BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Keiksmai rapsų augintojams

Raseinių rajono Viduklės krašte ūkininkaujantis Mykolas Hofertas jau nebe pirmus metus mina “Valstiečių laikraščio” redakcijos slenkstį. Ir vis dėl to paties - dėl žuvusių bičių. Jis nė neabejoja, kad kaltininkai - vietos ūkininkai, neatsakingai purškiantys savo laukus chemikalais ir apie tai neinformuojantys savo kaimynų, nors įstatymai įpareigoja juos taip padaryti.

Ne pradžiamokslis

Veterinarijos gydytojo kvalifikaciją turintis ūkininkas Mykolas su bitelėmis draugauja jau daugiau nei 50 metų. Ne tik savo didelį bityną turi, bet ir kitiems bitininkams patirtį perduoda: „Anksčiau prižiūrėdavau kolūkių bitynus, rekomenduodavau, kaip gydyti bites, kokių imtis profilaktikos priemonių. Taigi tikrai nesu nepatyręs bitininkas, todėl į kuriamas sąmokslo teorijas apie bičių kritimą aš visuomet žiūrėjau atsargiai, įtariau, kad atsakymas turėtų būti kažkur šalia. Pasirodo, taip ir buvo.”

M.Hofertas šiuo metu laiko 50 bičių šeimų. Sako, būtų turėjęs daugiau, jei ne neatsakingai besielgiantys jo kolegos ūkininkai, per patį medunešį purškiantys savo rapsus nuo kenkėjų. „Pernai labiausiai nukentėjo bitės, laikomos Gyliuose, nes būtent ten aplink buvo ūkininkų rapsai. Daugelis šeimų neišgyveno, kai kuriuose aviliuose teko apgyvendinti po dvi šeimas, kad jos tvirtesnės būtų. O prie Šienlaukio laikytos šeimos buvo gana stiprios. Šiemet - atvirkščiai, krinta Šienlaukio bitės”, - dėstė M.Hofertas.

Per patį medunešį rapsus purškiantys ūkininkai - vis dar nesustabdomi. VL fotomontažas.

Per patį medunešį rapsus purškiantys ūkininkai - vis dar nesustabdomi. VL fotomontažas.

Purškė vidury dienos

M.Hofertas jau pernai pastebėjo, kad, pradėjus žydėti rapsams, bitės ima silpti, jų sumažėja. Kankinamas negerų įtarimų, bičiulis Mykolas sėdo į automobilį ir ėmė sukti kaimo keliukais. „Tai, ką pamačiau, mane tiesiog pribloškė - vidury baltos dienos, apie 14 val., gražiu oru, per patį rapsų žydėjimą buvo purškiami rapsai. Paskambinau ūkio savininkui, rajone žinomam žmogui ir save garbiu laikančiam ūkininkui. Sakau, ką tu, žmogau, darai?” O jis man atkirto, kad jo chemikalai mano bitėms negali kenkti ir baigė pokalbį.”

Šiemet istorija pasikartojo. Kai M.Hofertas bandė lauko kaimyną gėdinti, buvo „pasiųstas į rusišką gatvę”. Pasivažinėjęs lauko keliukais, jis pamatė agrotechninėmis vėžėmis išraižytus rapsų laukus - neliko nė mažiausios abejonės, kad jie buvo nupurkšti chemikalais.

Bitėms susisuka galvelės

Žemės ūkio rūmų Raseinių skyriaus vadovė Skaidutė Žuvelaitienė neabejoja, kad bitės buvo nuodijamos neatsakingai besielgiančių rapsų augintojų: „Turiu daugiau nei dvidešimties metų bitininkavimo patirtį, pusę iš jų atidaviau profesionaliai bitininkystei, esu bitininkė biologė ir tai, kas atsitiko su Hoferto bitėmis, man abejonių nebekelia. Vien tai, kad bitės pradeda kristi per rapsų žydėjimą, jau daug ką pasako. Apnuodytos bitės, jei ir iškart nežūva, tampa silpnos, jas įveikia širšės ir t.t.” Specialistės manymu, rapsus galima būtų nupurkšti vėlų vakarą, kai bitės nebeskraido. Tačiau teigiama, kad saulei leidžiantis žiedas susiglaudžia, tuomet rapsų žiede pasislepia ir kenkėjai, t.y. purškimas tampa nebe toks efektyvus. „Išvada viena - bitynai negali būti arti rapsų laukų, nors bitės iš jų ir prirenka daug medaus”, - atsidūsta M.Hofertas.

Gylių kaimo bendruomenės pirmininkas agronomas Antanas Kleinauskas aiškina, kad avilyje triūsiančios bitės neįleidžia į avilį su medumi grįžusiųjų, nes užuodžia chemikalų kvapą. Bitės sargybinės irgi veja jas. Pasak agronomo, avilyje pasidaro tikras chaosas. Nedaug naudos, jei tokios bitės ir išgyvena - jos praranda gyvybingumą, tampa pasyvios, jas apninka ligos, paskui jos vis tiek žūva.

M.Hofertas primena, kad žydinčius rapsų laukus purškiantys ūkininkai nuodija ne tik bites, ne tik bitininkams neša nuostolius, bet kenkia ir visiems medaus vartotojams: „Juk dažniausiai medus perkamas kaip vaistas.”

Kas užtars?

M.Hofertui skaudu, kad bitininkai paliekami vieni su savo bėda. Net ir aukščiausio lygio valdininkai neatsako į jo laiškus. Bitininkas prisimena, kad sovietmečiu už pasėlių purškimą jiems žydint net labai didelės baudos buvo skiriamos.

Bičiulis sakė, kad į redakciją kreipėsi ne tik dėl savęs. Papasakodamas apie savo bėdą, jis nori padėti visos šalies bitininkams, kartu paraginti kolegas ūkininkus, kad jie laikytųsi įstatymų ir nuo amžių buvusios pagarbos bitei. „Mūsų bitės žūva tikrai ne nuo kokios nors atsiradusios neatpažintos ligos, o nuo paprasčiausio ūkininkų, naudojančių chemikalus, neatsakingumo, nuo mūsų valdininkijos neveiklumo. Argi taip sunku prieš ruošiantis purkšti perspėti aplinkinius kaimynus, kad šie uždarytų avilių landas? Argi negalima to daryti vakare, kai bitės jau aviliuose būna. Turėdamas ilgametę bitininkavimo patirtį ir būdamas veterinarijos specialistas, manau, turiu juridinę ir moralinę teisę apie tai pareikšti savo nuomonę”, - dėstė M.Hofertas.

Nijolė Mitkevičienė

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras