BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Laisvi stumbrai bus įkalinti

Politikai ir aplinkosaugininkai išgirdo Vidurio Lietuvos žemdirbių nusiskundimus dėl stumbrų daromos žalos, todėl dalį laisvėje besiganančių girių galiūnų nuspręsta išvežti į Žemaitijos miškus. Pagaliau ūkininkai galės prašyti kompensacijų ir už vilkų papjautus gyvulius. Rasti stumbrams šeimininkus ūkininkams pažadėjęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas tikina, kad rudenį šie laukiniai gyvūnai bus perkeliami į naujas buveines. Tačiau specialistai sako, kad girių galiūnų iškeldinimas gali užtrukti.

Migdys ir veš į „Žvėrinčių”

Pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiojo specialisto Selemono Paltanavičiaus, dabar rengiamas techninis projektas aptvarams statyti Žemaitijos miškuose, į kuriuos numatyta atvežti laisvėje Kėdainių ir Panevėžio krašto miškuose bei laukuose besiganančius stumbrus. Voljeras bus statomas Telšių urėdijos valdose esančiame „Žvėrinčiuje”, kuriame aptvaruose laikomi šernai, danieliai, muflonai ir net vilkai. Stumbrams ketinama aptverti iki 30 ha. „Tam turime sutaupytų europinės paramos lėšų. O visa reikalinga infrastruktūra, darbuotojai, kurie rūpinasi laukiniais gyvūnais, „Žvėrinčiuje” yra”, - teigė S.Paltanavičius.

Ieškoti stumbrams naujų buveinių imtasi po ilgamečių ūkininkų skundų dėl šių miško galiūnų padaromos žalos, nes jiems pasivaikščiojus po pasėlių laukus derliaus beveik nelieka. Klaudijaus Driskiaus nuotr.

Ieškoti stumbrams naujų buveinių imtasi po ilgamečių ūkininkų skundų dėl šių miško galiūnų padaromos žalos, nes jiems pasivaikščiojus po pasėlių laukus derliaus beveik nelieka. Klaudijaus Driskiaus nuotr.

Į „Žvėrinčių” norima atvežti nuo 10 iki 20 jaunų girios galiūnų. Mat laisvėje besiganantys stumbrai bus migdomi, o vyresniems šiems gyvūnams tokia procedūra gali būti rizikinga. „Stumbrus perkelti į kitą vietą sudėtinga. Žiemą bandysime migdyti pirmuosius gyvūnus. Tam reikia patyrusių specialistų. Kol dar neįrengti aptvarai, stumbrus palaikysime Pašilių stumbryne, kad apsiprastų, paimsime kraujo mėginius, įvertinsime jų sveikatą”, - aiškino S.Paltanavičius.

Nuostoliai didėja

Ieškoti stumbrams naujų buveinių imtasi po ilgamečių Kėdainių bei Panevėžio rajono ūkininkų skundų dėl šių miško galiūnų pridaromos žalos. Žemdirbiai tvirtina, kad stumbrams pasivaikščiojus po pasėlių laukus derliaus beveik nelieka. Jie tikina, kad dėl šių laukinių gyvūnų nuniokotų pasėlių kasmet patiriama vis didesnių nuostolių.

Tarptautiniu mastu saugomų stumbrų padarytai žalai iš dalies kompensuoti Aplinkos ministerija kėdainiškiams ir panevėžiečiams kasmet išmoka apie ketvirtį milijono litų. Stumbrų prižiūrėtojai linkę manyti, kad stumbrams priskiriamos ir šernų bei kitų laukinių žvėrių padarytos eibės. Taip esą ūkininkams parankiau gauti kompensacijas.

Pasak Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Virmanto Ivanausko, aplinkosaugininkai seniai žadėjo stumbrus išvežti į tuos rajonus, kur mažiau intensyvi žemdirbystė. Žemdirbių manymu, girių galiūnų bandos neturėtų laisvai klajoti po laukus.

Manoma, kad laisvėje gyvenančių stumbrų gali būti daugiau kaip 80. Jie laikosi susitelkę į keletą bandų. Daugiausia rūpesčių ūkininkams kelia prie Kėdainių klajojanti apie 40 stumbrų banda. 14-16 stumbrų gyvena Krekenavos regioniniame parke. Pašilių stumbryno aptvaruose laikoma daugiau kaip 20 šių saugomų gyvūnų.

Rado vietą Dzūkijoje

Ateityje dalį laisvėje klajojančių stumbrų planuojama perkelti ir į Dzūkijos miškus. „Specialistų komisija apžiūrėjo gamtinį kompleksą tarp Marcinkonių bei Zervynų ir sutiko, kad ši vieta labai tinka stumbrams. Galima būtų aptverti apie 100 ha plotą, kuriame plyti ir miškai, ir natūralios pievos”, - sakė Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius.

S.Paltanavičius teigė, kad stumbrų perkėlimas į Dzūkiją - kol kas tik ateities vizija. Aptvarams ir infrastruktūrai įrengti reikia palaukti europinės paramos, įgyti patirties perkeliant stumbrus į naujas buveines. „Tenka nuvilti tuos, kurie tikisi, kad tai galima padaryti greitai”, - pastebėjo Aplinkos ministerijos atstovas.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės pavaduotojas Romas Pakalnis patvirtino, kad į Dzūkiją galima būtų atvežti iki trečdalio dabar laisvėje klajojančių saugomų gyvūnų. „Reikia ieškoti išeičių, nes stumbrų ir skundų dėl jų daugėja. Perkėlus dalį šių gyvūnų, bus įgyta patirties, tada bus lengviau nuspręsti, kaip toliau elgtis. Dzūkijoje žemdirbystė ne tokia intensyvi, tad jei stumbrai ir ištrūktų į laisvę, nebūtų didelių nuostolių”, - samprotavo R.Pakalnis.

Per maži miškai

Sumanymas Dzūkijoje įkurdinti girių galiūnus džiugina E.Gudelevičių. „Žinoma, kad šaunu. Stumbrai papuoš parką, džiugins turistus. Be to, šie laukiniai gyvūnai išvaduotų mus nuo pievų šienavimo toje teritorijoje”, - sutikti girių galiūnus pasiruošęs sakė Dzūkijos nacionalinio parko direktorius.

Tačiau šių gyvūnų iškėlimu iš Vidurio Lietuvos nesidžiaugia Panevėžio ir Kėdainių rajonų teritorijoje plytinčio Krekenavos regioninio parko direktorė Alma Kavaliauskienė. Stumbrai - šio parko puošmena ir simbolis. „Būtų labai gaila, jei netektume laisvėje gyvenančių tokių įspūdingų laukinių gyvūnų. Dauguma lankytojų į parką atvyksta, nes nori čia pamatyti stumbrus, ypač gyvenančius laisvėje. Daug pastangų įdėta jų populiacijai atkurti, tad suvaryti šiuos miškų galiūnus į aptvarus būtų neprotinga”, - stumbrų naujakurystę aptvaruose skeptiškai vertino A.Kavaliauskienė. Ji susirūpinusi, kad neapgalvotai elgiantis su stumbrais kiltų grėsmė jų vėl netekti. Anot jos, šie gyvūnai mėgsta drėgnus lapuočių miškus, tad vargu ar smėlėti Dzūkijos pušynai jiems tiks.

Prieš kelis dešimtmečius laisvų stumbrų bandą bandyta suformuoti Širvintų rajono Šešuolių miške. Tačiau šis eksperimentas nepasiteisino - visi stumbrai žuvo arba buvo brakonierių sumedžioti. „Negi vienintelė išeitis - stumbrus sugaudyti ir suvaryti į aptvarus? Gal jų bandas galima būtų išskaidyti ir pavaryti į kitas teritorijas. O galbūt tikroji stumbrų suvarymo į aptvarus priežastis - noras juos medžioti? Juk aptvaruose gyvenančius gyvūnus medžioti ir paprasčiau, ir apribojimų mažiau”, - samprotavo Krekenavos regioninio parko direktorė.

S.Paltanavičius pareiškė, kad stumbrai buvo įkurdinti jiems visiškai netinkamose vietose. „Turime pripažinti, kad nei Panevėžio, nei Kėdainių rajonai jiems netinka. Apskritai tokių miškų, kur stumbrai galėtų laisvai gyventi, Lietuvoje nėra. Tai, kad šie laukiniai gyvūnai žiemą ganosi laukų viduryje, tik rodo, kad jiems šios vietos netinka”, - aiškino gamtininkas. Anot jo, Dzūkijoje esančioje Dainavos girioje stumbrams būtų geriau. Specialistai svarsto, kad galbūt tolimoje ateityje čia galima būtų suformuoti laukinę bandą, kuri galėtų migruoti tarp Lietuvos miškų ir Belovežo girios.

Žada atlyginti

Iškeldinus bent dalį stumbrų iš Kėdainių ir Panevėžio krašto, tikimasi sulaukti mažiau žemdirbių skundų. Tačiau kitąmet valstybės kompensacijų galės prašyti ūkininkai, kurių gyvulius papjovė vilkai. Tokia prievolė galios, šiemet pataisius Medžioklės įstatymą. Iki šiol ūkininkai už šių plėšrūnų padarytą žalą kompensacijų negaudavo, nors vilkai saugomi valstybės.

Kone kasmet vilkų padarytus nuostolius skaičiuojantis Kupiškio rajono avių augintojas Alvydas Kavoliūnas naudos iš pakeisto Medžioklės įstatymo nesitiki. „Avių ūkiui jau parašiau mirties nuosprendį. Atsibodo kovoti su vilkais, be to, realizuoti visas avis ne taip lengva. Apsisprendžiau laikyti pieninius ir mėsinius galvijus”, - pareiškė dvidešimt metų avis auginęs kupiškėnas.

Avių augintojas sakė nesuskaičiuojantis, kiek jo augintinių papjovė plėšrūnai. Didžiausią smūgį jis patyrė prieš keletą metų, kai dvi vasaras iš eilės vilkai sudraskė po pusšimtį avių. Po vienos tokios naktinės vilkų puotos ūkininkui buvo pasiūlyta įsigyti elektrinius aptvarus, o Aplinkos ministerija kompensavo avių augintojo išlaidas (15 tūkst. litų).

„Pastačius elektrinius aptvarus, kiek laiko buvo ramu. Tačiau vėliau vilkai priprato ir išmoko peršokti juos. Plėšrūnų nesustabdo ir prie aptvarų pririštos plevėsuojančios vėliavėlės. Kai vėjuota, jie jų vengia. Tačiau kai ramu, puola avis”, - pasakojo A.Kavoliūnas. Ūkininkas sakė netikintis, kad bus kompensuojami visi dėl vilkų išpuolių patiriami nuostoliai. „Atlygins 20-40 proc. visos žalos, bet ne daugiau. Tai - menka paguoda”, - tarstelėjo avių augintojas.

S.Paltanavičius patvirtino, kad kompensacijos už vilkų papjautus gyvulius nebus aklai dalijamos. Anot jo, dažnai žmonės elgiasi neūkiškai, palikdami nakčiai gyvulius prie miško, o paskui skundžiasi, kad juos papjovė vilkai.

Parduos į privačias valdas

Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas

Kasmet ūkininkai skundžiasi dėl patirtos žalos, jiems tenka kompensuoti iki 270 mln. litų. Tad reikia ieškoti išeities. Susidarė per didelės laisvėje gyvenančių stumbrų bandos, todėl nuspręsta dalį jų perkelti į aptvarus. Jų perkėlimas bus pradėtas šį rudenį, dabar ruošiamasi statyti aptvarus. Perkelti galima tik jaunus stumbrus, o vieną kitą pasenusį galbūt verta perduoti medžiotojams. Po porą stumbrų gali atsidurti ir privačiose valdose. Yra norinčiųjų juos įsigyti. Tik privatūs pirkėjai turės atitikti atitinkamus reikalavimus, kaip turi būti laikomi saugomi gyvūnai. Šiemet pataisėme įstatymus, kad ūkininkams būtų atlyginti vilkų padaryti nuostoliai.

Neaišku, kodėl iki šiol tai nebuvo padaryta. Štai pernai vilkai papjovė apie 250 gyvulių.

VL žurnalistė Vida Tavorienė

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Edis2013-09-06 12:19

Jei AM mokėtų ūkininkams ne kompensacijas už padarytą žalą, o išmokas (kad ir žymiai mažesnes) už stumbrų BUVIMĄ jų laukuose, tuomet ūkininkai būtų suinteresuoti tuo buvimu, o ne kuo didesne padaryta žala, ir nesėtų javų pamiškėse specialiai stumbrams ir šernams. Tuomet ko gero nereikėtų tų stumbrų kur nors iškelti - patys ūkininkai prieštarautų.
Beje, įdomu, kodėl Punios šilas nesvarstomas kaip galima dar vienai stumbrų populiacijai vieta? Jis natūraliai “aptvertas” Nemunu, o pagal augaliją bene artimiausias Bialoviežui iš Lietuvos miškų.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras