BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kovarniams paskelbtas karas patinka ne visiems

Paukščių išmatomis nutaškyti butų langai, priteršti balkonai ir nuo ankstyvo ryto erzinantis įkyrus kovų, daugumos žmonių vadinamų kovarniais, triukšmas buvo tapęs ne vieno gargždiškio galvos skausmu. J. Janonio gatvėje, šalia „Minijos” vidurinės mokyklos esančio skverelio, gyvenantys žmonės nuolat skundėsi dėl daugybės kovų keliamo triukšmo, teršiamos aplinkos. Į jų skundus buvo atsižvelgta, ir medžiai, kuriuose lizdus suka kovarniai, šiame skverelyje pradėti kirsti. Tačiau tokie veiksmai sulaukė aršios žaliųjų reakcijos.

Algirdo nuotr.

Erzino triukšmas ir teršimas

Gargždų miesto seniūnas Saulius Bakšinskis pasakojo, jog skundų iš J. Janonio gatvėje gyvenančių žmonių seniūnija sulaukdavo nuolat. Pasak jo, kovai - sena čia gyvenančių žmonių problema. Daugiausia kovarnių peri skverelyje prie „Minijos” vidurinės mokyklos ir greta šios mokyklos stadiono augančiose tuopose. Čia jų koncentracija didžiausia. Ne paslaptis, jog dauguma gargždiškių pavasarį ir vasarą net vengia eiti per šį skverelį, nes ne kartą juo eidami jau buvo apdergti kovų išmatomis. Vis dėlto labiausiai kovarniai erzina daugiabučiuose šalia skverelio gyvenančius žmones. Dėl kovų keliamo triukšmo, teršiamos aplinkos jie jau ne kartą kreipėsi į miesto seniūną. Paskutinį kartą aplinkinių namų gyventojai surinko daugiau nei 50 žmonių parašus, kuriuos perdavė S. Bakšinskiui prašydami spręsti šią problemą. „Žmonės išsakė pageidavimą, jog skverelyje augančios tuopos būtų iškirstos ne tik dėl juose lizdus sukti pamėgusių kovarnių, bet ir todėl, jog medžiai labai seni, kai kurie papuvę, iškrypę. Dėl šio klausimo kreipiausi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją. Jos iniciatyva buvo sudarytos dvi komisijos, kuriose dalyvavo ir aplinkosaugininkai. Komisijos nusprendė skverelyje nukirsti 15 tuopų, medžiams kirsti buvo išduoti leidimai”, - pasakojo S. Bakšinskis. Seniūnas pridūrė, jog sprendimui skverelyje iškirsti senas tuopas pritarė ir pats jas ten kažkada sodinęs Gargždų miesto garbės pilietis, gamtininkas Stasys Globis. „Jis pripažino, jog šie medžiai yra seni ir nevertingi. Be to, pastaruoju metu dauguma gamtininkų sutinka, jog tuopos yra netinkami medžiai miestų centruose. Vasarą tuopų pūkai ne tik nukloja gatves, bet ir daugeliui sukelia alergiją, todėl šiuos medžius miestuose dabar vengiama sodinti, o jau esantys daug kur kertami”, - kalbėjo seniūnas.

Tuopos - ne miesto medžiai

Tačiau vos pradėjus skverelyje kirsti tuopas, į kovą pakilo keletas žaliųjų judėjimui neabejingų gargždiškių. „Dauguma gyventojų tuopų kirtimo iniciatyvą palaikė, tačiau atsirado ir tokių, kurie puolė tam prieštarauti. Buvo piktinamasi, kad kertant medžius ardomi kovarnių lizdai, iš jų iškrenta ten sudėti kiaušiniai ar net jau išsiritę koviukai. Po tokių skundų pats apžiūrėjau skverelį, tačiau nei kiaušinių, nei iškritusių koviukų nemačiau. Vis dėlto atsižvelgėme į šią nuomonę ir kol kas medžių kirtimą sustabdėme. Iš planuotų kirsti 15 tuopų jau nukirstos devynios. Likusias baigsime kirsti tada, kai išsiris koviukai”, - teigė S. Bakšinskis. Jis taip pat pridūrė, jog įgyvendinant numatytą „Minijos” vidurinės mokyklos stadiono rekonstrukciją ateityje bus iškirstos ir visos šalia stadiono augančios tuopos.

Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys, Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis sakė, jog ekologiniu požiūriu nei tuopų iškirtimas, nei dėl to išardyti kovų lizdai ar žuvę keli paukščiai gamtai jokios žalos neturės. „Tuopos išties nėra miestui tinkami medžiai. Jos labai neatsparios užterštumui, todėl nuo miesto oro pradeda greitai pūti, lūžinėti. Nors kovai peri anksti, bet paukščiukų dar nemanau, kad buvo. O jei keli paukščiai ir žuvo, tai rūšis dėl to tikrai neišnyks. Iš senosios vietos išvaryti kovai tiesiog susisuks lizdus kitur, tad labai realu, jog ateis laikas nuo šių paukščių kentėti kitoje miesto vietoje gyvenantiems gargždiškiams”, - šmaikštaudamas kalbėjo jis bei pridūrė, jog, jo manymu, žmonės be reikalo taip baidosi kovų. E. Paplauskio nuomone, paukščių čiulbėjimas šiuolaikiniam žmogui yra pati geriausia terapija.

Ne ekologinė, o etinė problema

Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos narys, Pajūrio regioninio parko vyr. ekologas Erlandas Paplauskis kalbėjo, kad ekologiniu požiūriu nei tuopų kirtimas, nei bandymas kovarnius išgyvendinti iš skvero gamtai jokios žalos neturės. Tačiau šioje situacijoje jis pastebėjo pamintą etinį aspektą: „Svajoju apie tuos laikus, kai žmonės pramogai nešaudys žvėrių, nežudys žuvų ir be reikalo nenaikins kovų. Ekologiniu aspektu dėl kelių iškirstų tuopų gamta tikrai nenukentės, bet čia galima įžvelgti etinę problemą. Šalia skvero, kuriame kirstos tuopos, yra vaikų darželis, bet tai buvo pamiršta. Medžiai buvo kertami vaikų pogulio metu, tad daugelis darželinukų negalėjo miegoti ir auklėtojų klausinėjo, kodėl burzgia pjūklai. Pedagogės vaikams aiškino, kad dėdės pjauna medžius, nes nori išnaikinti paukštelių lizdus. Ar bent suvokiame, kokias pasekmes tai turės vaikams? Vaikai mato, kaip suaugę žmonės elgiasi su gamta, todėl nesistebėkime, kad užaugę jie šias tradicijas ir patys tęs. Civilizuotose Vakarų Europos valstybėje tokie darbai kaip medžių kirtimas atliekami operatyviai, kad tai matytų kuo mažiau žmonių. Liūdna, kad mums iki to dar toli.”

Milda JUDELYTĖ

Klaipėdos rajono laikraštis “Banga” (www.gargzdai.lt)

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

deivis2011-04-27 17:13

nera tokiu pauksciu - kovarniu. Yra arba kovai arba varnos :)

Rašyti komentarą

Tavo komentaras