BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Klimato kaitos problematikai sprendimų nereikia?

Visuomenę per žiniasklaidos priemones nuolat pasiekia informacija apie klimato kaitą. Viešojoje erdvėje vyrauja nuomonė, kad klimato kaita yra reiškinys, su kuriuo reikia kovoti. Tačiau reikia pripažinti, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų apie klimato kaitą ir jos stabdymo būdus susimąsto retai. Kaip rodo 2011 m. Eurobarometro duomenys, tik 15 proc. Lietuvos piliečių mano, kad pirmiausia už kovą su klimato kaita yra atsakingi jie patys ir tik 32 proc. nurodė, kad per paskutinius šešis mėnesius ėmėsi kokių nors veiksmų, kovojant su klimato kaita.

Galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje vyraujančiai nuomonei, kas pirmiausia yra atsakingas už klimato kaitą ir kodėl tik nedidelė visuomenės dalis imasi konkrečių veiksmų, stabdant šį reiškinį, turi įtakos žiniasklaidoje vyraujantis klimato kaitos diskursas.

KTU Sociologijos katedroje buvo atliktas tyrimas - analizuoti viename skaitomiausių Lietuvos dienraščių 2010 m. birželį-gruodį publikuoti straipsniai klimato kaitos tematika. Rezultatai rodo, jog praktiškai visuose straipsniuose klimato kaita pristatoma kaip neigiamas reiškinys, su kuriuo reikia kovoti. Įdomu tai, jog žiniasklaidoje trūksta diskusijos apie su klimato kaita susijusių problemų sprendimo galimybes. Didesnėje dalyje analizuotų straipsnių nebuvo kalbama apie galimus kovos su klimato kaita būdus.

Analizės metu paaiškėjo, kad tekstuose dažniausiai minimos ar aptariamos prevencinės klimato kaitos sprendimo priemonės, tokios kaip: šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas, bendras aplinkos taršos mažinimas, technologijų, naudojančių mažiau energijos, diegimas pramonėje, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas.

Straipsniuose taip pat pateikiamos kitos su klimato kaita kovoti padedančios priemonės: nederlingų plotų apželdinimas mišku bei švietėjiška veikla, kurios metu turėtų būti aiškinama apie atsinaujinančių šaltinių naudą aplinkai. Tuo tarpu apie prisitaikymą prie klimato kaitos publikacijose praktiškai nekalbama. Taip tarsi siunčiama žinutė, kad reikia imtis veiksmų, stabdant klimato kaitą, kad prisitaikymas nėra išeitis.

Pastebima, kad beveik visuose straipsniuose, kuomet kalbama apie klimato kaitos sprendimo priemones ir būdus, yra apsiribojama siūlymais naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius bei abstrakčiu teiginiu, kad reikia mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Taip pat pabrėžtina, jog ypač trūksta informacijos apie tai, ką kiekvienas visuomenės narys galėtų padaryti, sprendžiant klimato kaitos problemas. T.y. mažai kalbama apie individualios elgsenos pokyčius, tokio elgesio efektyvumą, pvz.: energijos taupymą namuose, ekologiškesnių produktų pasirinkimą (siejant tai su klimato kaita), ekologiškesnio transporto pasirinkimą ir kt.

Galima teigti, kad žiniasklaida, bent jau spausdintinė, skiria mažai dėmesio klimato kaitos sprendimo priemonių ir būdų aptarimui bei jų pristatymui visuomenei. Tai galima įvardinti kaip vieną iš keleto priežasčių, kodėl tik nedidelė (lyginant su ES vidurkiu) Lietuvos gyventojų dalis asmeniškai imasi veiksmų kovoti su klimato kaita.

Parengė Rima Jančevskaitė
KTU Sociologijos katedra

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras