BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Lietuva tik eilinė „Chewron“ ekonominė kolonija

JAV Aplinkos apsaugos agentūra baigia vykdyti detalią skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai studiją, kurios rezultatai turėtų būti prieinami jau šių metų pabaigoje. Nepaisant to, Lietuvoje skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos reikalai „juda į priekį” taip greit, tarsi kalba eitų apie pavasarinių žibučių rinkimą pamiškėje, o ne apie didžiulių gyvenamos teritorijos plotų, žemės gelmių išteklių kartu su geriamuoju vandeniu perdavimą pasaulyje liūdnai pagarsėjusios korporacijos agresyviam eksploatavimui.

Premjeras Algirdas Butkevičius vienos protesto akcijos prieš skalūnų dujų gavybą metu gyventojams garsiai žadėjęs, kad nieko nebus daroma prieš žmonių valią, neslepia, jog sutarties su „Chewron” pasirašymas kelioms savaitėms buvo atidėtas tik emocijoms nuraminti ir bendruomenių pasipriešinimui numalšinti.

Premjeras Algirdas Butkevičius neslepia, jog sutarties su „Chewron“ pasirašymas kelioms savaitėms buvo atidėtas tik emocijoms nuraminti ir bendruomenių pasipriešinimui numalšinti.

Premjeras Algirdas Butkevičius neslepia, jog sutarties su „Chewron“ pasirašymas kelioms savaitėms buvo atidėtas tik emocijoms nuraminti ir bendruomenių pasipriešinimui numalšinti.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, grįžęs iš viešnagės JAV, toliau atkakliai tvirtina, kad į gręžinius pumpuojamas vanduo yra sumaišytas su smėliu, naudojant tik 0,5 proc. cheminių medžiagų, kurios nėra jokia paslaptis, jos sertifikuotos ir, anot ministro, visiškai nenuodingos, be to, yra naudojamos ir namų ūkiuose. O Europos Komisijos užsakymu atliktos mokslinės poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai vertinimo studijos, anot ministro, tėra emocijų rinkinys. Tikriausiai dėl to ministras nesuinteresuotas sulaukti ir netrukus pasirodysiančios JAV Aplinkos apsaugos agentūros ataskaitos - matyt numano, kad joje gali paaiškėti dar daugiau ir dar stipresnių „emocijų”, matuojamų konkrečiais skaičiais, konkrečiais faktais ir konkrečiomis rekomendacijomis.

Profesorius Romualdas Juknys įsitikinęs, kad šie V. Mazuronio pasisakymai niekuo nepagrįsti, kad tai yra absurdiškas faktų neigimas, nekeičiantis realybės.

„Lietuvai jau kuris laikas labai nesiseka su žmonėmis, kurių rankose aplinkos apsauga. Praeitą Seimo ir Vyriausybės kadenciją buvęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas J. Šimėnas beatodairiškai atstovavo verslo, o ne žmonių ir gamtos interesams. Didesnę dalį jo planų, susijusių su upių tvenkimu, privačių miškų pavertimu statybų aikštelėmis bei eilinių piliečių visišku atskyrimu nuo galimybių prieiti prie vandens telkinių ir t. t., šiaip taip pavyko sustabdyti, tačiau jei ne ryžtinga Prezidentės, vetavusios beveik visus jo rengtus įstatymus, pozicija, vargu ar būtų pavykę tai padaryti”.

paimkime, kad ir paskutinę V. Mazuronio kelionę į JAV, kai jis su dideliu įkarščiu blaškėsi po dujų gavybos versloves, bet nerado reikalo bent iš mandagumo apsilankyti JAV Aplinkos apsaugos agentūroje, kuri baiginėja rengti išsamią studiją skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai klausimais

Prof. Romualdas Juknys: paimkime, kad ir paskutinę V. Mazuronio kelionę į JAV, kai jis su dideliu įkarščiu blaškėsi po dujų gavybos versloves, bet nerado reikalo bent iš mandagumo apsilankyti JAV Aplinkos apsaugos agentūroje, kuri baiginėja rengti išsamią studiją skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai klausimais

Prof. R. Juknio teigimu, V. Mazuronis tęsia šias gyventojams ir aplinkai žalingas tradicijas. Anot profesoriaus, turint omenyje, kad tai Aplinkos ministras, V. Mazuronio veiksmai ir žodžiai, beatodairiškai propaguojantys skalūnų dujų gavybą Lietuvoje, netelpa į jokius rėmus: „Gali jam aiškinti ką nori, prikišamai cituoti ES ekspertų išvadas apie dideles skalūnų dujų gavybos keliamas grėsmes gamtai ir žmogui, gali cituoti žymiausių Lietuvos hidrogeologų perspėjimus - jis vis tiek nemato jokių grėsmių. Paimkime, kad ir paskutinę jo kelionę į JAV, kai jis su dideliu įkarščiu blaškėsi po dujų gavybos versloves, bet nerado reikalo bent iš mandagumo apsilankyti JAV Aplinkos apsaugos agentūroje, kuri baiginėja rengti išsamią studiją skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai klausimais. Normaliai tokio elgesio paaiškinti neįmanoma ir nori nenori, bet prisimeni garsiąją prof. V. Landsbergio frazę - … o kas galėtų paneigti?”

Skalūnų dujų gavybos šalininkai, kritikuodami ES užsakymu atliktas poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai studijas, aiškina, jog skalūnų dujų gavybos technologija tobulėja kas valandą, todėl atliktos studijos yra pasenusios ir neatitinka realybės. Prof. R. Juknio teigimu, technologijos iš tiesų tobulėja labai sparčiai, tačiau ne taip greit, kaip norėtųsi. Anot profesoriaus, visiškai tikėtina, kad už keleto metų gręžiant jau bus galima apsieiti ir be tų kenksmingų chemikalų. Tačiau R. Juknys nelinkęs kenksmingų medžiagų naudojimo laikyti vieninteliu skalūnų dujų gavybos keliamų pavojų šaltiniu. Profesoriaus žodžiais - vargu ar kada pavyks išgauti dujas mechaniškai nesuplėšius paties skalūnų sluoksnio, o šito drastiško veiksmo ilgalaikės pasekmės gali būti labai grėsmingos ne tik geriamajam vandeniui.

bėgdami nuo vilko ant meškos, t. y. nuo „Gazpromo“ ant „Chewrono“, pamirštame, kad abi korporacijos turi lygiai tą patį tikslą – siekti besąlygiško pelno

Gamtininkas Andrejus Gaidamavičius: bėgdami nuo vilko ant meškos, t. y. nuo „Gazpromo“ ant „Chewrono“, pamirštame, kad abi korporacijos turi lygiai tą patį tikslą – siekti besąlygiško pelno

Gamtininko Andrejaus Gaidamavičiaus teigimu, bet kurios gigantiškos korporacijos tikslas nėra nei labdara, nei išnaudojamos valstybės nepriklausomybė, nei socialinė ar aplinkosauginė atsakomybė. Korporacijų klestėjimo priežastis yra pelnas, gaunamas mažiausiomis sąnaudomis. Tam korporacijos samdo ne tik apsukriausius finansų ekspertus bei technologus, bet taip pat ir teisininkų komandas, kurios daro viską, kad apsaugotų korporacijas būtent nuo socialinės ir aplinkosauginės atsakomybės, nes ji yra nesuderinama su besąlygišku pelno siekimu. Didžiuliai korporacijų pinigai kišami lobistams, žiniasklaidai, švietimo institucijoms, siekiant formuoti teigiamą įvaizdį apie jų veiklą, kad kiek įmanoma labiau būtų suklaidinta visuomenė ir sumažintas sąmoningų piliečių konstruktyvus pasipriešinimas.

Seimo narės Aurelijos Stancikienės teigimu, dabartinėmis sąlygomis Lietuvoje išgaunant skalūnų dujas, jų kaina kaip Amerikoje kelis kartus tikrai nesumažės: „Pagal mūsų Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymą Lietuva geriausiu atveju gaus tik 20 proc. nuo „Chewron” parduodamų mūsų skalūnų dujų pelno. O pačias dujas, pagal ES reikalavimus, Lietuva galės pirkti iš „Chewron” tik pagal tuo metu galiojančias dujų rinkos kainas”. Tad aišku kaip ant delno, kas skalūnų dujų gavybos atveju gautų ekonominę naudą, kam atitektų šios veiklos ekologiniai padariniai ir kam atstovauja beatodairiškai skubinantys sutarties su „Chewron” pasirašymą.

Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys Aleksandras Kerpauskas primena, kad 1998 m. 4-oje Europos ministrų konferencijoje „Aplinka Europai” buvo priimta Jungtinių Tautų Organizacijos Europos Ekonominės Komisijos (JTO EEK) Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkos klausimais (taip vadinama Orhuso konvencija). Orhuso konvencijos pagrindinis tikslas - užtikrinti kiekvieno šios ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje, nes tinkama aplinkos apsauga būtina žmonių gerovei ir pagrindinėms žmogaus teisėms užtikrinti.

Ginant pamatines žmogaus vertybes, Konvencijoje pripažįstama žmonių teisė dalyvauti priimant pagrindinius jų gyvenimą veikiančius sprendimus. Todėl visai visuomenei suteikiama ne tik teisė spręsti dėl žmogaus gyvenimo aplinkos, bet ir prievolė kiekvienam asmeniškai ir kartu su kitais saugoti šią aplinką ir gerinti jos būklę dėl šios ir būsimų kartų gerovės. Orhuso konvencija įgyvendina šį tikslą, užtikrindama tris pagrindines visuomenės teises: teisę gauti informaciją apie aplinką, teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos ir teisę kreiptis į teismus.

A. Kerpausko teigimu, prasidėjęs ir dinamiškai vykstantis procesas dėl skalūninių dujų žvalgybos (kartu ir gavybos) iškėlė daug klausimų, į kuriuos visuomenė kol kas negavo atsakymų. Anot jo, dabartiniame etape skalūninių dujų žvalgybos-gavybos procesais suinteresuota visuomenė turi galimybę vadovaujantis Orhuso konvencija pareikalauti, kad butų suteikta visapusiška informacija apie skalūninių dujų gavybos technologiją, įskaitant ir gavybos procese numatomas naudoti chemines medžiagas bei technologijos poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Negavus visapusiškos informacijos apie skalūninių dujų gavybos procesą, suinteresuota visuomenė turi galimybę pasinaudoti Orhuso konvencijoje įtvirtinta teise kreiptis į teismą.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Almonas Gutkauskas2013-04-17 17:07

Dar blogiau, kai pamatai kokia klasta Lietuvoje yra naudojama siekiant įtvirtinti nešvarius savo darbelius. Tiek dėl naujos AE statybos, tiek dėl ir čia aptariamų skalūnų dujų.
Jie tautiečius bandė mulkinti senu nenaudėlių metodu, - atseit, kas prieš juos, tas yra prieš Lietuvą.
Tikriausiai teko girdėti ne vieno tūlo pono retoriką, su kuria jie tarsi neišlenda iš tos žiniasklaidos, visaip bandydami Lietuvos patriotus paversti jos priešais. Sutikite, kažkur visa tai matyta. Ane.
Tuo tarpu perkeltine prasme galima pasakyti visiškai atvirkščiai, - pasakant kad Lietuva, tarsi pakartojo 1940 m. scenarijų, kuomet nebuvo iššautas nei vienas šūvis priešui, kuris įžengė ir okupavo valstybę, be visiško pasipriešinimo. Šiuo atveju turiu omenyje tai, kad valstybė visiškai nepasipriešino laiku dviejų AE statybai prie pat Lietuvos sienos.
Tuo tarpu kaip lengvai mūsų valstybėje yra leidžiama kompromituoti atsinaujinančių išteklių panaudojimo strategiją. Juk kaip pasielgta buvo Saulės jėgainių statybos plėtros klausimu. Siaubinga.
Dar baisiau vyksta Lietuvoje reikalai su biomasės panaudojimu, siekiant energetinės nepriklausomybės.
Nekalbant apie tai, kad per 23 metus praktiškai nieko nepadaryta dėl energetinio klausimo perkrovimo Vakarų ir Šiaurės kryptimi.
Aplamai 23 metai, o valstybės veiklos šiais klausimais, - apskritas nulis.
Neturėčiau čia teisės pasisakyti, jei tuos 23 metus būtume sėdėję sudėje rankas. Tačiau ir daugiau, 25 metus darėme viską, kad visa Lietuva būtų ekologinė (tikrąja, tatuline prasme, o ne kažkokių madingų klyksmų prasme…☺). Žinoma, patyrėme, kad mūsų šalyje, kad ir nedidelius darbus daryti žmogaus naudai yra sunku. Tarsi užkeikta visa tai būtų.
Savo nuomonę visais tais klausimais pasakyčiau labai paprastai taip, - nesiseka ir mums, ir Lietuvai. Bet tai jau atskiras klausimas.
Baigiant tik tiek pridursiu, - ir šį kartą dėkui Aukščiausiajam mūsų valsybe labai pasirūpino kaimo žmonės, bet, deja, ne išrinkteiji, kuriems paprasti žmonės įteikė visus įgaliojimus veikti žmonių naudai ir net ne žurnalistai, kurie kitose valstybėse būna paprastų žmonių pusėje.
O ne pelno siekiančių organizacijų naudai, kurios per 23 metus nesakytume, kad įgijo gerą vardą. Atvirkščiai, - verslo klanas ilgam yra susitepęs mūsų valstybėje. Ir nėra jis joks darbo vietų kūrėjas, - nebent vietų vergui kūrėjas.
2013-04-17

Rašyti komentarą

Tavo komentaras