BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kodėl į Lietuvą neskuba ateiti elektromobiliai?

Kuro kainoms degalinėse mušant rekordines aukštumas, žvilgsnis savaime krypsta į alternatyvias transporto priemones. Pavyzdžiui, į elektromobilį perdarytu „Honda HR-V” modeliu kelionė iš Vilniaus į Kauną kainuoja apie devynis litus. Tuo tarpu benzinu varomas automobilis iš savininko kišenės už tokią kelionę gali išpurtyti trigubą sumą. Tad kodėl elektromobiliai vis dar tebėra diskusijų tema, o ne reali alternatyva?

Nors tiesioginiai elektromobilių eksploatavimo kaštai atrodo labai nedideli, tačiau dauguma vairuotojų, nors kiek pasigilinę į situaciją, greit išvardina ir pagrindines bėdas: didžiulė naujų elektromobilių kaina, silpna infrastruktūra, visiškai neaiškios eksploatacijos galimybės šaltomis žiemomis, o kur dar remonto problemos? Kaip gi sekasi spręsti šias problemas?

Kalbant apie infrastruktūrą - tai jau kiekvienos valstybės vidaus reikalas. Kokia gi situacija pas mus? Tai viena iš aktualiausių temų elektromobilių gerbėjams ir skeptikams. Pastarieji, tik prakalbus apie elektromobilių populiarėjimą Lietuvoje, pirštais ima rodyti į įkrovimo stotelių trūkumą. Šiuo metu Lietuvoje veikia tik dvi elektromobilių įkrovimo stotelės: viena Vilniuje ir viena Kaune. Reikia pripažinti, jog tai gerokai per mažai ir daugiau tėra simboliniai inovacijų pavyzdžiai, o ne realios infrastruktūros detalės.

„Pagrindinė problema - nulinė infrastruktūra jų (elektromobilių - aut. past.) eksploatacijai ir niekinis susidomėjimas iš valdžios pusės”, - daugelio automobilistų mėgėjų nuomonę išsako „Citroen” automobilių fanas Gintaras Rumšas.

Lietuvos elektromobilių asociacijos direktorius Karolis Beniulis pripažįsta, kad infrastruktūros kūrimas yra sudėtingas procesas, tačiau tikisi, jog pirmieji žingsniai įgaus vis didesnį pagreitį.

Be to, pozityviai nuteikia kai kurių Lietuvos politikų požiūris į elektromobilius ir jų populiarinimą. Nors elektromobilių infrastruktūros kūrimui kol kas milijonų niekas nežada, tačiau kalbų apie elektromobilių „šviesią ateitį” nestinga. Pavyzdžiui, Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis teigia, kad Lietuvoje jau 2020 gali atsirasti elektromobilių gamykla, Vilniaus meras Artūras Zuokas neslepia, kad norėtų leisti elektromobilius statyti nemokamai.

Belieka tikėtis, jog kalbos neliks tik kalbomis ir elektromobilių infrastruktūra sulauks ne tik simbolinio, bet ir realaus finansinio dėmesio. Tačiau pati infrastruktūra problemos neišspręs - gyventojai turės pajėgti įsigyti elektra varomus automobilius. Ir nors elektromobiliu važinėti šiuo metu ekonomiškai naudingiau, tačiau kol kas vairuotojus atbaido didelė elektromobilių kaina. Lietuvoje automobilis dažniausiai įsigyjamas už maždaug 8 tūkst. litų, tuo tarpu naujo elektromobilio kaina gali siekti 90 ar 100 tūkst. litų. Nebūtina pirkti naują elektromobilį - ji galima padaryti iš seno vidaus degimo automobilio. Tokios galimybės išbandytos jau ir Lietuvoje.

Tačiau seno automobilio perdarymas į elektromobilį, vairuotojui gali atsieiti taip pat nemenką - 30 tūkst. litų sumą. Vien akumuliatoriaus kaina siekia 15 tūkst. litų, o jo galiojimo laikas - penkeri metai. Tiesa, elektromobilių šalininkai tikisi, kad akumuliatorių kaina, plečiantis elektromobilių rinkai, sumažės.

Įprastų automobilių vairuotojai baiminasi, kad elektromobilių savo garaže nesutaisysi, o specializuotų vietų kol kas nėra tiek daug.

K. Beniulis teigia, kad tokį nerimą dažnai išgirsta iš žmonių, planuojančių įsigyti elektromobilį. „Visų pirma noriu pabrėžti jog vidaus degimo variklyje yra daugybė elementų „dirbančių” sunkiomis darbo sąlygomis, turiu omenyje aukštas temperatūras, dinamines apkrovas ir panašiai. Elektromobilio jėginės pavaros principinė darbo schema ženkliai paprastesnė”, - tvirtino LEA direktorius. Jo manymu, daugėjant elektromobilių skaičiui, savo veiklą plės ir automobilių remontininkai, o problemos kils tik tiems, kurie specializuojasi smulkesnėje veikloje - tepalų ir dirželių keitime.

Pasak K. Beniulio, elektromobilių nauda yra ne tik ekologija, bet ir mažesnis vibracijos lygis, kuris, patekus į eismo spūstis, nevargina vairuotojo.

„Taip pat svarbus ir eksploatacinių išlaidų skirtumas lyginant su vidaus degimo varikliais varomais automobiliais, o jei elektromobilio savininkas turi galimybę pasikrauti savo transporto priemonę panaudodamas alternatyvius energijos šaltinius - tada eksploataciniai kaštai gali sumažėti dar labiau”, - pasakojo LEA direktorius.

G. Rumšas įsitikinęs, kad kalbėdami apie elektromobilių naudą aplinkai, entuziastai pamiršta paminėti neekologiškos akumuliatorių gamybos ir utilizavimo problemas. Taip pat jis įsitikinęs, kad kelionės elektra varomomis transporto priemonėmis gali brangti dėl situacijos energetikos srityje.

„Elektromobilių entuziastai pamiršta, kad elektra iš nieko neatsiranda, ją pagaminti reikia resursų, o Europoje ekofašistams žudant atominę energetiką, iš visokių žaislinių malūnėlių gaunamos elektros savikaina tik augs, tad ir elektromobilių paplitimui tai kliūtis”, - sako G. Rumšas.

LEA direktorius įsitikinęs, kad elektromobiliai yra daug pranašesnė transporto priemonė, nes vidaus degimo varikliu praktiškai neįmanoma pasiekti analogiško naudingumo koficiento, koks egzistuoja šiuolaikiniuose elektros varikliuose. Taip yra dėl ženkliai didesnio mechaniškai sąveikaujančio elementų skaičiaus vidaus degimo varikliuose. Tad nei naujas kuras, nei kitos priemonės tokio tipo transporto priemonėse, inžinieriaus įsitikinimu, pakankamos įtakos nepadarys.

Deklaruojamas elektromobilių ekologiškumas ir ekonomiškumas bei politikų reiškiamos simpatijos alternatyviom transporto priemonėms tampa didele paspirtimi pakeisti įprastus automobilius elektra varomais. Tačiau bent jau kol kas Lietuvoje alternatyviems automobiliams infrastruktūra kuriama tik simboliniais gestais, o didelė elektromobilių kaina atbaido vairuotojus, todėl tai lieka keleto entuziastų ir labiau pasiturinčių miestiečių transporto priemonėmis.

Artūras Ketlerius

www.technologijos.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras