BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

JAV geoinžinieriai ruošiasi pradėti klimato vėsinimo eksperimentą

Viskas reliatyvu. Imkime kad ir ugnikalnius. Nepaisant to, jog jų išsiveržimai gali sunaikinti didžiulius miestus ir ilgam laikui paralyžiuoti oro erdvę, vulkanai pasižymi ir pozityviu efektu - stratosferon išmesti sulfatai vėsina perkaitusios planetos klimatą. Kad Žemėje taptų vėsiau, du Harvardo universiteto (JAV) geoinžinieriai ruošiasi pradėti imituoti kaip tik tokį ugnikalnių išsiveržimo efektą.

Sumanymas - nesudėtingas: virš Fort Somnerio apylinkių (Naujoji Meksika, JAV) iš 24 km aukščio išberti keletą tonų saulės spindulius atspindinčių tam tikros cheminės medžiagos (sulfato aerozolių) dalelių. Kol kas tai - žvalgomasis (pilotinis) geoinžinerijos eksperimentas, pagal kurio rezultatus bus sprendžiama, ar verta panašiu būdu vėsinti didesnes planetos teritorijas.

būtent aukštesniuose atmosferos sluoksniuose ketinama išberti saulės spindulius atspindinčias sulfatų aerozolių daleles ©Wikimedia Commons

Atmosferos viršus: būtent aukštesniuose atmosferos sluoksniuose ketinama išberti saulės spindulius atspindinčias sulfatų aerozolių daleles ©Wikimedia Commons

Vienas iš Harvardo geoinžinierių tandemo, Deividas Keitas (David Keith) tvirtina, jog saulės šilumos geoinžinerija galėtų būti gana nebrangus metodas kovojant su sparčiai šylančiu planetos klimatu. Tačiau kiti mokslininkai įspėja, jog tokie „žaidimai” gali privesti prie neprognozuojamų katastrofiškų padarinių, paveiksiančių visą Žemės klimato sistemą ir, savo ruožtu, žemės ūkio industriją. Aplinkosaugininkai tokiuose geoinžinierių veiksmuose įžvelgia ir „planą B”: išmokę dirbtinai vėsinti planetą, pramonininkai numos ranka į anglies dvideginio emisijų normatyvus.

D. Keitas, kuris, beje, disponuoja daugiamilijoninio Geoinžinerijos tyrimų fondo lėšomis (fondą įsteigė korporacijos „Microsoft” įkūrėjas Bilas Geitsas [Bill Gates]) žvalgybinį klimato vėsinimo eksperimentą atliks su kolega, amerikiečiu Džeimsu Andersonu (James Anderson). Eksperimentą planuojama pradėti dar šiemet. Jo metu stratosferoje planuojama išbarstyti keletą tonų sulfato aerozolių dalelių ir stebėti, kaip jos paveiks ozono sluoksnio cheminius procesus. Kadangi stratosferos kompleksiškumo atkartoti laboratorinėmis sąlygomis yra neįmanoma, eksperimentą mokslininkai turės atlikti natūralioje aplinkoje.

„Šio eksperimento tikslas - ne pakeisti klimatą, bet paprasčiausiai išbandyti procesus mikrolygmeniu, - aiškina D. Keitas. - Tiesioginė rizika šiuo atveju yra labai menka.”

Nors eksperimentas žalos klimatui nepadarys, aplinkosaugininkai skelbia, jog saulės šilumos geoinžinerija yra pavojingas užsiėmimas - apie jo pavojų byloja kompiuterinių modeliavimų rezultatai ir tyrimai, kurių metu buvo nagrinėjama ugnikalnių išmestų sulfatinių dulkių įtaka atmosferos reiškiniams.

„Šios cheminės medžiagos gali pakenkti ozono sluoksniui, sutrikdyti kritulių srautus - ypač tropiniuose ir subtropiniuose regionuose - o tai atsilieps maisto išteklių sumažėjimu milijardams planetos gyventojų, - atkreipia dėmesį Kanadoje įsikūrusios technologinį progresą akylai stebinčios „ETC Group” direktorius Patas Mūnis (Pat Mooney). - Tokie metodai niekaip neprisidės prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo, okeanų rūgštingumo mažinimo. Be to, saulės šilumos geoinžinerija tik padidins dėl klimato pokyčių galinčių kilti tarptautinių konfliktų riziką. Kompiuterinio modeliavimo duomenys byloja, jog tokia rizika išaugtų piečiau esančiuose planetos regionuose.”

Anksčiau publikuotoje tyrimo ataskaitoje skelbiama, jog saulės šilumos valdymas kritulių kiekį Šiaurės Amerikoje ir šiaurinėje Eurazijos dalyje gali sumažinti 15 proc., o Centrinėje ir Pietų Amerikoje - daugiau kaip 20 proc.

Parengta pagal:

Šaltinis: www.technologijos.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras