BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kai kurios Žuvininkystės įstatymo ir Mėgėjiškos žūklės įstatymo pataisos yra neracionalios bei kelia grėsmę mėgėjiškai žūklei Lietuvoje

Šių metų gegužės 8 dieną Seime svarstomos LR Žuvininkystės įstatymo pataisos, kuriomis siūloma panaikinti iki šiol mėgėjiškai žūklei taikytą prioritetą ir leisti verslinę žvejybą mažesniuose nei 500 ha ežeruose. Toks sprendimas ne tik sukeltų neišvengiamą žalą ežerų ekosistemoms, bet ir suduotų smūgį mėgėjiškai žūklei visoje Lietuvoje.

www.sxc.hu nuotr.

Mėgėjiškos žūklės leidimus Lietuvoje turi apie 80000 žmonių, pagal įrankių pardavimus mėgėjiška žūkle užsiima apie 170000 žmonių, o apklausų duomenimis 2007 m. su žūkle susijusių išlaidų turėjo apie 17 proc. žmonių (t. y., 510000 žmonių). Taigi, mėgėjiška žūklė yra svarbi ne tik rekreaciniu, bet ir socialiniu bei ekonominiu požiūriais. Statistinių apklausų rezultatai rodo, jog mėgėjiška žūklė mūsų krašte yra vienas populiaresnių laisvalaikio praleidimo būdų, ir tai nenuostabu, nes turime be galo daug ežerų ir ežerėlių, upių ir upelių, nedidelę Baltijos jūros dalį, Kuršių marių šiaurinę dalį bei gausybę įvairaus dydžio tvenkinių. Vandens, atrodytų, yra pakankamai, tačiau žuvų sugavimai pagal oficialius statistikos duomenis bei žvejų mėgėjų atsiliepimus ežeruose ir upėse vis mažėja. Įteisinus verslinę žvejybą mažesniuose nei 500 ha ežeruose, ne tik sumažintų žuvų sugavimus, tikėtina, kad kai kuriuose ežeruose vietos mėgėjiškai žūklei išvis neliktų.

Verslinės žvejybos įteisinimas mažesniuose nei 500 ha ežeruose gresia chaotišku žuvų išteklių eikvojimu bei visišku ežerų nualinimu. Verslinės žvejybos priemonėmis žuvų ištekliai labai lengvai pereikvojami, ir biologinė pusiausvyra pažeidžiama net ir didžiuosiuose, didesniuose nei 1000 ha ploto ežeruose. Mažuose ežeruose pusiausvyrą pažeisti kur kas lengviau. Būtent todėl verslinė žvejyba juose ir buvo uždrausta.

Norint išties tinkamai stebėti žuvų išteklių pokyčius dėl verslinės žvejybos bei prognozuoti žūklės limitą, ežeruose tyrimai turėtų būti vykdomi bent kas 2 metus (Kuršių mariose jie vykdomi nuolat), tačiau siūlyme pateiktas 5 metų periodas. Per 5 metus situacija gali radikaliai pakisti, ypač mažesniuose ežeruose. Juk per 5 metus gali būti išgaudytos visos subrendusios žuvys, nuo kurių skaičiaus tiesiogiai priklauso palikuonių gausa.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kur kas racionaliau vykdyti verslinę žvejybą mažesniame skaičiuje, tačiau didelių, stabilesnių ežerų ir juose dažniau vykdyti tyrimus išteklių įvertinimui. Be to, išteklių naudojimo kontrolė mažesniame skaičiuje telkinių yra kur kas efektyvesnė. Šiuo metu užtikrinti žuvų išteklių naudojimo (verslinės žūklės) kontrolę dideliame skaičiuje mažesnių nei 1000 ha ežerų, yra nerealu. Verslinės žvejybos įteisinimas mažesniuose ežeruose būtų galimas ir pateisinamas tik užtikrinus nuolatinę žūklės kontrolę ir verslinių žuvų rūšių populiacijų tinkamą stebėseną limitų nustatymo tikslais. Nesant šiai kontrolei bei stebėsenai, verslinės žvejybos įteisinimo mažesniuose nei 1000 ha ežeruose pasekmės gali būti itin skaudžios.

Taip pat nerimą kelia siūlymas leisti povandeninę medžioklę visuose vandens telkiniuose. Povandeninė medžioklė visiškai nėra tas pat, kas meškeriojimas - čia naudojamas ginklas, kuris gali sužaloti žmogų, medžiojama po vandeniu, kas labai apsunkina šios medžioklės kontrolę, žuvis dažnai neturi jokių galimybių pasprukti, ypač lašišinės žuvys neršto ar maitinimosi vasarą metu. Dėl šių priežasčių tokia medžioklė daugumos Europos šalių vidaus vandenyse yra uždrausta ar reglamentuojama gan griežtai.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome palikti įstatyme strateginę nuostatą, kad Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse ir Baltijos jūros priekrantėje, iki 20 m gylio mėgėjų žvejybos plėtrai teikiama pirmenybė prieš verslinę žvejybą Lietuvoje, povandeninės medžioklės tvarkos nekeisti, o verslinę žvejybą leisti tik didesniuose nei 1000 ha ežeruose.

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija

Kontaktinis (-iai) asmuo (-enys):
Antanas Kontautas
Gamtos mokslų daktaras, LŽSP tarybos narys,
antanas.kontautas@ku.lt
+37061233739

BNS

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras