iš vienos gilės bando užauginti tūkstančius ąžuolų. Ačiū Dievui, kad jis piktas ir sukėlęs gaisrą laboratorijoje neseniai sunaikino šiuos klonus, bet mokslininkai vis dar puoselėja viltis atsigriebti.

Ekologija dabar tampa madinga Lietuvoje. Žaliosios vizijos noriai rašomos ir noriai priimamos visuomenės. Deja, tokiais laikais kai ateina pirmoji mados banga labai lengva apsirikti ir “žaliu” pavadinti visiškai kitokios spalvos darinį. Kitaip sakant, ne viskas žalia ant ko užklijuota etiketė “žalia”.

Laimis Žmuida, www.ekonaujienos.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Foje2010-01-17 15:22

Kai kurios D. Kirvelio idėjos klaidingai interpretuotos. Negi manot, kad modelis “išmok ir atkartok” labiau siejasi su dorovinėm normom, nei “sukurk pats”? Kažin. Pagaliau, jeigu būtumėt atidžiai skaitę šio autoriaus viziją, tai būtumėt supratę, jog jo pagrindinė idėja ir yra biomimikrija. D. Kirvelio teigimu, gamtos sukurtas technologijas būtina pritaikyti pramonėje ir kitose srityse. Tokiu atveju, visa, ką mes kuriam, būtų sintetinama iš bioroganinių molekulių ir tokios techenologijos būtų draugiškos aplinkai, nes veiktų tokiais principais kaip ir aplinka. Klonavimas? Negi nežinot, kiek gamtoj daug klonavimo. Pasidomėkit. Sakot, žmogus eina prieš dievo valią? O vykdyta dirbtinė atranka, ko pasekoje turim naujas veisles - tai čia kas!? Tai irgi gamtos kreipimas naudinga linkme. Bet jei jūs dar įpainiojate religiją, tai jau nebėra tikslo diskutuot. Religija liepia neabejot dievu, tai yra nemąstyt. Todėl jums tikriausiai ir nepatiko D. Kirvelio idėjos. Siūlyčiau padiskutuot su šiuo docentu gyvai, gal tada nebūtų klaidingų interpretavimų.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras