BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kad žemė taptų vis žalesnė

Paskatos sodinti medžius, auginti ir puoselėti miškus, kurti parkus ir skverus yra įvairios. Jos kyla iš turtingos žmogaus prigimties, daugeriopų poreikių ir priklauso nuo istorinių aplinkybių, visuomeninių ar asmeninių tikslų (pvz., įamžinti reikšmingus įvykius, svarbias datas, pagerbti žymius asmenis ir pan.). Kadaise kai kurie filosofai tobulą žmonių gyvenimą įsivaizdavo miestuose, bet įsibėgėjus industrializacijai jais nusivilta. Mąstytojai ir visuomenė ėmė gręžtis į gamtą.

Su šiuo nuotaikų pokyčiu susijęs sodų ir parkų kūrimas Europoje XVIII amžiuje. Minėtos nuotaikos ypač sustiprėjo XX amžiaus antroje pusėje kilus ekologinei problemai ir plėtojantis gamtosauginiam sąjūdžiui. Kitaip būti ir negalėjo. Moksliniai tyrimai teigia, jog polinkis kurti parkus ir sodus sąlygotas netgi biotopiškai. Mat žmonių giminės evoliucija prasidėjo savanoje, t.y. parko tipo kraštovaizdyje, kur yra giraičių ir medžių grupių su pavieniais medžiais bei krūmais. Prisitaikydami prie tokios aplinkos, mūsų protėviai tapo genetiškai draugiški aplinkai, jaučia didelį malonumą būdami joje, išsiugdė estetinį jausmą. Be to, augalai yra vienas pagrindinių maisto bei kitokių gėrybių šaltinis, tad aplinka, kurioje nėra augalų, žmogaus netenkina.

Be medžių nebus ateities

Santykio su aplinka srityje, ypač rūpinantis tam tikrų teritorijų apželdinimu, Lietuvai, be bendrų europinių raidos tendencijų, būdingos ir specifinės, nulemtos krašto istorijos, vadavimosi iš nacionalinės priespaudos aplinkybių. Viena šio proceso krypčių žadinant atsakomybę už savo krašto likimą bei ateitį buvo gyventojų telkimas bendriems veiksmams, tarp jų organizavimas talkų medeliams sodinti. Kaip tik tokios paskirties masinės akcijos Lietuvoje ėmė rastis atkūrus nepriklausomybę 1918 metais. Tada šaliai neabejingi asmenys ėmė burtis į Lietuvai pagražinti draugiją, įsteigė Medžių sodinimo komitetą. Po 70 metų, bręstant vadavimosi iš sovietinės imperijos sąjūdžiui, Lietuvos žemė vėl sulaukė panašaus aktyvumo proveržio. „Šimtatūkstantiniai mitingai Katedros aikštėje, Baltijos kelyje ir Vingio parke subūrė mus, suvienijo, užgrūdino, paruošė bendram darbui”, prisimena Vitalius Stepulis, tuomet tapęs vienas pagrindinių iniciatorių kurti Lietuvos Tautinio Atgimimo Ąžuolyną Jono Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose, kur šiandien beveik 40 ha plote žaliuoja apie 8 500 medelių. Panašių sėkmingai įgyvendintų projektų per pastaruosius dešimtmečius buvo ir daugiau: Tūkstantmečio ąžuolynas, miškas Žalgirio 600 metų sukakčiai pažymėti, Europos parko sodinimas, o 2012 m. pavasarį pasodintas Medininkų aukštumų ąžuolynas prie Aukštojo kalno ir kt.

Ne mažiau svarbūs yra ir vietinės reikšmės projektai bei iniciatyvos, skirtos aplinkai tvarkyti, jos ekologinei bei estetinei vertei puoselėti, gyvenamosios erdvės kokybei kelti. Visa tai irgi ženkliai prisideda prie gyventojų pilietinio aktyvumo, ekologinio sąmoningumo žadinimo, krašto kultūrinio veido gražinimo, jo turistinio patrauklumo didinimo.

Šėtupio guotas

Jau minėtas V. Stepulis, inžinierius statybininkas, žinomas alpinistas, kitų iniciatyvų autorius, jautė patriotinę pareigą savo gimtajame Girkalnio miestelyje (Raseinių r.) pastatyti paminklinį akmenį Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai pažymėti ir pasodinti ąžuolų giraitę. Galimybės šiai idėjai įgyvendinti atsirado ne iš karto, o tik tada, kai jo kraštietis ir draugas inžinierius elektrikas Česlovas Jocius atgavo nuosavybės teisę į jo motinai priklaususią žemę, esančią Girkalnio miestelio centre. Kaip tik iš šio ploto jis 2 ha neatlygintinai neribotam laikui paskyrė visuomenės kultūriniams poreikiams, t.y. parkui sodinti. Vitalija Stepulienė, architektė, kartu su vyru V. Stepuliu parengė projektą „Šėtupio guotas”. Minėti trys asmenys, prie kurių prisijungė ir šių eilučių autorius, atvyko į Girkalnį ir su vietos institucijų vadovais - bendruomenės pirmininku Klemensu Šauliu, seniūne Justina Šauliene, pagrindinės mokyklos direktoriumi Ramūnu Bružu - pasirašė įsipareigojimų garbės protokolą, kurio preambulėje sakoma: Mes norime gražinti Girkalnio miestelio aplinką, kelti jo kultūrą, gerbti senas lietuvių tradicijas, prisiminti garbingą vietovės praeitį bei Girkalniui nusipelniusius žmones.

2010 m. ankstyvą pavasarį Šėtupio upelio slėnyje buvo pasodinti pirmieji ąžuoliukai, vasarą atlikti kiti teritorijos ruošimo medeliams sodinti darbai. Vietos ūkininkai Erlandas Garšva ir Aldas Dambrauskas su savo galinga technika atgabeno iš Girkalnio seniūnijos laukų didžiulį riedulį ir pastatė numatytoje suplanuoto parko vietoje. Iš Vilniaus atvykęs skulptorius Daumantas Kučas, žymaus lietuvių grafiko Antano Kučo (1909 - 1989) vaikaitis, akmenyje iškalė tekstą: ŽALGIRIUI 600, 1410 - 2010.

Sutelktomis jėgomis

Sėkminga ir graži darbo pradžia paskatino prisidėti prie projekto įgyvendinimo, be vietos gyventojų, ir kitus iš Girkalnio bei jo apylinkės kilusius žmones: LR aplinkos ministerijos miškininkystės skyriaus vyr. specialistę Zitą Bitvinskaitę, Sveikatos mokslų universiteto prof. Romą Gružauską bei lektorę Vidą Janušaitienę, architektą Vytautą Janušaitį, Č. Jociaus seserį pedagogę, politikę, Nepriklausomybės akto signatarę Romualdą Hofertienę, inžinierių Mindaugą Pikelį bei jo brolį Česlovą, verslininkę Janiną Šilinskienę. Sodinimo darbuose aktyviai dalyvavo vietos mokyklos pedagogai Rima Gudžiūnienė, Rita ir Virginijus Petrošiai, Stanislavas Feiza, Dalia Garšvienė, vietos gyventojai Modestas Stepulis, Anicetas Marcinkevičius, Antanas Ramanauskas, Virginijus Damijonaitis, Janina Andraitienė, Marius Andraitis, Algimantas Stulgaitis, Janina ir Vladas Aleksandrovai, Irena Juzėnienė, Roma Kazlauskienė, Eugenija Račienė, Robertas Virvilas ir kt. Labai džiugu, kad visose talkose ypač aktyvus mokyklos direktorius R. Bružas dalyvaudavo kartu su nemažu būriu jaunosios kartos atstovų, vietos mokyklos moksleivių, iš kurių dideliu darbštumu pasižymėjo Mantas Bitvinskis, Tautvydas Kazlauskas, Ovidijus Jurginas, Eligijus Balinskas, Dovilė Survilaitė ir kt. Be to, talkose noriai dalyvaudavo iniciatyvinės grupės narių vaikai bei vaikaičiai. Kaip tik jiems teks laimė po dešimčių metų išvysti paūgėjusius savo nuoširdaus triūso rezultatus, pajusti tikrąjį pasikeitusios aplinkos grožį.

Per trejus metus talkose buvo pasodinta per 400 medelių, daugiausia ąžuoliukų; kai kurie iš jų vardiniai, skirti Girkalniui nusipelniusiems žmonėms pagerbti. Teritorijos paįvairinimui įterpta ir kitokios rūšies vertingų medelių. Žinoma, ir ateityje dar teks daug rūpintis parko aplinkos tvarkymu, augančių medelių priežiūra.

„Ši graži darbų virtinė - tai pagarba praeities kartoms, o padarytas darbas neišvengiamai turės pasekmių ateities įvykiams, nes viskas tarsi stiklo karoliukai yra suverta ant voratinklio”, - rašė vietos laikraštyje Girkalnio seniūnė J. Šaulienė. Vienoje iš talkų dėkodamas dalyviams Girkalnio kaimų bendruomenės pirmininkas K. Šaulys sakė: „Visų mūsų pastangų dėka miestelis gražėja, mes tampame kaimyniškesni, draugiškesni vienas kitam”.

Šiems žodžiams galima tik pritarti. Kuo daugiau Lietuvoje bus tokių miestelių, kaimų bei aktyvių bendruomenių, tuo mūsų kraštas taps vis žalesnis.

Prof. Česlovas KALENDA

Stanislovo Feizos nuotr.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras