BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ką žinome apie „nesveiko pastato sindromą“?

Didžiąją laiko dalį (80-90 %), priklausomai nuo gyvenimo būdo ir darbinės veiklos, šiuolaikinis žmogus praleidžia patalpose. Patalpų mikroklimatas daro milžinišką įtaką dirbantiems ar gyvenantiems jose žmonėms. Ekologų vertinimu, oras patalpose gali būti 4-6 kartus labiau užterštas nei išorėje, o 25 % medžiagų, aptiktų patalpų ore, turi žmogui kenksmingų savybių. PSO ekspertai pateikė išvadą, kad oro, esančio patalpų viduje, kokybė svarbesnė žmogaus sveikatai ir gerovei nei lauko oro.

Nuotr. iš rannygahoots.blogspot.com

Sąvoka „Nesveiko pastato sindromas” (Sick Building Syndrome) atsirado XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžioje. Ja buvo apibrėžiama medicininė-ekologinė problema, susieta su įvairios paskirties patalpų poveikiu žmogaus sveikatai (tai simptomų, tokių kaip odos, akių, nosies, gerklės gleivinių dirginimas arba sausumas, visuma). Šie simptomai iš pradžių pasireiškia tik būnant nesveikose patalpose, o vėliau gali kamuoti ir iš jų išėjus - žmonės ima skųstis galvos skausmais, alerginėmis reakcijomis, greitu nuovargiu, akių ir kvėpavimo organų gleivinių uždegimais, paaštrėjusiu jautrumu kvapams.

„Nesveiko pastato sindromo” susiformavimą sąlygoja daugybė faktorių:

- Biologiniai teršalai: mikroskopiniai grybai, erkutės, pirmuonys, bakterijos ir jų gyvybinės veiklos produktai. Dėl to gali atsirasti infekcinių susirgimų, alerginių reakcijų ar toksikozių - kenčia imuninė sistema ir mažėja organizmo sugebėjimas pasipriešinti.

- Cheminiai teršalai. Jie į patalpas gali patekti su išorės oru ir iš patalpų viduje esančių šaltinių, t.y., iš žmonių ir jų vykdomos veiklos, tabako dūmų, teršalus išskiriančių statybinių medžiagų, vidaus apdailai naudojamų medžiagų, grindų ir sienų apdailai naudojamų medžiagų, baldų, jų apmušalų, cheminių valymo priemonių, biuruose - iš spausdinimo, kopijavimo aparatų.

- Lakūs organiniai junginiai, panaudoti statybos darbuose. Tokių medžiagų, kaip formaldehidas, pesticidai, organiniai tirpikliai, benzolas ir kt. - jų patalpose gali būti dešimtis kartų daugiau negu išorėje. Jų galima rasti gumos gaminiuose, klijuose, apdailos medžiagose, dirbtinėse kiliminėse dangose, linoleume, plastike ir t.t. Pasirodo ir naujų sintetinių medžiagų, galinčių papildyti šią grupę.

- Fizikiniai faktoriai. Dauguma užsienio autorių pabrėžia, kad pagrindinė „nesveiko pastato sindromo” priežastis yra netinkama oro kondicionavimo ir vėdinimo sistema.

- Sunkiųjų metalų junginiai dažnai aptinkami pastatų, statytų iki 1990 m., apdailos medžiagose.

Ypatingas mikroklimatas susidaro šiandieninio biuro patalpose. Biuro technikos poveikį organizmui sąlygoja ne tik jos tipas, naudojimo trukmė, bet ir pačios patalpos charakteristika: plotas, tūris, ventiliacija, oro drėgmė ir kt. Biuro pastatų konstrukcijos dažnai tampa „Nesveiko pastato sindromo” priežastimi. Daugumoje šiandieninių biurų naudojamos tokios sienų apdailos ir langų stiklinimo technologijos, kurios visiškai anuliuoja natūralios ventiliacijos galimybę. Pertvaros tarp kabinetų leidžia laisvai pasklisti elektromagnetinėms bangoms po visą aukšto erdvę. Jūsų elektronika kartu su analogiška technika, dirbančia pas kaimynus, sukuria nuolatinį, veikiantį beveik kiaurą parą „elektroninį foną”. Pridėkite dar mobiliuosius telefonus, kondicionierius, liftus, ventiliatorius. Nuolatinis buvimas elektromagnetiniame lauke pamažu veikia nervų sistemą, vidaus organus, kvėpavimo sistemą ir didžiausią žmogaus kūno organą, skirtą apginti organizmą nuo neigiamų išorinių veikmių, - odą.

Kokią išeitį galima pasiūlyti dirbantiems ar gyvenantiems „nesveikame pastate”?

- Nuolat vėdinti patalpas.

- Apstatant biurą baldais ar įruošiant gyvenamą vietą, vengti dirbtinių medžiagų, pagal galimybes maksimaliai naudoti natūralias

- Rekomenduojama kiek galima mažiau naudotis kondicionieriais.

- Viena svarbiausių rekomendacijų - riboti buvimo laiką patalpoje, kurioje sumontuota daug elektronikos ir elektrinių įrenginių. Dauginimo ir spausdinimo aparatus montuoti patalpoje, kurioje nėra nuolatinių darbo vietų.

- Dažniau naudoti drėgną valymą, o ne dulkių siurblius.

- Sumažinti iki minimumo buitinės chemijos naudojimą.

- Saugoti veido ir kaklo odą nuo įelektrintų dulkių, sausumo ir laisvų radikalų. Odos priežiūros priemonės turi būti efektyviai drėkinančios ir saugančios nuo laisvųjų radikalų. Tokios priemonės pagerina bendrą odos būklę ir minimizuoja negatyvias kompiuterio spinduliavimo pasekmes.

Parengė
Aušra Skripkaitienė
Marijampolės visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja

Mariampolės visuomenės sveikatos centro informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras