BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kopenhagos konferencijoje Lietuva laikysis bendros ES pozicijos

Konferencijos atidarymo akimirka

Gruodžio 7 d., Danijos sostinėje Kopenhagoje prasidėjo dvylika dienų truksianti pasaulinė klimato kaitos problemoms skirta 15-oji Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos konferencija ir 5-asis Kioto protokolo šalių susitikimas.

Šiame forume dalyvauja daugiau kaip 15 tūkst. delegatų iš 192 šalių. Konferencijos metu bus deramasi dėl tarptautinės klimato kaitos sutarties, kuri padėtų užkirsti kelią pasauliniu mastu grėsmę keliantiems klimato kaitos pokyčiams. Tai didžiausios per visą istoriją pasaulinės derybos dėl klimato valdymo klausimų.

Derybos kulminaciją pasieks kitą savaitę, kai į konferenciją atvyks daugelio šalių aplinkos ministrai. Po jų Kopenhagoje rinksis ir valstybių bei vyriausybių vadovai. Gruodžio 18 d. atvyks maždaug šimto šalių lyderiai, tarp jų ir JAV prezidentas Barackas Obama.

Šio viršūnių susitikimo tikslas - sudaryti naują paktą dėl taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis mažinimo po to, kai 2012 m. baigs galioti Kioto protokolas. Dabartinis Kioto protokolas buvo pirmasis pasaulio susitarimas dėl išmetamų šiltnamio dujų kiekio mažinimo.

Lietuva, kaip sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas, Kopenhagos konferencijoje iš esmės laikysis bendros suderintos Europos Sąjungos pozicijos. Pagrindinis ES siekis - šioje konferencijoje patvirtinti vieningą teisiškai privalomą tarptautinį susitarimą, kuris įsigaliotų 2013 m. sausio 1 d. ir apimtų visus ES svarbiausius susitarimo elementus.

Mūsų šalis remia ES požiūrį, kad ir išsivysčiusios, ir labiausiai pažengusios besivystančios šalys turėtų įsipareigoti imtis atitinkamų veiksmų klimato kaitai švelninti ir prie jos prisitaikyti. Siekiant išlaikyti vidutinės pasaulio temperatūros augimo apribojimą iki 2 laipsnių, palyginti su priešpramoninio laikotarpio temperatūra, išsivysčiusios šalys turėtų įsipareigoti sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį 25-40 proc. iki 2020 m. ir 80-95 proc. iki 2050 m., palyginti su 1990 metais. Labiausiai pažengusios besivystančios šalys turėtų sumažinti šių dujų kiekį 15-30 proc. iki 2020 m., palyginti su įprasta veikla.

Lietuva, pasak Gedimino Kazlausko, laikosi pozicijos, kad visos ekonomiškai išsivysčiusios šalys, atsižvelgiant ir į jų galimybes mokėti, ir į išmetamą šiltnamio dujų kiekį, turėtų įsipareigoti teikti finansinę paramą besivystančioms šalims, kad šios galėtų įgyvendinti veiksmus klimato kaitai švelninti ir prie jos prisitaikyti. Todėl Kopenhagos susitarime turi būti aiškiai nustatyta, kad ne vien tik ES valstybės, bet ir kitos ekonomiškai išsivysčiusios šalys taip pat privalo prisiimti įsipareigojimus tokiems veiksmams finansuoti.

Aplinkos ministerijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Almonas2009-12-08 13:45

Ta proga yra džiugu pasakyti, kad Lietuva viena pirmųjų Planetoje parengė Jungtinių Tautų Klimato kaitos strategijos Veiksmų planą (koordinavo Aplinkos ministerija). T.y. 1996 metais. Dar džiugiau yra tai, kad „Tatulos“ kryptis (Lietuvos ūkio pertvarkos į tausojamąją ir ekologinį… programa), kuri buvo įteisinta šios strategijos Veiksmų plane, - visus numatytus rodiklius pasiekė (jie viršyti apie du kartus).
Jaučiu, kad mažai kas žino, kad Lietuva, tokiu būdu, šioje srityje, yra lyderis Planetoje, gerąja prasme.

Almonas Gutkauskas
Tatulos programos direktorius, Tarybos pirmininkas

Rašyti komentarą

Tavo komentaras