BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Konkursas. Rimas Norkūnas. Pynimo savaitės dienoraštis

Dalios Blažiulionytės nuotr.

Primename, kad iki lapkričio 10 dienos Bernardinai.lt laukia rašinių konkursui. Siūlome vieną iš mums atsiųstų konkursinių tekstų.

Laikas bėga, nes dabar vasara - tik ankstyvą pavasarį jisai tirpsta, paskui pradeda eiti, o vasarą bėga… Prie namų po lietaus su dalge šienauju žolę. Dar anksti ir vėsu, tačiau girdžiu kaip ant žemės žiedų dūzgia bitės.

Kažkodėl jų dūzgimas dabar labai primena gedulingą kaimo moterų giedojimą. Sustoju pasižiūrėti į bites - o, juk tai ne naminės, tačiau laukinės bitės, tai jos taip darbuojasi savo sparnais skleisdamos stiprų sparnų garsą, kuris dabar man primena visai nesenai kaime buvusias laidotuves. Pasikorė kaimynas. Į mūsų kaimo gyvenimo vėrinį buvo įdėtas dar vienas karoliukas.

Jau nuo ankstyvo pavasario galvojau, kad kažkaip nedaug čia pas mus kas vyksta, nėra apie ką įdomaus parašyti, nors žinia, visai mažai kartais ir tereikia, kad atsirastų įdomus pasakojimas. Tačiau visada norisi ir didesnių įvykių. Ir susidėjo keletas. Musteikiškiai dar prisimena, kad ankstyvą pavasarį prie kaimo Juozališkės pievose prie Musteikos upelio pasirodė ir iki vasaros laikėsi keturi briedžiai. Jie būdavo net prie kelio. Kartą specialiai išsirengėme jų pasižiūrėti ir suradome taip, lyg tai būtume susitarę. Ten pat dar ir pavasarinių grybų - briedžiukų pilną kašeleitę prisirinkome - viskas kaip pagal užsakymą. Kita pavasario pabaigos naujiena buvo Miškinių kampe Marytės Kilminavičienės kiemsargio aptiktas balinis vėžlys. Jis net Vilniuje pabuvojo, tačiau po visų kelionių ir nuotykių vėl buvo paleistas į Musteikos upelį. Patinas - taip nustatė Dzūkijos nacionalinio parko gamtininkai, be to jo šarvas šuns dantų žymes turi.

Ar kasmetinės Dzūkijos nacionalinio parko organizuojamos pynimo ir musteikiškės Astos Žūkaitės įvairių amatų stovyklos yra kaimo gyvenimo įvykis? Štai ir dabar prie Astos trobos kyla laužo dūmas, gausus būrys stovyklautojų susirinko į lėlių siuvimo stovyklą. Lėlės jau matosi - kaip gyvos juda rankose, ir viskas taip tyliai, ramiai vyksta.

R. Norkūno nuotr.

Tai, kas vyksta stovyklose, ne visada galima pamatyti užsukus tik trumpam. Bet pernai kaimo žmonės labai barėsi dėl pynimo stovykloje dalyvavusio jaunimo išdaigų. O šiais metais pynimo savaitė tapo tikru kaimo gyvenimo įvykiu, nes joje apsilankė Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pabuvo ilgiau nei valandą. Įdomu ar jinai žino, kad atėję į Drevinės bitininkystės muziejų kaimo žmonės džiaugėsi šiuo susitikimu. Ne taip kartais parašo didieji Lietuvos dienraščiai, mes išgirdome valingą skatinimą eiti ir darbuotis toliau, nestovėti vietoje ir būti aktyviais. Tarytum pritardami tam jaunieji stovyklautojai Rokas Bitinaitis ir Vytenis Jonevičius prie kalvės taip kalė geležį kaip tik jie moka, o mesdami į vandenį džiaugėsi staiga ataušintos geležies išsviestu garų purslu. Regis, visos mūsų baimės, ką reiks pasakoti Prezidentei, tuomet išgaravo.

A. ir M. Černiauskų nuotr.

O juk gąsdinausi kalbėsiąs apie filosofą Arvydą Šliogerį. Kalbėti to nereikėjo, tačiau prisiminti, kad būtent šis minties galiūnas man padėjo suprasti žmogaus būties prasmę, galiu visuomet. O taip pat ir tai, kad kelius į prasmingą gyvenimą mums rodo Liškiavos apylinkėje Aušrinės vienkiemyje gyvenantis Henrikas Gudavičius.

Ši pynimo stovykla buvo labai gera. Nežinau kuo tai paaiškinti, bet viskas ką darome turi prasmę, nes ta patirtis gimsta čia ir tuo ji yra vertinga. Štai ištraukos iš šiųmetės „Pynimo savaitės”, kuri vyko liepos pabaigoje,

Liepos 23 d. Prieš dvi savaites sužinojau, kad man teks melžti mūsų karvę Šalpusnę, todėl greitai turiu realizuoti karvės aptvaro planą, mintis tam buvo kilusi ir anksčiau, todėl turėjau nuo žiemos paruoštų nendrių ir statybinės medžiagos. Atsiradus stovykloje melžiamai karvei mano dienotvarkė tapo dar griežtesnė…

R. Norkūno nuotr.

R. Norkūno nuotr.

(Aptvaras pradėtas statyti 2010 m.”Pynimo savaitei”, veikė labai gerai, jame melždavau rytais ir vakarais Šalpusnę. Nei karto karvė jame nepaliko mėšlo, nes visą laiką ganydavosi pievoje, tai truko devynias dienas. Tam, kad pripratinčiau įeiti karvę į aptvarą, reikėjo duoti agurkų, obuolių ar cukinijų, batonas nelabai viliojo. Aptvaro sienos ir stogas nendriniai, atramos iš žiemą ruoštos pušies, pastačiau jį, neskaitant stogo uždengimo, bet su gegnėmis, neskubėdamas per aštuonias valandas. Jis gerai atrodo toje vietoje, ypač besileidžiant Saulei.)

Liepos 24-25 d. Vakar buvo virš 32-iejų laipsnių karščio, nelijo ir buvo labai sunku šienauti, bet stovyklai pasiruošiau. Šiandien ir atvažiavau su arkliu, su visais gyvuliais pasiekėm nešienautus laukus ir čia dabar bus mūsų pasaulis, nežinia, kaip viskas čia atrodys po savaitės, tačiau atsitraukimas nuo namų sužadina naujus jausmus. Arkliui tempiant paskui vežimą iš paskos karvę ir ožką, galvojau ir apie tai, kad stovėjimas vienoje vietoje yra labai aktyvi būties forma, nes viskas vistiek tebevyksta mūsų viduje, dingsta protas ir atsiveria jausmai. O po to dar sugrėbėm pas Garuckus truputį šieno, grėbdamas šieną atvirai prisipažinau Antanui, kad su šienais man šią vasarą sekasi, ir ne tik dėl to, kad jisai pats su dalge ėmėsi šienauti savo sodą ir kiemus… Jau stovyklos pradžia, ramiai šnekučiuojasi ištikimiausias stovyklos dalyvis Aurimas Vainalavičius su savo drauge Jolanta Balevičiūte, yra ir dar viena pora - Viktorija Lukševičiūtė ir Lukas Astrauskas, jie atėjo pėsčiomis lyjant lietui. Tas lietus ir perkūnijos artėjimas mane neramino, todėl suskubau pamelžti karvę iki lietaus naujame aptvare, iš kurio Šalpusnė labai veržiasi laukan.

Liepos 26-27 d. Pirmadienis buvo nerami diena, atvažiavo Parko vadovai ir tris valandas Bityne ir stovykloje ūžė žoliapjovės, taip laukiama Prezidentė, o traktoriai nušienavo visas pakeles…

Prie ąžuolo ėjom vakare, greitai artėjo audra ir labai smagiai palijo, bet prie ąžuolo užkūrėm ugnelę ir truputį pabuvom… Atvažiavo Laura Gedgaudaitė iš Klaipėdos per Anykščius sukorusi šešis šimtus kilometrų, atvažiavo Inga Armonaitė su dukra Juna ir porino, kaip jų namuose visus metus kvepia pernai stovykloje pintas krepšys. Stovykloje žmonių daug, regis virš penkiasdešimties, jaunimas pakorė tinklinio tinklą ir smagiai pažaidė, po to dar ir naktį jie pašurmuliavo - radviloniškis Jonas Barkauskas buvo vaistų atėjęs, tai turėjau progos pamatyti koks buvo gražus dangus naktį po lietaus, kai tarp debesų švytėjo mėnulis…

Rytą 9 val. juda šeimos su vaikučiais, tai Dalia Blažulionytė ir jos sesės, su šeimomis ir su vaikučiais, jie visi atvažiavo iš kaimo, kuris turi gražų Dainavos pavadinimą… Agota ir Jovaras dar kietai miega suvirtę į pripučiamo čiužinio pakraščius. Lyg ir pamisliju, ką čia reiks daryti, kai atvažiuos dideli ponai, bet viską palieku apvaizdos valiai, nes žinia, kad ji viską sutvarkys kaip reikia, tik nežinau, kaip viską atlaikys Vilma, ji prisiėmė didžiausią šio vizito priėmimo dalį ir labai dėl to jaudinasi, ji sako kad jai kyla panika, o šią naktį buvo namuose ir kepė grikinę babką. Karvę pamelžiau ramiai, tik į pabaigą ji pradėjo kiloti kojas, pieno duoda normaliai, visi kas norėjo gėrė ir džiaugėsi, kad stovykla visuomet turės šviežio pieno.

Liepos 28 d. Lietaus ir perkūnijos yra daug. Susitikimas su Prezidente buvo toks, koks ir turėjo būti, kalbėjom ir darėm tai, ką turėjom daryti, visi atsako už savo darbą, žurnalistų buvo daug, atėjo mūsų kaimo žmonių, senesnių daugiausia, iš jaunų atėjo Vytautas Averka, o Asta vėliau, ji labai norėjo išklausinėti apie susitikimą. Po Prezidentės apsilankymo ilsėjomės, nes lijo lietus, po to viskas sugrįžo į savo vėžes - Juna su drauge išvažiavo su arkliu, nerimo pagautas po kiek laiko ieškau jų, miške surandu Aurimą su pynėjais raunantį šaknis, o mergeles sutinku vėliau, važiuodamas su dviračiu per kaimą, surandu jas ir arklį ant kelio stovinčius, o senasis Jonas Gaidys bandė sutvarkyti pakinktus, pasirodo mergaitės iškinkė ir paganė Kotrą, po to dar ir pakinkė pačios…

Liepos 29 d. Vakar buvo šilta ir tvanku, visą pusdienį pro šalį plaukė didelis lietaus debesys, bet pas mus nelijo, o naktis buvo vėsi, švietė Mėnulio pilnatis, rūke aplinkui jį matėsi didelis ratilas. Naktį buvome naktiniame žygyje, Raganų akmenų nepasiekėm, vandenio daug, patirčių taip pat, mūsų ėjo devyniolika žmonių, mažų nebuvo, vienuolikos metų jauniausi… Vakar buvome Kabelių pasienio užkardojoe, jos vadė Dalia Tumosienė mums pravedė ekskursiją, tas reginys, kada vaikai patys netyčiom užsitrenkia pažeidėjų sulaikymo kameroje ir paskui visi ligi vieno išsigandę išlenda pro grotų plyšius kaip vorai, tikrai gražus. Po to pjovėm vyteles. Vieni pynė, kiti lipdė iš molio, tai atvažiavusi su savo vaikučiais iš Marcinkonių Rūta Sakalienė mus išjudino. Jaunimas žaidžia tinklinį, patys mažieji važinėja su arkliu - pagaliau viską supratau, mažiems vaikams yra visai nesvarbu kur nors toli važiuoti, jų emocijos yra nesusijusios su aplinka, dabar jie važinėjasi vienu ratu, o šnekučiuojasi ir čiauška tarpusavyje apie jiems labai svarbius dalykus, su Saule Kotovaite viską sutarėme, ji dabar vyriausioji vadeliotoja.

Buvo Eugenijus, paslaptingas jisai, panašiai ir ukrainietė Zaporozhets Anna, kuri yra nuo Kijevo, musteikiškiai pasakoja, kad prie Viršumusteikio akmenų atskrisdavo raganos iš Kijevo, tai jinai labai norėjo pamatyti tą vietą… 8.45. Stovykloje dar nedaug judėjimo, rytą septintą auklėjau aš karvę, o gal ji mane vaikė po mišką ir po pievą. Draugaujam su Saule, ji vakar su Kotra važinėjo ir vežiojo mažuosius vaikučius. Labai kalbus yra jos brolis Simonas, šį rytą jisai anksti užkaitė gerą laužą, nors ir buvo naktiniame žygyje, o prieš tai girdėjosi Artūro Kurtinio labai emocionali diskusija, sako, kad jie su Elvyra Laučiuviene taip diskutavo apie šunis.

Liepos 30 d. Vakar buvo vėsoka diena ir lijo, į vakarą oras pasitaisė, vienu metu suskaičiavau 28 palapines, dar atvažiavo Rasa Mizgirienė iš Nidos su drauge ir su savo mažyliais, taip pat Jurga ir Remigijus Launikoniai, kuriems tai buvo povestuvinė stovykla.

Tačiau įdomiausias nuotykis vakar buvo tai, kad išaiškėjo stambi vagystė, atėjo kaimynas Zenukas Dzikevičius ir labai baisiai barėsi, kad stovyklautojai vagia jo malkas. Labai aiškūs ir neužmaskuoti buvo pėdsakai, todėl apie dvi valandas su jaunimu dirbom su pjūklais ir kirviais ir viską sugrąžinom. Labai nustebino šį kartą radviloniškių Jono, Roberto ir Danguolės organizuotumas, su jais labai gerai sutarė marcinkoniškis Lukas, margioniškis Erikas ir kabeliškis taip pat Lukas… Gaminom degutą, gavosi nedaug, gal dėl to, kad ugnis buvo silpna ir tošis sena. Beržo tošis jau nebesilupa, tačiau karklo karnos lupasi labai gerai.

Stovykloje per dieną kažko ypatingo lyg ir neatsitiko, nelijo, buvo saulėta ir šilta, o prie laužo, kuriame degiau keramiką ir kalkakmenius buvo labai karšta. Šį kartą man pavyko keramikos išdegimas, laužą kūrenau labai ilgai, apie septynias valandas, iš pradžių džiovinau sukrovęs lipdinius į laužą ant akmenų ir palaipsniui dėjau gana drėgnų, netgi žalių, daugiausia drebulinių malkų ir išdegė gerai.

Kitaip yra su kalkakmeniais, kuriuos deginau tame pačiame lauže - jie netirpsta vandenyje.

Buvom padarę parodėlę, man labiausiai šioje stovykloje išliks Dalios Ragaišienės darbai, jau daug mūsų stovyklų ji atbuvo, išvažiavo šiandieną, sako kad pinti iš šaknų dar neišmoko, todėl ir pina tik iš karnų, iš beržo tošies, iš vytelių ir švendrų…

A. ir M. Černiauskų nuotr.

Parodėlė parodė labai didelį mūsų stovykolos įdirbį, labai įvairūs dirbiniai - nuo paties didžiausio Aurimo Vainalavičiaus nupinto kašiko iki miniatiūrinės verbos, man tai buvo labai gražu, fotografavau nežinodamas kaip atsigėrėti…

R. Norkūno nuotr.

O dabar, saulei nusileidus lyg ir norėčiau eiti prie išdegtų ir gal būt jau atvėsusių keramikos dirbinių…

Liepos 31 - rugpjūčio 1 d. Kaimynai Zenukas su Danute iš Druskininkų atmynė su dviračiais ir eina link namų per lauką, bet vis sustoja ir pakelia į viršų didelį plastmasinį rudą indą - kažko labai dažnai stoviniuoja…

Stovykloje tylu ir ramu, nesigirdi šiais metais ir riešutinės, o gauromečio pūkai šią vasarą išskrido anksčiau, už tai danguje matosi dylantis Mėnulis, o miške gieda strazdas juodulis - o gal volugė? Artūras kasė naktį bulves su žibintuvėliu ir kepė jas pelenuose, visus vaišino, naktis buvo graži ir nešalta. Sunki buvo tik šeštadienio pradžia, kai reikėjo po naktinio žygio lieti žvakes. Žvakės pavyko, kaip ir šis naktinis žygis - naktį mes įveikėme dienos metu neįveikiamą bebro užtvanką, tenai nendrynai siekia tris metrus aukščio, ne visi ir suprato, kad mes ėjome vos pusmetrio pločio užtvankos viršumi, kurios vienoje pusėje tyvuliavo vanduo, o kitoje pusėje neaiški properša…

Rugpjūčio 2 d. Sekmadienį nuvažiavome prie dravių ir tenai užtrukome 6 valandas, taip ir praėjo ta diena, nieko nesitvarkėm, užtai visas pirmadienis buvo skirtas stovyklos sutvarkymui. Medžiagų liko, vytelių liko - sudeginom, ir švendrių liko, jas taip pat… Viso buvo 85 dalyviai, surinkom 504,5 Lt, ką už juos nupirkti sekančiai stovylai dar nesugalvojau, bet pirmas pirkinys bus pavalkai arkliui…

Pirmadienis karštas, arti 30-ies, patvarkiau karvės aptvaro stogą, vakare parvažiavau su gyvuliais į namus ir pamačiau kaip vyko kova dėl vandens, kova tarp ragų ir kanopų, kurią laimėdavo ragai…”

Bernardinai.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

saule2010-09-07 19:56

gerai cia buvo, man patiko, nes pati cia buvau. geras oras, tik vakarais palydavo, o siaip buvo sauletos dienos ir gera nuotaika. aciu ROMUI uz gera stovykla, tikiuosi ji ir kitais metais bus tokia puiki.

Saule is stovyklos

Rašyti komentarą

Tavo komentaras