BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Krizės meniu – arkliena

Reaguodama į arklienos skandalą, ES vieningai nusprendė skirti vieną mėnesį genetiškai testuoti visus jautienos produktus, esančius rinkoje. Spauda teigia, kad „Horsegeito” skandalas atskleidė naują vartotojų teisių pažeidimų virtinę ir parodė Europos maisto pramonės godumą.

www.sxc.hu nuotr.

Suomijos liberalių pažiūrų dienraštis SAVON SANOMAT rašo, kad šykštumas kelia grėsmę sveikatai. Būtina imtis priemonių maisto kontrolei užtikrinti, kad arkliena, kuri neskirta žmonių maistui, būtų išimta iš lentynų. Nereikia ilgai vargintis bandant atsakyti į klausimą, kodėl arkliena buvo slepiama. Britams valgyti arklieną yra tabu. Kitur Europoje pagrindinė priežastis yra pinigai. Ark­liena 25-30 proc. pigesnė už jautieną. Tad už viso melo apie mėsos kilmę slypi godumas. Dėl jo valgiui netinkama mėsa atsidūrė ant prekystalių. Arklienos vartojimas susijęs su itin didele rizika. Ristūnai ir lenktyniniai žirgai yra pripumpuoti kortizono ir antibiotikų, todėl jų mėsa yra netinkama žmonėms. Štai todėl mėsos kokybės tyrimai yra svarbesni nei DNR testai, kuriuos siūlo Europos Komisija.

Kas dar gali būti mūsų kotletuose?

Londono verslo dienraštis FINANCIAL TIMES pastebi, kad bandymas parduoti arklieną vietoj jautienos rodo, kad kritinė riba jau pasiekta. Nuo pat miuziklo „Svynis Todas” pasirodymo nebuvo tiek abejonių, kas gi slepiasi mūsų mėsainiuose. Šį kartą joje - ne demono kirpėjo klientai, bet rumuniški arkliai. Žinant, kad arkliena yra liesesnė nei prastos kokybės jautiena ir turi daugiau omega-3 riebiųjų rūgščių, tai gali būti retas atvejis, kai apgaudinėjant buvo parduodama sveikesnė mėsa. Vis dėlto ši apgaulė atskleidė, kad nepatikima yra ištisa maisto grandinė - mažmeninės prekybos tinklai ar restoranai, kurie pirko šią mėsą. Jei jie nepastebėjo arklienos, tai ko gi dar galima tikėtis mūsų kotletuose? Šiais laikais, kai ekologišką maistą propaguojantys mėsininkai tau gali pasakyti net paskersto gyvulio vardą, toks skandalas yra tiesiog neįtikėtinas. Nepamirškime, kad šie laikai taip pat yra ir ekonominio nuosmukio metai, kai žmonės renkasi pigų maistą. Tuo pat metu pasaulinės mėsos kainos kyla dėl augančios mėsos paklaustos besivystančiose šalyse, tokiose kaip Kinija.

Konservatyvių pažiūrų Bukarešto dienraštis ROMÂNIA LIBERĂ nuogąstauja dėl mėsos skandalo gadinamo Rumunijos įvaizdžio ES. Tai, kad britams skirtoje lazanijoje buvo kone 100 proc. arklienos iš Rumunijos, grasina šaliai mažesniais pardavimais. Vieninga ES rinka leido Rumunijos skerdykloms eksportuoti mėsą Kipro didmenininkams. Šie perpardavė mėsą Liuksemburge, kurio didmenininkai ją pervežė į Švediją. Ten maistininkai mėsą sudėjo į Jungtinei Karalystei skirtus produktus per savo dukterinę įmonę Prancūzijoje. Tokie skandalai grasina, kad šalys ims drausti importus iš kitų valstybių ir vieningai ES rinkai iškils grėsmė. Dėl to labiausiai nukentės skurdžiausios ES šalys, tokios kaip Rumunija. Tai labai ironiška ir liūdna istorija, ypač jei pasirodys, kad rumunai buvo niekuo dėti. Dabar, kai visi jau įprato rumunus laikyti melagiais ir apgavikais, paaiškėjęs faktas, kad jie buvo apkaltinti be pagrindo, nebeturėtų reikšmės.

Smūgis vartotojų pasitikėjimui

Kairiųjų pažiūrų dienraštis LIBERATION teigia, kad mėsos pramonei trūksta skaidrumo. Europą valdo greito maisto imperija, kurioje atsakomybė yra išplauta. Nei ES, nei nacionalinės institucijos nesugebėjo užkirsti kelio šiam skandalui. Mes vis dar laukiame bent minimalių taisyklių, kurios leistų vartotojams tikrai žinoti, ar jie valgo kiaulieną, ar jautieną, ir iš kur ji atgabenta. Žvelgiant į tai, kokia lengva ranka šis sukčiavimas buvo įvykdytas, aiškėja baisus apsileidimas ir kontrolės priemonių nebuvimas ES. Taip pat stebina glaudus atskirų maisto industrijos atstovų bendradarbiavimas šiame nusikaltime. Dabar šie sukčiai privalės rūpintis, kaip atstatyti vartotojų pasitikėjimą ir kartu savo pelnus.

Londono ekonomikos mokyklos tinklaraštis EUROPP komentuoja, kad arklienos skandalas - tai naujas smūgis vartotojams ir mėsos pramonei. Praėjusį ketvirtadienį Didžiosios Britanijos policija areštavo tris žmones įtardama, kad jie buvo susiję su kyšiais arklienos skandale. Net jei ir nebuvo tikro pavojaus vartotojams, nes arkliena nėra pavojinga, tai vis tiek yra stiprus smūgis pramonei. Šis skandalas yra ypač nepalankus tiems, kurie laikėsi visų taisyk­lių ir prekiavo geros kokybės jautiena. Tiems, kurie kasdien sunkiai dirbo populiarindami mėsą ir kurie į savo verslą žiūri rimtai. Valdžia turi imtis greitų ir efektyvių priemonių parodydama, kad sugeba susitvarkyti su tokio lygio problemomis. Tai padėtų atstatyti vartotojų pasitikėjimą ir apramintų mėsos pramonėje dirbančius sąžiningus verslininkus.

Kopenhagos kairiųjų pažiūrų dienraštis POLITIKEN pastebėdamas, kad arklienos skandalas sukėlė nevaldomą isteriją tarp vartotojų, pažymi, kad situaciją būtina vertinti sveiku protu. Buvo pateikta ataskaitų, kad vartotojai susirgo, kad arkliena jiems sukėlė springimo priepuolius. Tačiau tai negali būti teisybė, nes arkliena negali sukelti pykinimo. Vartotojų šoką veikiau sukėlė jų nuostatos nevalgyti arklienos. Kaip ir su kitomis mėsos rūšimis bei žuvimi, vartotojai privalo būti informuoti apie produktų sudėtį etiketėje. Arklienos skandalas vartotojus turi pamokyti, kad teisingai užaugintas maistas negali būti pigus ir ilgą laiką nerealizuojamas produktas. Tad reikia būti budriems.

Arkliena „paklausi” krizės metu

Varšuvos konservatyvių pažiūrų dienraštis RZECZPOSPOLITA klausia, kas bendra tarp ekonominės krizės ir arklienos skandalo? Ogi abu reiškiniai kyla iš globalizacijos ir tarptautinių taisyklių nebuvimo. Iš 55 tūkst. ES taisyklių dėl žemės ūkio, 30 tūkst. yra apie maisto saugumą, tačiau jų niekas nesilaiko, nes jas sunku įgyvendinti. Neužtenka auditorių, kurie galėtų daryti greitus patikrinimus. Politikai apie tai puikiausiai nutuokia. Ūkininkai, maisto perdirbėjai ir pardavėjai privalo pasirūpinti, kad viskas būtų tvarkinga, nes praras pirkėjų pasitikėjimą.

Amsterdamo liberalių pažiūrų dienraštis NRC HANDELSBLAD teigia, kad Europoje siaučia arklienos skandalas. Visos šalys bado viena kitą pirštais ir ignoruoja rimtą ir įsisenėjusią problemą, kad mažų pajamų šeimos per ekonominę krizę yra vis labiau priklausomos nuo pigios mėsos. Viskas prasidėjo Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje - labiausiai arklius mylinčiose valstybėse. Airiai iš karto apkaltino lenkus, kurie atkirto, jog nepadarė nieko bloga. Švedija apkaltino Prancūziją, o Prancūzija įtaria Kiprą, Rumuniją ir Olandiją. Tai - šalys, kuriose turbūt buvo uždėtos apgaulingos etiketės. Blogiausia, kad niekas nežino, kaip arkliena pateko į užšaldytus maisto produktus ir kiek laiko tai tęsiasi. Dėl ekonominės krizės vis daugiau arklių yra paskerdžiami nelegaliose skerdyklose. Blogai, kad nėra prievolės arklius žymėti kaip kitus gyvulius. Arkliena atsidūrė jautienos mėsainiuose todėl, kad jautienos kainos pakilo, o gamintojai ekonominio nuosmukio metu siekia bet kokia kaina išlaikyti stabilias kainas. Pažeidžiamiausi sluoksniai ir didelės šeimos, gyvenančios skurde, yra priklausomos nuo pigių mėsos produktų ir akcijų parduotuvėse. Viskas susiveda į skurdą. Tikėtina, kad vartotojai žino, ką jie perka, bet blogiausia, kad net ir žinodami jie neturi kitos išeities.

Rusnė Naujokaitytė

atmimimas.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras