BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lietuvoje (ne)reikia stabdyti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą

Preliminariais energetikos ministerijos duomenimis, 2010 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta energija Lietuvoje sudarė 18 proc. visos suvartojamos energijos. Tai 2 proc. daugiau negu šiam laikotarpiui numatyta Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje. Viskas atrodytų puiku, nes Lietuvai pavyko įgyvendinti užsibrėžtus tikslus atsinaujinančių energijos išteklių srityje. Todėl galbūt dabar galima atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą pristabdyti. O galbūt verta kaip tik dar labiau skatinti?

Europos aplinkos agentūros ataskaita

Praėjusių metų pabaigoje Europos aplinkos agentūra (EAA) paskelbė ketvirtąją Europos aplinkos būklės ir perspektyvų ataskaitą SOER 2010. Tai yra pavyzdinė ataskaita, leidžiama kas penkerius metus ir jos tikslas yra suteikti informacijos apie Europos aplinkos būklę, tendencijas ir perspektyvas, taip pat priežastis, poveikį ir galimą atsaką.

Ataskaitoje teigiama, jog kovodama su klimato kaita Europos Sąjunga padarė pažangą sumažindama išlakas ir plėtodama atsinaujinančius energijos išteklius. 2009 metais 27 ES valstybių išlakų kiekis buvo 17 proc. mažesnis nei 1990 metais. Šis skaičius yra labai arti užsibrėžto tikslo iki 2020 metų išlakas sumažinti 20 proc.

Kaip žinome, atsinaujinantys energijos ištekliai yra skirstomi į saulės, vandens, vėjo, geoterminę energiją, biomasę ir biodegalus. Atsinaujinančių išteklių plėtra gali sumažinti šiltnamio reiškinį sukeliančių dujų emisijas į atmosferą, kurios susidaro energetikos sektoriuje naudojant gamtines dujas, naftos produktus ar akmens anglį. Todėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas visų pirma yra svarbus aplinkosauginiu požiūriu.

Kokia situacija yra Lietuvoje

Lietuvos energetikos strategijoje yra numatytas tikslas iki 2020 metų 23 ℅ elektros pagaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas teigė, jog „sparti atsinaujinančių energijos išteklių plėtra didina Lietuvos energetinę nepriklausomybę, taip pat sudaro sąlygas bendradarbiauti su kitomis ES šalimis. Kitoms valstybėms investuojant į žaliąją energetiką Lietuvoje, finansinės naudos gaus tiek valstybė, tiek energijos vartotojai”. Remiantis atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo 2010-2020 m. prognozių dokumentu, atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime kasmet turi augti 0,2-0,8 proc. Viskas atrodytų įmanoma, tačiau…

Norint diegti bet kokias inovatyvias technologijas, reikalingos lėšos. Kartais tos lėšos yra didelės, ypač atsinaujinančių energijos išteklių srityje. Todėl iš valstybės pusės turi būti vykdoma atitinkama atsinaujinančių energijos išteklių plėtros politika, kuria skatinama tokia plėtra. Kitaip tariant turi būti skiriamos rinkos subsidijos įrangai įsigyti arba padidintomis kainomis superkama pagaminta energija, kad tai atpirktų investuotas lėšas. Pagal tai, kokia yra valstybės pozicija, galimi du galimų pasekmių variantai - rinkos subsidijos atsinaujinančių išteklių plėtrai ir dėl to augantis atsinaujinančius išteklius naudojančių jėgainių skaičius arba valstybės pozicija be rinkos subsidijų ir dėl to sustojusi atsinaujinančių išteklių plėtra arba netgi pradėjęs mažėti atsinaujinančius išteklius naudojančių jėgainių skaičius. Galimas ir trečiasis variantas, jog atsinaujinančių išteklių plėtra bus ir nesant valstybės subsidijų, tačiau žinant tokių technologijų kainą, kai netgi paprastam vartotojui norint įsirengti saulės kolektorių vandeniui šildyti prireikia keliolikos tūkstančių litų, toks variantas neatrodo labai realus kai kalbame apie galingesnes jėgaines, kurios pagamintą šilumos energiją tiektų rajonams apšildyti arba pagamintą elektros energiją perduotų į bendrą šalies elektros sistemą.

Remiantis statistikos departamento duomenimis, 2009 metais Lietuvoje buvo 127 elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančios elektrinės. Daugiausia tai buvo hidroelektrinės (87) ir vėjo jėgainės (29). Taip pat buvo 4 biomasės elektrinės ir 7 biodujų elektrinės.

LR Valstybės kontrolės ataskaitoje apie atsinaujinančių energijos išteklių potencialo naudojimą Lietuvoje teigiama, jog nuo 2009 m. elektros energijai, pagamintai mažosiose hidroelektrinėse, nustatytas 26 ct/kWh skatinamasis tarifas, vėjo ir biomasės elektrinėse - 30 ct/kWh, saulės elektrinėse - 1,51-1,63 Lt/kWh (atsižvelgant į saulės elektrinių galingumą).

Lietuvos elektros perdavimo operatoriaus „Litgrid” duomenimis, elektros egergijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių 2010 m. padidėjo. Didžiausis pokytis, lyginant su 2009 m., buvo vėjo energijoje - 38 %. Biomasės energija pakito 36 %, o hidroenergija - 29 %. Todėl šiuo metu viešojoje erdvėje pradedama diskutuoti, galbūt reikėtų pristabdyti tokią sparčią plėtrą, ypač - vėjo energetikos srityje. Esą jau dabar yra per daug norinčių pardavinėti vėjo jėgainių pagamintą elektros energiją. Tokia pozicija gali būti paaiškinama tuo, jog yra nustatytas tam tikras galios limitas (500 MW), kiek „žaliosios” energijos gali supirkti Lietuva. Norit supirkti daugiau tokios energijos, būtų būtina investuoti papildomas lėšas į elektros energijos tiekimo ir skirstymo sistemas.

Ateities prognozės

Vasario mėnesio pabaigoje išleistoje Europos komisijos ataskaitoje „Atsinaujinanti energetika: 2020 metų užduočių svarstymas” teigiama, jog atsinaujinanti energetika nulemia perėjimą prie mažai anglies dvideginio išskiriančios ekonomikos. Tai taip pat yra pagrindinis Europos energetikos strategijos komponentas. Europos pramonės skatinimas plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius įdarbino 1,5 mln. žmonių ir iki 2020 metų papildomai galėtų įdarbinti dar 3 mln. Taip pat teigiama, jog atsinaujinančios energetikos skatinimas daugiausia plėtoja įvairių vietinių atsinaujinančių išteklių naudojimą.

Šios ataskaitos prognozės apie iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektros energiją 2020 m. sako, jog atsinaujinančių išteklių gaminama elektros energija bus apie 1200000 GWh, lyginant su maždaug 650000 GWh 2010 metais. Didžiausias augimas bus vėjo, biomasės ir saulės energetikoje. Tuo tarpu hidroenergijos naudojimas visą dešimtmetį turėtų išlikti beveik nepakitęs. Prognozuojant atsinaujinančių išteklių plėtrą šildymo ir aušinimo srityje, didžiausia dalis 2020 metais bus skiriama biomasei, kurios dalis bus 90000 ktne, iš 110000 ktne bendrai generuojamos energijos.

Norint visa tai pasiekti Europos Komisija rekomenduoja valstybėms narėms įgyvendinti nacionalinius atsinaujinančių išteklių plėtros planus, supaprastinti infrastruktūros planavimą atsižvelgiant į galiojančią ES teisę ir siekti panaudoti geriausią esamą praktiką. Taip pat yra svarbu daryti greitą pažangą plečiant elektros tinklus ir taip subalansuoti padidėjusią elektros energijos dalį, pagaminamą iš atsinaujinančių išteklių. Be to, reikia plėtoti bendradarbiavimą ir į Europos elektros rinką pradėti integruoti atsinaujinančią energetiką. Bene svarbiausias teiginys yra tas, jog būtina užtikrinti, kad bet kokios egzistuojančių paramos mechanizmų reformos investuotojams turi garantuoti stabilumą, išvengiant atgaline data priimamų sprendimų.

Naujienų agentūra Bloomberg, remdamasi tarptautine aplinkosaugos organizacija „WWF International” teigia, jog iki 2050 m. beveik visą reikalingą energijos poreikį būtų galima gaminti iš atsinaujinančių energijos išteklių. Organizacija išleistoje ataskaitoje kalba apie viziją, jog atsinaujinančia energetika galima patenkinti 100 % žmonijos poreikių. Esą 2050 m. ambicingos taupymo priemonės lems 15 % mažesnį elektros energijos poreikį, negu jis buvo 2005 m. Ir visa tai bus įmanoma nepaisant žmonijos populiacijos didėjimo, pramonės augimo, keleivinio ir krovininio transporto rinkos didėjimo. Pagrindiniai elektros energijos gamybos šaltiniai bus vėjo, saulės, geoterminė ir hidroenergija. Pagal šį scenarijų, iškastinis kuras, branduolinė energetika ir biomasė palaipsniui taps beveik nenaudojama, kol galiausiai išnyks apie 2050 metus.

Ar tai bus įgyvendinta ar ne, priklauso nuo mūsų pačių, nuo mūsų požiūrio į atsinaujinančios energijos išteklius. Galime tikėti gražia „žaliosios” energetikos perspektyva, galime likti santūrūs, teigdami, jog tokios technologijos vis dar per daug kainuoja arba neužtikrina reikiamo energijos kiekio. Tačiau matydami įvairias prognozes, teigiančias, jog atsinaujinanti energetika tampa vis svarbesnė, kokį atsakymą pasirinktumėte Jūs? Visgi reikia ar nereikia dar labiau plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius?

Gediminas Čapkauskas

Šaltinis: SAVAS, Gedimino Čapkausko nuotr.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Darius2011-03-10 09:49

Reikia ir kuo labiau, bet žinoma ne aklai ir neapsvarstant visų galimų niuansų ir keblumų.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras