BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Iš miestų sieks pašalinti benzinu ir dyzelinu varomas mašinas

Europos Komisija (EK) planuoja, kad iki 2050-ųjų ES miestų centruose neliks automobilių, varomų dyzelinu ar benzinu. Neseniai priimtame plane numatoma per ateinantį dvidešimtmetį sumažinti automobilių su benzininiais varikliais skaičių miestuose perpus, o dar vėliau - iki nulio.

Ambicingu vadinamame plane numatoma tradicinius automobilius pakeisti alternatyviais ir taip sumažinti dujų išmetimą į aplinką bei sustabdyti Europos Sąjungos (ES) priklausomumą nuo naftos. Tačiau tai tik vienas iš kritikos sulaukusio plano tikslų.

Taip pat tikimasi, kad sujungus kelių, geležinkelių, oro ir vandens transportą į vientisą sistemą, bus ne tik apsaugoma gamta, tačiau ir padidės žmonių galimybės greičiau judėti.

Pasak ES transporto komisaro Siimo Kallaso, įprastų automobilių skleidžiamų garsų nebegirdėsime, o europiečiams stovėti kamščiuose ir kvėpuoti išmetamosiomis dujomis nebeteks jau po 40 metų. Tokią ambicingą strategiją, pavadintą „Transportas 2050″, praėjusią savaitę pristatė Europos Komisija (EK).

„Tyrimas parodė, kad yra labai aiškus ryšys tarp triukšmo lygio ir širdies ligų Europoje, - teigia Europos transporto ir aplinkos federacijos atstovė Nina Renshaw. - Taip pat svarbu pabrėžti, kad dar vienas tyrimas, kurį atlikome prieš keletą metų atskleidė, jog geležinkelių ir kelių keliamas triukšmas yra susijęs su beveik 50 tūkst. mirtinų širdies ligų. Mūsų organizacija mano, kad politikai į transporto spūstis turėtų žiūrėti atsakingiau, taip jie išgelbėtų nemažą dalį europiečių nuo širdies ir kitokių ligų”.

N. Renshaw taip pat teigia, kad triukšmo lygis - tai tik vienas iš veiksnių, dėl kurio EK iki 2050-ųjų pasiryžo iš ES išvyti tradicinius automobilius.

5 proc. bendrojo vidaus produkto ES sukuriama būtent transporto srityje, o tiesiogiai šioje sferoje dirba apie 10 mln. europiečių. Būtent dėl to, kad transportas yra labai svarbus Europos ekonomikai, buvo ryžtasi tokiam ambicingam planui.

Pasak Giedriaus Sudiko, EK atstovo Lietuvoje, daug veiksnių, tokių kaip nuolatinis degalų brangimas, daro įtaką tam, kad ES kuo greičiau būtų kuriama vieninga ir neteršianti transporto sistema.

„Poreikis to plano yra sumažinti didžiulę transporto sektoriaus priklausomybę nuo naftos. Yra paskaičiuota, kad šiandien net 96 proc. transporto sektoriaus energijos poreikio yra tenkinami naudojant naftą. Pati ES yra labai priklausoma nuo išorinių naftos tiekėjų.

Taip pat yra būtina mažinti transporto sektoriaus išmetamųjų dujų kiekį. Kitas svarbus tikslas yra bendros ES transporto erdvės sukūrimas. Šiuo metu yra daug kliūčių, kurias reikia pašalinti. Pavyzdys: šiandien traukiniu nuvažiuoti pakankamai didelius atstumus iki Varšuvos, Rygos ir Talino yra pakankamai sudėtinga.

Svarbu keliaujantiems palengvinti jų kelionės planavimą, kad būtų galimybės planuoti keliones įvairių rūšių transportu ir kad būtų galima bilietus nusipirkti per vieną sistemą”, - aiškina G. Sudikas.

Vieniems planas per daug ambicingas, kitiems - per mažai

Praėjusią savaitę pristačius naują strategiją, buvo pristatytas ir trumpas filmukas be žodžių. Filmuko pradžioje automobilių spūstyse laukia suirzę žmonės, mamos su vaikais bando prasibrauti pro keleivius viešajame transporte, o štai 2050-aisiais viskas jau atrodo gerokai kitaip.

„Yra keli raktiniai skaičiai: 0, 40, 50 ir 60. Jie reiškia, kad iki šio amžiaus vidurio turės nelikti automobilių, kurie yra varomi įprastais degalais, bent 40 proc. bus sumažintas išmetamųjų teršalų kiekis laivyboje, 50 proc. vidutinio nuotolio keleivių ir krovinių pervežimo paslaugų bus perkelta į geležinkelių ir vandens transporto sektorių.

Visa tai padės iki 2050-ųjų 60-čia proc. sumažinti transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį ES”, - tvirtina ES transporto komisaras Siiimas Kallasas.

Vis dėlto toks planas Europoje sulaukia daug kritikos tiek ir dėl to, kad jis sunkiai įgyvendinamas, tiek ir dėl to, kad yra per mažai ambicingas.

Pavyzdžiui, Normanas Bakeris iš Jungtinės Karalystės Transporto ministerijos pareiškė, kad nesiruošia artimoje ateityje riboti automobilių mieste. Jis taip pat juokaudamas pridūrė, kad kol neatsiras kvadratiniai bananai, Jungtinė Karalystė nesiruošia uždrausti įvažiuoti į miestą.

Tuo metu žaliųjų atstovai pareiškė, kad numatytas išmetamųjų dujų kiekio mažinimas yra per lėtas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros docentas Vigilijus Sadauskas, komentuodamas britų pasisakymus, sako, jog iš dalies sutinka su jų teiginiais, ir mano, kad įgyvendinti šio plano 100 procentų beveik neįmanoma. Anot V. Sadausko, planas yra labai ambicingas ir jį galima pavadinti tik siekiamybe.

„Tai yra seniai žinoma, tačiau nebuvo nė vieno sėkmingo projekto, kuris būtų realiai sėkmingai įgyvendintas. Po karo 1940-1960 metais išpopuliarėjo asmeniniai automobiliai, buvo proveržis. Britai sako, kad apie tai buvo kalbėta ir anksčiau, 1980-aisiais, kad elektromobilius reikėtų naudoti, diferencijuoti transportą. Bet visa tai nebuvo padaryta. Tai yra grįžimas ir peržiūrėjimas to, kas jau buvo anksčiau. Vėl norima tą patį daryti.

Galima planą laikyti ambicingu, bet tada yra švedų pavyzdys, kaip jie eismo saugumo prasme išsikėlė tikslą. Buvo užduotas klausimas, kiek žmonių turi žūti avarijose, kad būtų gerai. Žinoma, visi švedai atsakė: nulis. Jeigu mes paklaustumėme žmonių, kiek transportas turi išmesti teršalų, kad visiems būtų patogu ir gera, visi sakytų: nulį, bet realiai tai yra neįmanoma įgyvendinti”, - aiškina V. Sadauskas.

Docentas taip pat priduria, kad tokį planą bent jau iš dalies vykdyti yra būtina.

S. Kallasas: strategija judėjimą ne varžo, o skatina

Pristačius šį planą pasigirdo ir kitų nuogąstavimų. Britų vairuotojų asociacija pasiūlymą atsisakyti automobilių pavadino ekonomiškai pragaištingu ir nustumiančiu Europą į naujus viduramžius.

Vis dėlto ES transporto komisaras S. Kallasas pabrėžia, kad ši strategija tikrai nevaržo judėjimo, atvirkščiai, jį skatina. Tiesiog šia strategija siekiama, kad būtų sukurta bendra Europos sistema, kad visas transportas būtų sudėliotas taip, kaip būtų patogiau žmonėms, kad kelios transporto rūšys nesidubliuotų.

Pavyzdžiui, siekiama, kad jei kroviniai ar žmonės keliauja daugiau nei 300 kilometrų, tai būtų daroma geležinkelių arba vandens transportu. O tolimasis susisiekimas vyktų tik lėktuvais arba laivais.

„Nesiekiama atsisakyti automobilių, siekiama keisti automobilių variklių tipus. Taip pat yra ieškoma įvairių technologinių sprendimų, dabar vyksta bandomieji projektai. Vienas iš projektų, kurį galiu paminėti yra įgyvendinamas 12 Europos miestų (Berlyne, Strasbūre, Stokholme ir kt.), tai - automobilių panaudojimo pilotinis projektas. Bet kokiu atveju, nebus tokių teisės aktų, kurie sakys, kad negalima naudoti automobilių miestuose. Kiekvienu atveju, tai bus kiekvieno miesto sprendimas”, - teigia EK atstovas Lietuvoje G. Sudikas.

Strategija kritikos sulaukia ir iš kitos pusės. Pavyzdžiui, Švedija, pagal Pasaulinės gamtos organizacijos duomenis, užimanti pirmą vietą tarp mažiausiai teršiančių valstybių, sako, kad šio plano užmojai per maži ir turėtų būti didesni.

„Švedų politikai yra kiek nusivylę ir sako, kad tai neatitinka tų investicijų, kurias daro Indija ir Kinija. Europos vaidmuo klimato apsaugos klausimuose turėtų būti kur kas didesnė. Viena švedų europarlamentarė sako, kad nežiūrint svarių šio plano argumentų, trūksta tikslių veiksmų, tikslių pasiūlymų, kaip pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Anot švedų politikų, ES turėtų rodyti pavyzdį kitoms pasaulio valstybėms, o ne sekti jas tokiais vidutiniais užmojais”, - pasakoja Lietuvos radijo bendradarbė Švedijoje Vaida Meidutė.

Reikės ambicingų politinių sprendimų

Ar šis planas bus įgyvendintas, pasak V. Sadausko, labai stipriai priklauso nuo politinių aspektų.

„Jeigu bus vykdomas šitas planas, tam reikės labai ambicingų vyriausybių ir miestų tarybų sprendimų. Net ir pastaraisiais metais galima priimti sprendimą, kad atnaujindami miestų viešąjį transportą leisime važinėti tik elektriniams taksi automobiliams, tik hibridiniai automobiliai arba autobusai važiuos mieste. Tai nėra sudėtinga, tačiau tam yra būtinas politinis sprendimas. Mokslininkai šituos teiginius yra iškėlę jau daugelį metų ir kalba apie švarų transportą”, - aiškina V. Sadauskas.

Paklausus V. Meidutės, kaip Švedijai pavyksta tvarkytis ir pereiti nuo įprastu kuru varomų automobilių, ji sako, kad viskas priklauso nuo įstatymų - švedui net neapsimoka turėti įprastą automobilį.

„Kadangi kiekvienam švediškam automobiliui yra taikomas metinis mokestis ir jis yra paskaičiuojamas pagal automobilio pagaminimo metus, kuro tipą, tai senesni automobiliai, kurie išmeta daugiau anglies dioksido, paprastam žmogui yra brangūs išlaikyti.

Naujų automobilių, kurie yra švelnesni gamtai - paprastai jie būna dalinai varomi elektra, įsigyjimo sąlygas labai palengvina valstybinės institucijos. Tokio automobilio savininkas yra atleidžiamas nuo metinio mokesčio.

Tokiu būdu yra stengiamasi atsikratyti Švedijoje senų automobilių, kurie teršia gamtą daug labiau. Yra daroma taip, kad privačiam asmeniui ekonomiškai naudinga turėti naujesnę transporto priemonę, kuri ne taip daug teršia gamtą”, - pasakoja V. Meidutė.

Į šią strategiją Europos Komisija žada investuoti pusantro trilijono eurų, o planą vykdyti keliais etapais. Pavyzdžiui, jau po dvidešimtmečio benzinu ar dyzelinu varomų automobilių Europos miestuose turėtų sumažėti perpus.

Pasakojimas buvo transliuotas Lietuvos radijo laidoje „Lietuvos diena”

Rūta Kupetytė
Lietuvos radijas

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras