BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

L. Balsys: „Tolesnės derybos su „Hitachi“ – nepagarba Lietuvos žmonėms“

Seimo pirmininko V. Gedvilo, Energetikos komisijos pirmininko K. Daukšio ir energetikos ministro J. Neverovičiaus susitikimai su bendrovės „Hitachi” viceprezidentu Koji Tanaka ir jį lydinčia delegacija papiktino žaliuosius. Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininko, Seimo nario Lino Balsio, bet koks tolesnis tarimasis su „Hitachi” atstovais yra nepagarba referendume savo nuomonę atominės elektrinės statymo Lietuvoje klausimu išreiškusiems Lietuvos piliečiams.

Nuotr. iš lzp.lt

„Referendume visuomenė aiškiai parodė nepritarimą atominės elektrinės statyboms. Energetikos komisijos pirmininko K. Daukšio viešai pareikšti teiginiai, esą, pagerinus projektą, galima bus kalbėti apie jo vykdymą, prasilenkia su teisiniais demokratinės valstybės principais ir tegali būti vertinami, kaip asmeninė parlamentaro nuomonė. Labai gaila, kad apie tokius pokalbius ir galimai dalinamus pažadus nebuvo informuoti ir kiti Seimo Energetikos komisijos nariai, turintys, kaip aš, kitą argumentuotą nuomonę”, - sakė L. Balsys.

Pasak L. Balsio, po Fukušimos katastrofos susikompromitavusios bendrovės „Hitachi” atstovus priėmęs Seimo pirmininkas praleido gerą progą paaiškinti, kad ir patariamojo referendumo sprendimas yra privalomas vykdyti. „Klaidingą aiškinimą, esą, patariamasis referendumas neturi jokios galios, sugalvojo buvusios konservatorių vyriausybės, ją rėmusios prezidentės ir atominės energetikos klano propagandistai, norėdami sumenkinti Lietuvos žmonių teisėtai pareikštą valią”, - teigė L. Balsys.

Jo teigimu, referendumai Lietuvoje skirstomi į privalomuosius ir patariamuosius ne pagal tai, ar būtina į juos atsižvelgti, ar ne, o pagal tai, ar privalu juos rengti, ar ne. Atvejai, kai Valstybei svarbų sprendimą būtina priimti referendumu numatyti įstatymuose ir todėl tokie referendumai yra privalomieji. Kitais svarbiais Valstybei klausimais referendumus galima rengti, galima ir ne, todėl jie vadinami patariamaisiais. Bet jei Seimas nusprendžia referendumą rengti ir jis įvyksta, kaip buvo atominės elektrinės atveju, jo sprendimus valdžia privalo vykdyti. Tai aiškiai parašyta įstatyme”, - kalbėjo L. Balsys.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Nekrošius teigia, kad patariamasis referendumas turi nenuginčijamą teisinę galią. „Referendumo įstatymo 8 str. 2 d. sakoma, kad tuo atveju, kai konsultaciniame referendume dalyvavo daugiau kaip pusė piliečių ir konkretaus sprendimo priėmimui pritarė ne mažiau kaip pusė jame dalyvavusių piliečių, sprendimas yra laikomas priimtu. Spalio 14 d. referendume buvo priimtas neigiamas sprendimas atominės elektrinės statybos atžvilgiu, kadangi už tai, kad ji nebūtų statoma pasisakė daugiau nei pusė referendume dalyvavusių piliečių. Kitoks Referendumo 8 str. nuostatų aiškinimas reikštų akivaizdų tautos valios ignoravimą, neatitiktų įstatymo prasmės”, - sakė V. Nekrošius.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius taip pat kritiškai vertina bandymus reanimuoti žmonių atmestą atominį projektą. „Hitachi”, žinoma, turi teisę pateikti geresnį pasiūlymą. Aš pats asmeniškai nemanau, kad „Hitachi” savo projektą galėtų patobulinti taip, kad jis Lietuvai ir jos gyventojams ekonomiškai apsimokėtų. Tai tiesiog visiškai išsiskirtų iš to, ką mes stebime pasaulyje. Abejoju, ar japonų kompanija prisiimtų visą atsakomybę už atominės elektrinės ekonomiškumo ir eksploatavimo saugumo riziką. „Hitachi” turėtų suvokti, kad bet kuriuo atveju, net jei įvyktų visiškai neįtikėtinas projekto sąlygų pagerinimas - tada vis tiek turėtų būti rengiamas naujas referendumas dėl branduolinės energetikos perspektyvų Lietuvoje. Labai abejotina, ar dabar racionalu laukti naujo, stebuklingai pagerinto pasiūlymo, tam leisti tokį brangų laiką, vietoje to, kad jau dabar dirbtume, įgyvendindami visiškai aiškų ir realų scenarijų, kuris padėtų užsitikrinti energetinę nepriklausomybę, nerizikuojant savo Valstybės ateitimi.

Lietuva turėtų susikoncentruoti prie realaus energijos išteklių importo mažinimo jau artimiausiu metu, nelaukiant 2020 ar 2025 metų. Nuosekliai tai darant, plėtojant atsinaujinančių išteklių naudojimą, investuojant į efektyvesnį energijos vartojimą, yra visiškai realu iki 2030-ųjų metų pasiekti lygų elektros energijos importo ir eksporto santykį, o iki 2050-ųjų - visiškai pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo”, - sakė Martynas Nagevičius.

Pasak M. Nagevičiaus, realią energetinę nepriklausomybę Lietuva pasiektų plėtodama biokuro kogeneracines elektrines, gaminančias ir elektros energiją, ir šilumą, taip pat plėtodama biodujų, vėjo ir saulės energetiką, efektyviau išnaudodama esamą hidroenergetikos potencialą bei laiku užbaigdama elektros perdavimo jungčių su Švedija ir Lenkija statybą, kas leistų turėti nepriklausomą ir garantuotą pigios elektros energijos importą.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras