BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Jaunimas žengia pirmuosius žingsnius energetikos problemų sprendimo link

Tarptautinė jaunimo organizacija AIESEC, atsižvelgdama į tai, kad iškastiniai kuro šaltiniai sparčiai senka, kyla jų kainos, matydama Lietuvoje kylančias energetikos problemas ir reaguodama į visuomenės poreikį sužinoti apie atsinaujinančių išteklių svarbą ir panaudojimo galimybes, kartu su UAB „Miromax” ir LITBIOMA tęsia projektą „Žalioji energija”, surengdami jau penktąją paskaitą. Šį kartą paskaitoje „Kiek verta biomasė?” dėmesys išskirtinai buvo kreipiamas į biomasės dabartinį naudojimą ir potencialias šio naudojimo galimybes.

Paskaitos metu atsakymais į klausimus, kaip ir kodėl verta plėsti šio atsinaujinančio ištekliaus panaudojimo mastus, kokią naudą tai turėtų visuomenei ir visai valstybei, dalijosi paskaitos Lietuvos biomasės asociacijos „Litbioma” prezidentas Remigijus Lapinskas.

Pasak paskaitos pranešėjo kalbos apie atsinaujinančių išteklių energetiką (AIE), kurios gamyba ir eksploatavimas keistų šiuo metu importuojamo iškastinio kuro sunaudojimo apimtis, ilgai netyla, tačiau pateikiama informacija yra įvairiai interpretuojama, neretai klaidinanti visuomenę ir neleidžianti susidaryti aiškių ateities lūkesčių ir vieningo suvokimo apie AIE plėtojimo galimybes. Tiesa, būtinybė imtis konkrečių veiksmų šioje srityje ir investuoti į AIE gamybos įrengimus bei plėsti AIE sektorių kyla ne vien dėl minėtų iškastinio kuro senkančių atsargų, aukštų jo kainų, taršos, bet ir dėl priimto įsipareigojimo iki 2020 metų pagaminti 23 proc. šalies energijos iš AIE, tuo tarpu šis rodiklis šiuo metu siekia 15 procentų. Todėl pasitelkus Lietuvoje esantį AIE potencialą siekiama imtis tikslingos veiklos ir skatinti priartėjimą prie išsikelto tikslo.

Viena iš didžiausią potencialą turinčių ir galinčių prisidėti prie minėto rodiklio gerinimo AIE išteklių rūšių yra laikoma biomasės energija. Biomasė yra vienas seniausių ir labiausiai paplitusių energijos šaltinių visame pasaulyje. Išskiriamos pagrindinės biomasės išteklių rūšys yra mediena, miško kirtimo atliekos, biokuras iš žemės ūkio produkcijos, komunalinių atliekų degioji dalis, organinės atliekos. Išvardintus išteklius dar galima apibendrintai pavadinti kaip akumuliuotą saulės energiją, iš kurios apdirbant išgaunama kieta, skysta ir dujinė kuro rūšis, kitaip dar vadinama biokuru.

Kieto kuro pavyzdys gali būti miško kirtimo atliekos ir malkinė mediena, todėl vienas svarbiausių biokuro šaltinių yra miškas. Pasak paskaitos lektoriaus R. Lapinsko, jam kartais tenka išgirsti skeptikų pasisakymus, kad biokuro gavyba yra žalinga miškams, kelia grėsmę jų išnykimui. Tačiau anot R. Lapinsko tai labai žmones klaidinantis teiginys. „Litbiomos” prezidentas teigia, kad būtina prisiminti, jog miškai yra kasmet atsinaujinantys. Juose priaugantis medienos kiekis yra pakankamas ūkinėms reikmėms ir biomasės gavybai ir todėl visiškai nekelia grėsmės jų išnykimui. Paskaitos pranešėjas papildo pavyzdžiu, jog Danijoje miškingumas nepilnai siekia 11% šalies teritorijos, tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis sudaro net 32%, vis dėlto, Danija pasižymi kur kas didesne patirtimi, platesniu biomasės energijos panaudojimo mastu. Šie faktai patvirtina tai, kad biomasės gavyba iš miškų nesukelia jiems pavojaus, o pasitelkiant juos tik įgyvendinimas siekis tikslingai panaudoti atsinaujinančios energijos šaltinius.

Biomasės naudojimas energijos gamybai, remiantis R. Lapinsko žodžiais, yra gerokai pigesnis už iškastinį kurą. Savaime suprantama, jog žemesnę kainą lemia tai, kad tokia žaliava yra atsinaujinanti, nereikalaujanti didelių investicijų jos įsigijimui, priešingai nei iškastinis ir importuojamas kuras. Be šio biomasės energijos pranašumo, paskaitos metu lektorius išskyrė ir dar vieną teigiamą požymį apie minėtą energijos rūšį.

Būtent biomasės naudojimas energijai gauti nėra kenksmingas aplinkai, todėl, kad biomasė yra natūralaus anglies ciklo dalis. Medienos, šiaudų kūrenimo ar organinės medžiagos puvimo metu į aplinka išsiskiria anglis, kuri vėl sugeriama tų pačių augalų taip susidarant minėtam anglies ciklui. Į klausimą, kas dar trukdo ryžtingiau plėsti atsinaujinančios energijos sektorių, paskaitos pranešėjas atsako, jog Lietuva šiuo metu dar yra energetikos transformacijos procesuose.

Pereiti prie efektyvesnio atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo dar trukdo pakankamai skeptiškas požiūris į AEI naudojimo diegimą, taip pat kai kurių įstatymų nepalankumas, dėmesio stoka šiai sričiai. Visa tai lemia nepakankamą finansavimą, kuris būtinas reikiamai biomasės perdirbimo technikai įsigyti. Tačiau dedamos viltys, jog tikslingai nukreipus Europos Sąjungos paramą situacija keisis ir bus pasiekiami rezultatai, palankesni AEI plėtojimui. Taip pat žvelgiant į aplinkinių šalių sparčią pažangą atsinaujinančios energetikos srityje galima susidaryti nuomonę, kad tai išties tik laiko klausimas, kada ir mūsų šalyje šie rodikliai ims ženkliai kilti, juolab, kad potencialios galimybės jiems plėtotis yra itin didelės. Dėl to R.Lapinskas numato, jog netolimoje ateityje atsiras didelis poreikis naujų, įvairios kompetencijos, darbuotojų: tiek specialistų inžinierių, technologų, tiek logistikos srities, žaliavos surinkimo, apdirbimo darbuotojų , taps pigesnė šilumos energija ir automatiškai gyvybingesnė šalies ekonomika. Be to, tai leis išvengti energetikos krizių, bus mažinama išorinė tarša.

Apibendrinant paskaitos metu aptartus dalykus, galima sutikti su tuo, kad Lietuvoje sąlygos vystyti AIE yra palankios: tinkamas klimatas, pakankami žaliavos kiekiai. Tai galima laikyti svariomis prielaidomis vystyti biomasės energijos gamybą, tačiau įstatymo ir finansavimo kliūtys išlieka opios ir kiek pristabdančios AIE plėtojimą. Vis dėlto, dabartinės permainos, kad ir ne itin sparčios, energetikos srityje vyksta teigiama linkme atsižvelgiant į tai, kad žmonėms atsinaujinančių išteklių temos tampa vis aktualesnės, lygiuojamasi į kaimynines šalis, labiau pažengusias AEI srityje, ir ieškoma kelių efektyviai plėtoti AIE orientuojantis į išsikeltus tikslus iki 2020 metų. Todėl, kaip pats R. Lapinskas minėjo tam, kokį rezultatą pasieksime 2020 metais dėl savo ir bendros šalies gerovės, lemiamą įtaką turės tiek valdžios atstovų, tiek valstybės piliečių šiandien priimami sprendimai dėl AIE plėtojimo.

AIESEC informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Darius2012-03-05 18:44

” dėl priimto įsipareigojimo iki 2020 metų pagaminti 23 proc. šalies energijos iš AIE, tuo tarpu šis rodiklis šiuo metu siekia 15 procentų.”

Truputėlį pamelavot, nes Statistikos departamentas patikslino 2009 ir 2010 metų duomenis apie atsinaujinančių energijos išteklių dalį galutiniame energijos vartojime ir vietoj prognozuotų 15 proc., 2009 metais iš AEI pagaminta energija sudarė 19,8 proc., visos suvartojamos energijos; 2010 m. – 19,6 proc. visos suvartotos energijos (prognozuota – 16 proc).

Rašyti komentarą

Tavo komentaras