BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Juodojo gandro buveinės Lietuvoje

Išleistas naujas “Žurnalo apie gamtą” numeris. Čia spausdiname vieną straipsnį iš šio žurnalo.


Perintiems juodiesiems gandrams svarbiausi yra lapuočių medynai

Rimgaudas Treinys

Juodieji gandrai gyvena visoje Lietuvos teritorijoje, tačiau pasiskirstę nedideliu tankumu. Iki šiol nebuvo žinoma, kokias buveines šios rūšies paukš­čiai renkasi mūsų šalyje. Lizdavietės ir lizdiniai medžiai jau aprašyti anksčiau Eugenijaus Drobelio (1993); Eugenijaus Drobelio, Gintaro Matiuko ir Gedo Vaitkaus (1996); Saulio Skujos ir Rimanto R. Budrio (1999) straipsniuose. Pasikeitus miškų naudojimo intensyvumui Lietuvoje, šių brandžių miškų paukščių poreikiai lizdavietėms ir lizdiniams medžiams galėjo taip pat pasikeisti, todėl šiame straipsnyje aptarsime dabartines juodųjų gandrų buveinės teritorijas, atsižvelgdami į lizdinio medžio padėtį kraštovaizdyje, lizdinį medyną ir lizdo sklypą. 

Juodojo gandro poros teritorija yra ~2 800 ha dydžio. Ji nustatyta remiantis vidutiniu atstumu tarp kaimyninių juodųjų gandrų porų lizdų, kuris Baltijos šalyse yra ~ 2,5–3 km. 

Miškai užima didelę, nors ir ne pačią didžiausią, dalį juodųjų gandrų teritorijų – vidutiniškai 43 proc.: vyrauja mišrūs (19 proc.) ir lapuočių (15 proc.) miškai, spygliuočių yra mažiau (9 proc.). Didžiausią dalį juodųjų gandrų gyvenamosios aplinkos  užima intensyvios (t. y., ariama žemė) ir ekstensyvios (pavyzdžiui, pievos, ganyklos) žemdirbystės plotai – atitinkamai 26 proc. ir 22 proc. Vandens telkinių ir pelkių gandrų teritorijose yra labai mažai – tik po 1 proc. Tokią pačią dalį sudaro ir žmonių gyvenamosios vietos – sodybos ir gyvenvietės. Vietose, kur peri juodieji gandrai, upių ir kanalų tinklas beveik pusantro karto tankesnis nei šalies vidurkis. Tai rodo šių kraštovaizdžio elementų svarbą juodojo gandro veisimuisi, daugiausia, žinoma, mitybai. Juodieji gandrai maitintis gali skristi ir toli už savo teritorijų ribų: siųstuvais žymėtų paukščių tyrimai Prancūzijoje, Vengrijoje ir Estijoje parodė, kad jauniklius auginantys gandrai ieškodami lesalo gali skirsti į upes, tekančias net už 20 km nuo lizdo.

Juodieji gandrai lizdams krauti dažniausiai renkasi miško gilumoje augančius medžius – vidutiniškai 635 m nuo masyvo pakraščių ir didelių vidinių laukymių. Gali sėkmingai perėti ir pamiškėse – atstumas iki pamiškės nuo vienos gandrų poros lizdo buvo vos 29 m. Vis dėlto tokių atvejų nedaug, nes šie paukščiai yra tipiški miško gilumos gyventojai – ¾ visų gandrų porų lizdų sukrauti medžiuose, esančiuose toliau nei 190 m nuo pamiškių. Kadangi juodųjų gandrų buveinėse telkšo mažai ežerų, tai ir atstumas nuo lizdaviečių iki jų didelis – vidutiniškai 2,5 km. Upės ar kanalai yra kur kas arčiau lizdų – vidutiniškai 500 m. Juodieji gandrai vengia žmonių artumo: lizdiniai medžiai nuo pagrindinių (žvyrkelių, asfaltuotų) kelių nutolę vidutiniškai 1,8 km ir 900 m nuo gyvenamųjų vietų – sodybų ir gyvenviečių. Kai kurios gandrų poros gali nevengti žmonių kaimynystės, tačiau paprastai ¾ visų porų peri toliau nei pusė kilometro nuo žmonių. 

Perintiems juodiesiems gandrams svarbiausi yra lapuočių medynai: 27 proc. lizdinių medynų sudaro eglė ir pušis, 20 proc. plačialapiai, o kitą dalį – beržas, drebulė, juodalksnis, liepa. Dažniausiai paukščiai peri sklypuose, kuriuose vyrauja beržai ir eglės – po 26 proc. 11 proc. gandrų porų peri medynuose, kuriuose dominuoja juodalksniai, 10 proc. – ąžuolai, 9 proc. – drebulės, 8 proc. – uosiai bei pušys ir tik 3 proc. porų peri liepynuose. Juodieji gandrai renkasi pribręstančius ar brandžius medynus: vidutinis jų amžius yra 80 metų, o ¾ porų peri medynuose, senesniuose nei 65 metai. Kuo medynuose daugiau pušies ar ąžuolo, tuo medynai yra senesni. Šios rūšies paukščiai mėgsta perteklingo drėgnumo vietas: 73 proc. lizdinių medžių auga laikinai užmirkusiuose, šlapiuose ir pelkiniuose medynuose.

Lizdus gandrai dažniausiai krauna plačialapiuose: ąžuoluose net 76 proc., uosiuose 6 proc., beržuose, drebulėse ir pušyse po 5 proc., eglėse 2 proc., liepose tik 1 proc. visų šiuo metu užimtų lizdų. Paprastai paukščiai lizdą krauna pačiame storiausiame medyno medyje. Vidutinis lizdinio medžio skersmuo krūtinės aukštyje siekia net 84 cm. Medžiai, kuriuose lizdai kraunami ant šoninių šakų, yra dar storesni – jų vidutinis skersmuo net 91 cm. Tokio medžio apimtis yra kiek mažesnė nei 3 m. Baltijos šalyse juodojo gandro lizdinis medis paprastai yra 24–77 metais vyresnis nei supančio medyno amžius. Šie faktai rodo, kad gandrai lizdus krauna ankstesnės generacijos medžiuose, nei yra juos supantys medynai. Dar viena būdinga juodojo gandro savybė – lizdus krauti neaukštai, dažniausiai po medžių lajomis, vidutiniškai 12 m aukštyje, daugiausiai (¾) ant šoninių šakų prie kamieno ar ato­kiau nuo jo. Likusi dalis lizdų sukama kamieno išsišakojimo vietoje. 

Pastaruoju metu gandrai peri senesniuose medžiuose, bet jaunesniuose medynuose nei prieš 15–30 metų. Be to, dabar kur kas daugiau lizdų yra ąžuoluose ir daug mažiau pušyse. Lietuvoje perintiems gandrams būdinga, kad ąžuoluose peri kur kas daugiau porų nei Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje – šiose šalyse lizdai dažniausiai aptinkami pušyse. Iki šiol turimi duomenys leidžia manyti, kad pasikeitęs lizdinių medžių ir medynų pasirinkimas – tai šių paukščių reakcija į suintensyvėjusį miškų naudojimą. Juodiesiems gandrams tinkamų lizdinių medžių gausa miškų kraštovaizdyje yra kur kas mažesnė, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Dėl įvairių ekologinių poreikių gandrai neperi bet kur, kur tik yra tinkamų storų medžių. Kolegų daryti tyrimai Estijoje (kurioje miškų plotas yra panašus kaip ir Lietuvoje) parodė, jog tinkamos sąlygos krauti lizdus šiems paukščiams yra vos 0,3 proc. miškų. Be to, vienai porai neužtenka tik vieno tinkamo medžio lizdui, kad ji apsistotų perėti. Juodųjų gandrų perėjimo vietose yra didelė potencialių lizdinių medžių santalka. Tai ir lemia poros pe­rėjimo vietos pasirinkimą. 


Tipingas juodojo gandro lizdas: sename ąžuole, po laja,
neaukštai nuo žemės, ant šoninės šakos, toli nuo kamieno

Apibendrinus juodųjų gandrų buveinių poreikius akivaizdu, kad ateityje juodųjų gandrų populiacijos būklė priklausys nuo žmonių gyvenamųjų vietų, rekreacijos, infrastruktūros plėtros, upių, upelių vandens kokybės, miško naudojimo intensyvumo, plynose kirtavietėse paliekamų vadinamųjų biologinės įvairovės medžių gausos. Be to, apsaugos sprendimai bus efektyvūs tik tada, jei atitiks šiandienos paukščių ekologinius poreikius, kurie kinta metai iš metų dėl kraštovaizdyje vykstančių daugiausia mūsų pačių sukeltų pokyčių.

Renato Jakaičio ir Romualdo Barausko nuotraukos  

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras