BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lietuvos miškai ir upės kurį laiką gali lengviau atsikvėpti

Yra šalis kur upės teka / Linksmai tarp girių ūžiančių. Pranas Vaičaitis
Ši citata iš Prano Vaičaičio eilėraščio Yra šalis…. itin taikliai apibūdina mūsų gamtinio kraštovaizdžio grožį ir jo esmę. Miškai ir upės išties lemia ne tik išskirtinį Lietuvos kraštovaizdžio grožį, bet ir jo ekologinį stabilumą bei vaidina itin svarbų socialinį vaidmenį. Per sudėtingus istorijos vingius mes daug ką praradome.

Vien per pastarąją okupaciją Lietuvos kraštovaizdis neatpažįstamai pasikeitė. Įgyvendinant fragmentiškam mūsų šalies kraštovaizdžiui nepritaikytus melioracijos planus, buvo sunaikinta (paversta kanalais arba užtvindyta statant nereikalingas užtvankas) daugiau nei 85 proc. natūralaus Lietuvos upių hidrografinio tinklo. Taip pat buvo beveik išnaikinti melioracijai trukdę ekologiniu ir estetiniu požiūriu itin svarbūs agrarinio kraštovaizdžio komponentai - nedideli agromiškeliai ir sodybų želdiniai.

Kita vertus, nemažai Lietuvos gamtos vis tik pavyko išsaugoti. Dar turime, nors ir nelabai daug, nepatvenktų ir neištiesintų upių, o miškų plotai net padidėjo. Tačiau būtent Lietuvos upėms ir miškams pastaraisiais metais ir iškilo didžiausias pavojus. Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui J. Šimėnui vadovaujant vienas po kito gimsta įstatymų projektai, kuriais bandoma įteisinti masinį upių tvenkimą ir miškų naikinimą bei intensyvią jų urbanizaciją. Taip būtų padaryta didžiulė nepataisoma žala Lietuvos gamtai ir žmonėms, bet užtai sukurtos itin palankios sąlygos J. Šimėnui artimoms verslo grupėms lengvai pasipelnyti gamtos ir visuomenės sąskaita.

Nors Lietuvos nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos ir jas aktyviai remiantys Lietuvos menininkai ir mokslininkai deda visas pastangas, kad šie žalingi Lietuvai siūlymai Seime būtų sustabdyti, deja, ne visada pavyksta tai padaryti. Todėl esame labai dėkingi Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei už neįkainojamą jos paramą ginant Lietuvos žmonių ir gamtos interesus. Prezidentė vetavo Miškų įstatymo pataisas ir taip sustabdė korumpuotų grupių bandymus įteisinti miškuose masines statybas ir pradėti sparčią jų urbanizaciją bei naikinimą, galutinai užkertant Lietuvos žmonėms priėjimą prie upių ir ežerų bei kitų gamtos vertybių.

Tai jau trečias Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko J. Šimėno rengtas įstatymas, kurį dėl galimos didelės žalos Lietuvos gamtai ir žmonėms Prezidentei teko vetuoti. Neabejojame, kad ji būtų vetavusi ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą, jei Seime nebūtų pavykę sustabdyti J. Šimėno pastangų įteisinti masinį upių tvenkimą, taip sunaikinant paskutines dar nepatvenktas upes ir paskandinant dešimtis tūkstančių hektarų išskirtine biologine įvairove ir estetine verte pasižyminčių upių slėnių, užuot didesnį dėmesį skyrus kitiems daug energetiniu požiūriu efektyvesniems ir nepalyginti mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darantiems atsinaujinantiems energijos šaltiniams.

Pastarųjų metų patirtis akivaizdžiai parodė, kad tais atvejais, kai Seimo komitetui vadovauja žmogus, gebantis apsukriai pasinaudoti Seimo statuto jam suteiktomis teisėmis ir galimybėmis, net Seimo plenariniame posėdyje įteisinus Lietuvos gamtai ir žmonėms naudingus sprendimus, jie dar pakeičiami paskutinio svarstymo metu arba net bandoma priimtus Seimo sprendimus falsifikuoti. Pavyzdžiui, svarstant Miškų įstatymo pataisas, anksčiau vykusiame plenariniame posėdyje Seimas balsavo už nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų pasiūlytas palankias Lietuvos gamtai ir žmonėms Miškų įstatymo pataisas, tačiau galutinai tvirtinant įstatymą Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkui J. Šimėnui pavyko pasiekti, kad pakeitus kai kurias formuluotes, vis tiek buvo įteisintos pataisos, kurios būtų buvę naudingos ne Valstybei ir žmonėms, o nedidelei stambių miško savininkų grupuotei. Tokiais atvejais tik motyvuoti Prezidentės veto gelbsti Lietuvą nuo tokių įstatymų galutinio įteisinimo.

Esame labai sunerimę dėl šiuo metu Seime jau baigiamų rengti Saugomų teritorijų įstatymo pataisų, kurias įteisinus būtų sunaikinta ne tik Saugomų teritorijų tarnyba, bet ir pati Saugomų teritorijų sistema. Stengsimės, kad šios pataisos būtų sustabdytos jau Aplinkos apsaugos komitete ir būtų suburta nauja pataisų rengimo darbo grupė, į kurią būtų pakviesti ir šio klausimo specialistai, o ne vien gamtos atžvilgiu itin nepalankai nusiteikę Seimo nariai. Tačiau, žinant dabartinę situaciją Seimo Aplinkos apsaugos komitete, tai gali ir nepavykti. Tada ir vėl beliks tikėtis paskutinio išsigelbėjimo - Prezidentės ryžtingo žodžio.

Post scriptum. Buvome įsitikinę, kad bent jau per vasarą J. Šimėnui nebepavyks pateikti naujų Lietuvos žmonėms žalingų pasiūlymų. Tačiau apsirikome. Neseniai išaiškėjo, kad Seimo aplinkos apsaugos komitete, svarstant klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo klausimus, J. Šimėnas vėl dėjo visas pastangas, kad lėšos, kurias Aplinkos apsaugos ministerija siūlo panaudoti būstų renovavimui ir taip pagaliau išjudinti šios energetiniu, aplinkosauginiu bei socialiniu požiūriu itin svarbios problemos sprendimą iš mirties taško, būtų skirtos verslininkams, statantiems biologinio kuro katilines. Tai jau ne pirmas atvejis, kai J. Šimėnas nesivaržydamas proteguoja jam artimų verslo grupuočių interesus (J. Šimėnas prieš ateidamas į Seimą dirbo Biologinio kuro gamintojų asociacijos „Litbioma” direktorium). Prieš metus jo parengtose Šilumos ūkio įstatymo pataisose buvo bandoma įteisinti galimybę iš biologinio kuro gaminamos šilumos kainą padidinti beveik du kartus. Tai būtų buvę labai pelninga šios srities verslininkams, tačiau būtų labai brangiai kainavę Lietuvos žmonėms. Laimei, Lietuvos Prezidentė šias įstatymo pataisas vetavo.

Prof. Romualdas JUKNYS
Rimantas BRAZIULIS,
Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras