BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Hidraulinio metodo ABC

Kadangi daugeliui žmonių minimos sąvokos, įvairūs mistiniai geologiniai terminai yra naujas ir mažai suprantamas dalykas - o ant kortos pastatyta mūsų, mūsų vaikų ateitis, sveikata, vanduo ir žemė - kiekvienam būtina šiokia tokia minimali žinių platforma, kurią įsisavinus - jumis jau niekas negalės manipuliuoti. Jūs būsite pakankamai pasikaustęs, kad galėtumėte tęsti tolimesnius tyrimus ir daryti išvadas patys. Mus konsultuoja Vytautas Švanys - inžinierius geologas, hidrogeologas, net 25 metus dirbęs naftos žvalgyboje ir gavyboje kaip specialistas ir kaip vadovaujantis darbuotojas, šį dalyką jam teko dėstyti ir universitete.

Tad jis puikiai išmano tiek praktinę, tiek teorinę šio reikalo pusę. Tokios kompetencijos specialistų Lietuvoje yra vos keli.

Vytautas Švanys skalūnų dujų gavybos planus prilygina Žemaitijos sunaikinimui, o tai kas išmetama žiniasklaidoje vadina viešaisiais propagandiniais triukais, kurie labai mažai ką bendro turi su tuo, koks yra tikrasis pavojus.

Taigi, trumpa įžanga į tai, kas yra angliavandeniliai, nafta, skalūnai, skalūnų dujos? Kas per technologija yra tas hidraulinis plėšymas ir kodėl jis toks pavojingas? Kodėl kilo šis ažiotažas?

—–

PAGRINDINIAI GAMTINIŲ ANGLIAVANDENILIŲ ŠALTINIAI:

Angliavandeniliai yra organiniai žemės gelmėse susidarę junginiai, turintys bendrą formulę CnHn+2.

- Dujinės fazės angliavandenilių molekulė turi mažą anglies skaičių: metanas CH4, etanas C2H6, propanas C3H8 ir t.t.
- Nafta paprastai yra sudėtingas angliavandenilių mišinys, kurį sudaro tiek patys lengviausi angliavandeniliai (metanas), tiek didelį anglies skaičių turintys parafinai (kietoji angliavandenilių fazė).

Angliavandeniliai (nafta, dujos) susiformavo iš žemės gelmėse esančios organinės medžiagos, prieš milijonus metų gyvenusių augalų ir gyvūnų liekanų, ją veikiant atitinkamai temperatūrai ir slėgiui.

Būtent skalūnai, organinės medžiagos turintys argilitai, iš kurių dabar ruošiamasi išgauti skalūnų dujas, ir yra tas šaltinis, ta motininė uoliena, iš kurios formavosi nafta ir dujos.

Angliavandeniliai iš motininės uolienos migravo ir susikaupė paprastai kupolo formos poringose gaudyklėse (struktūrose) virš kurių slūgsojo nelaidus (molio, druskų) sluoksnis. Tai ilgainiui išseksiantys šaltiniai, todėl juos reikia ypač tausoti.

—–

TRADICINIAI IR NETRADICINIAI ANGLIAVANDENILIAI (konvenciniai ir nekonvenciniai):

Tokiose lokaliose struktūrose esantys angliavandeniliai yra vadinami tradiciniais angliavandenilių telkiniais. Juose angliavandeniliai yra susikaupę laidžiuose poringuose, kaverninguose arba natūraliai plyšiuotuose smiltainių ar karbonatinių uolienų sluoksniuose, kuriuos dengia nelaidūs sluoksniai - vandensparos.

Tradiciniai yra nafta ir dujos, kuriuos pasaulis išgauna jau ne vieną dešimtmetį. Vis svarstoma keliasdešimčiai metų jų dar liko, ir ką darysime po to.

Netradiciniai angliavandeniliai (jiems priklauso ir skalūnų dujos) - tai tos pačios kilmės, tos pačios cheminės sudėties angliavandeniliai, dujos arba nafta, tik skirtumas yra „užsikonservavę”, nelaidžioje, molingoje, organikos turinčioje motininėje uolienoje, turinčioje paprastai didžiulį regioninį paplitimą. Vien Lietuvoje tokios uolienos yra paplitusios 15000 km2 plote. Angliavandeniliai skalūnuose, argilituose yra išsibarstę smulkiais lašeliais uždarose porose ar plyšeliuose, iš kurių jie negalėjo išsivaduoti, ir migruoti.

Tokių angliavandenilių išgavimui, jų išlaisvinimui yra būtinos ypatingos, labai brangios ir taršios technologijos - didelio ilgio horizontalūs gręžiniai bei hidraulinis uolienų plėšymas, skaldymas.

Hidraulinio plėšymo metu - nelaidi uoliena verčiama laidžia. Tos technologijos buvo išrastos JAV ir pradėtos naudoti tik prieš kelis dešimtmečius.

Skalūnų dujų gavyba hidraulinio plėšymo būdu priklauso netradiciniams angliavandeniliams.

—–

DĖMESIO: Tradiciniai (dujos, nafta) kaupiasi lengvai pasiekiamuose telkiniuose, o netradiciniai yra paplitę DIDELĖSE teritorijose, išbarstyti mažais lašeliais, todėl reikia 50 kartų daugiau grežinių nei įprastinės naftos gavyboje, 100 kartų daugiau skysčių ir chemikalų, tai specifinė, žymiai sudėtingesnė ir pavojingesnė technologija, kuri Europoje nėra reglamentuota, t.y. neapibrėžta įstatymais, neatskirta nuo tradicinės gavybos - nes tik naujai atėjusi banga iš JAV.

—–

Tradicinis ir netradicinis dujų išgavimo metodas (palyginimas)

—–

KAS YRA SKALŪNAI?

Tai - kieta, lengvai skylanti, mažai poringa, organine anglimi praturtinta uoliena, kurioje vyrauja sluoksnio tįsoje lygiagrečiai išsidėstę molio mineralai, dėl ko atsiranda skalūnuotumas. Skalūnais reikia vadinti tokias uolienas, kurios turi svarbiausią savybę - skalūnuotumą. Uoliena yra tamsiai pilkos arba juodos spalvos.

—–

KAS YRA SKALŪNŲ DUJOS?

Skalūnų dujos yra gamtinės (metano) dujos, “uždarytos” skalūnų kloduose. Kadangi skalūnų uoliena yra kieta, neporinga ir sunkiai laidi - dujos yra išsibarstę smulkiais burbuliukais, kurie negali migruoti ir kaupiasi labai mažuose uolienų įtrūkimuose ir porose. Paprastai tai yra prastesnės kokybės, taršios ir „nesubrendusios” dujos.

Lietuvos mokslininkų duomenimis (LMA. Komisijos dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai vertinimo išvados) dujų turintys skalūnai Lietuvoje yra paplitę 15 000 km2 plote (ketvirtadalis Lietuvos teritorijos, Žemaitijos ir Suvalkijos teritorijoje).

—–

SKALŪNŲ GAVYBA - NAUJAS REIŠKINYS

Skalūninių dujų (netradiciniai angliavandeniliai) gavyba - tai naujas reiškinys naftos ir dujų gavybos industrijoje pradėta tik šiame tūkstantmetyje. Nors bandymų išgauti skalūnų dujas buvo ir anksčiau, bet tikra jų gavyba prasidėjo prieš maždaug dešimtmetį. Ją pradėti leido išvystytos horizontalaus gręžimo bei hidraulinio uolienų plėšymo technologijos. Gavybos tempai vis spartėja - gręžiama vis daugiau gręžinių. Vien JAV jau išgręžta virš 65000 gręžinių, o per metus jų gręžiama apie 10000. Paprastai gręžiama prerijose, dykvietėse ir menkai apgyvendintose teritorijose. JAV buvo beveik nepaisoma jokių aplinkosauginių reikalavimų - gyvas eksperimentas su gamta ir žmonėmis.

Pa­sau­ly­je pra­mo­ni­nę ska­lū­nų du­jų ga­vy­bą vyk­do tik­tai dvi ša­lys: JAV ir Ka­na­da. Eu­ro­po­je apie 20 ban­do­mų­jų grę­ži­nių yra iš­gręž­ta Len­ki­jo­je. Ilgalaikės šio technologijos naudojimo pasekmės yra nenuspėjamos, o dabartinės - JAU kelia nerimą.

—–

HIDRAULINIS SKALDYMAS arba UOLIENŲ PLĖŠYMAS („fracking‘‘)

Du skalūnų dujų gavybos komponentai:

1. Vienas iš skalūnų dujų gavybos technologijos komponentų - vadinamasis HORIZONTALUSIS GRĘŽIMAS, kuomet gręžinys tam tikrame gylyje yra nukreipiamas horizontalia kryptimi, taip aprėpiant gerokai didesnį gelmių plotą vienu gręžiniu. Be to, iš vieno gręžinio kamieno gali būti gręžiamos kelios šoninės horizontalios atšakos. Taip vienu gręžiniu aprėpiamas ir eksploatuojamas didelis skalūnų sluoksnio plotas.

2. Antras, būtinas skalūnų dujų gavybos technologijos komponentas yra HIDRAULINIS UOLIENOS PLĖŠYMAS, SKALDYMAS (angl. hydraulic fracturing). Hidraulinio plėšymo metu nelaidi uoliena verčiama laidžia.

Hidraulinis sluoksnių plėšymas yra mažai valdomas, kontroliuojamas ir prognozuojamas procesas. Uoliena nuo sukelto slėgio plyšta, atsiveria ne ten, kur pageidauja operatorius, o ten , kur yra mažiausia uolienų įtampa. Nuo uolienos savybių priklauso ir plyšių skaičius bei ilgis. Darant hidraulinį plėšymą, tektoninės įtampos paprastai nėra žinomos. Nėra žinomas ir natūralių plyšių išsidėstymas, jų orientacija. Taip pat labai didelė tikimybė, kad horizontali gręžinio sekcija kirs ir atvirus tektoninius lūžius. Hidraulinio plėšymo metu, pumpuojant dideliu slėgiu hidraulinio plėšymo skystį, yra labai didelė tikimybė, kad gali būti aktyvuoti tektoniniai lūžiai, ir plyšiai, o jais toksinės hidraulinio plėšymo medžiagos, gali pasiekti geriamo vandens horizontus.

Hidraulinis uolienų plėšymas neišvengiamai suardo, pažeidžia iki tol milijonus metų buvusią įtampų pusiausvyrą uolienose - sukelia vibracijas, žemės dirbėjimus, naujų plyšių ir lūžių susidarymą bei vandens ir dujų migraciją per juos.

Žvilgsnis iš viršaus. 1 gręžinys, vienas kamienas - daugybė horizontalių atšakų.

—–

SKALŪNŲ DUJŲ ŽVALGYBOS (bandomoji gavyba)/ GAVYBOS ETAPAI:

Pats skalūnų dujų gavybos procesas susideda iš kelių etapų:

1. Aikštelės įrengimas, privažiavimo kelių tiesimas bei kitos infrastruktūros statyba.

2. GRĘŽIMAS - iš pradžių išgręžiama vertikali sekcija. Vėliau gręžinys yra kreivinamas, kol pereinama į horizontalią sekciją. Horizontalios sekcijos ilgis paprastai viršija 1000 m. Iš vienos gręžskylės gali būti gręžiamos kelios šoninės atšakos.

3. HIDRAULINIS SKALDYMAS - vamzdžiu į gelmes (Lietuvoje apie 1,5- 2 km gylį) yra nuleidžiami nedideli sprogstamieji užtaisai, kurie prašauna apsauginį vamzdį ir uolienoje padaro apie 30 cm gylio skylutes. Tuomet per tas apsauginėje kolonoje padarytas skylutes į uolienas labai dideliu spaudimu yra pumpuojamas specialus skystas mišinys - hidraulinio plėšymo skystis, sudarytas iš smėlio, vandens ir specialių cheminių priedų, kuris suardo uolieną, padaro joje plyšius, kurie yra užpildomi skystyje esančiu smėliu. Smėlio grūdeliai išlaiko plyšius atvirus gavybos procese.

4. Gręžinio užbaigimas ir gavybos įrangos montavimas.

5. ŽVALGYBA (bandomoji gavyba) / GAVYBA. Gręžinyje pažeminamas skysčio lygis. Susidaro slėgio gręžinyje ir uolienoje skirtumas. Slėgio skirtumo veikiamos, į paviršių ima veržtis dujos kartu su hidrauliniam skaldymui naudotu skysčiu.

—–

SKALŪNŲ GAVYBOS PROCESAS - VIDEO

Skalūnų išgavimo technologija per 7 minutes (VIDEO):

Skalūnų išgavimo technologija per 2 minutes (VIDEO):

—–

NAUDOJAMI IŠTEKLIAI, MEDŽIAGOS IR JŲ KIEKIAI

Dujų gavybos procese sunaudojami MILŽINIŠKI kiekiai vandens, smėlio ir cheminių priedų. Iš kur bus imami tokie milžiniški kiekiai vandens ir smėlio - nėra aišku.

Yra žinoma, kad pagrindinę hidraulinio ardymo skysčio dalį (apie ~ 98 proc.) sudaro vanduo ir smėlis, o likusius ~ 0,5-2 proc. - cheminės medžiagos, kurių dalis pasižymi toksiškomis, alergeninėmis, mutageninėmis ir kancerogeninėmis savybėmis. „Tiksli uolienoms ardyti naudojamo skysčio sudėtis nėra skelbiama (tai komercinė paslaptis), todėl yra žinoma tik apytikriai. Galima kita neskelbimo priežastis yra ta, kad, suradus geriamame vandenyje nuodingų medžiagų, nebūtų įmanoma teisiškai įrodyti, kas yra vandens teršėjas.” (iš LMA išvadų). Skaičiuojam:

Klausimas: iš kur tokie kiekiai vandens?

- Taip, be abejo, hidrauliniam plėšymui būtų sunaudoti milžiniški kiekiai vandens. Jis būtų imamas iš ten, kur pigiau. Jeigu arti upė, butų imama iš upės, jeigu pigiau išgręžti gręžinius, būtų imama iš ten. Upių vanduo su bakterijomis ir drumzlėmis nėra problema, nes vanduo būtų filtruojamas (tai nėra brangus procesas) bei, bet kokiu atveju, visada į hidraulinio plėšymo fluidą yra dedamas visą, kas gyvą naikinantis biocidas. Poreikis vandens resursams yra didžiulis, bet tai nėra pagrindinė problema ir nereikėtų tam skirti pagrindinį dėmesį. Vandens užtektų. Pavyzdžiui, Minijos vidutinis debitas yra 30 m3/sek., taigi net nelabai pasijaustų, jeigu iš jos būtų imamas vanduo hidrauliniam plėšymui. Skaudžiau būtų, jeigu būtų imamas požeminis artezinis vanduo… Baisiausias dalykas, kad tie didžiuliai vandens kiekiai būtų prifarširuoti didžiuliais kiekiais nuodingų chemikalų. To chemikalų kiekio užtenka užnuodyti, padaryti netinkamu gerti visą mūsų vandenį! Chemikalai patektų į požeminius vandenis ir juos užterštų. Chemikalais būtų užteršti ir paviršiniai vandenys (Vytautas Švanys)

—–

HID­RAU­LI­NIO PLĖ­ŠY­MO METODAS iš­gau­nant ska­lū­nų du­jas - PA­GRIN­DI­NIS PA­VO­JUS ap­lin­kai

Į kiekvieną gręžinį yra supompuojami milžiniški kiekiai 15000-40000 m3 toksiško hidraulinio plėšymo skysčio. Pradėjus dujų gavybą apie 25-75 % to toksinio tirpalo su dujomis grįžta į žemės paviršių ir laikoma atviruose baseinuose. Skystis sunkiasi į gruntą, teršdamas požeminius ir gruntinius vandenis bei garuoja, teršdamas orą. Pa­sau­ly­je dar niekas neiš­sprendė hid­rau­li­nio plė­šy­mo skys­čio uti­li­za­vi­mo pro­ble­mos. Tie­siog yra neį­ma­no­ma nu­kenks­min­ti to­kių mil­ži­niš­kų kie­kių - mi­li­jo­nų ku­bi­nių met­rų tok­si­nių me­džia­gų.

Cheminiai „ežerai”, Kolorado valstija, JAV. Visas fotoreportažas čia.

Kita toksinio skysčio dalis lieka, t. y. palaidojama po žeme ir yra tik laiko klausimas, kada tie nuodai pasieks geriamo vandens sluoksnius per hidraulinio plėšymo metu aktyvuotus plyšius, tektoninius lūžius ar per nehermetiškus gręžinius. Pagal Pensilvanijos valstijoje atliktus tyrimus, net 7 procentai naujų skalūnų dujas išgaunančių gręžinių yra nehermetiški, o laikui bėgant šis procentas sparčiai didėja.

Cheminiai baseinai su toksiniu skysčiu

Skalūnų gavyba Ukrainoje, Donbaso ekologinė katastrofa

Visas fotoreportažas ir komentarai čia.

Štai taip “saugiai” laikomas į paviršių grižęs toksinis vanduo… Paviršinių vandenų tikrai nesieks, tikrai ne…

Taigi rizika, kad mes, mūsų vaikai ir anūkai visiems laikams neteksime pagrindinio savo turto ir gyvybės šaltinio - geriamo vandens, yra didžiulė.

—–

CHEMINIAI ELEMENTAI POMPUOJAMI Į ŽEMĖS GELMES

Kiekvienam gręžiniui - unikali cheminio mišinio sudėtis, nustatoma tik išgręžus gręžinį. Nežinoma kaip jos reaguos tarpusavyje, kaip reaguos su uolienomis ir žemiau esančiais elementais. Oficialiai skelbiama iki 600 gavyboje naudojamų elementų pavadinimai. Vienu metu naudojama 3-15 skirtingų cheminių elementų “puokštė-kulinarinis receptas”. Pa­vyz­džiui, bū­ti­na hid­rau­li­nio skys­čio su­de­da­mo­ji da­lis yra bio­cidas gliu­tar­de­hi­das, ku­rio mi­li­jo­ni­nė kon­cent­ra­ci­jos da­lis už­mu­ša viską, kas gyva.

Iš Lietuvos Mokslo akademijos (2013/03/19) išvadų:

„Žemiau pateikiamas kai kurių žinomų naudojamų cheminių medžiagų apytikris sąrašas ir charakteristikos. Ardymo skysčiui paruošti naudojamų chemikalų sąrašas neskelbiamas, todėl pateikiamas sąrašas neišsamus. Šalia minėtų jame gali būti naudojami ir kiti pavojingi chemikalai.

· 2-Butoksietanolis (arba etilenglikolio monobutilo eteris) - organinė medžiaga, kurios teigiama savybė - savaime vykstantis skilimas paviršiniame vandenyje, kai yra deguonies. Skilimo pusamžis sudaro 7-28 dienas. Kai nėra deguonies, skilimas yra lėtas.

· Nonilfenolio etoksilatas. Tai yra paviršinio aktingumo medžiaga, suteikianti skysčiui gebėjimą geriau prasiskverbti į smulkius plyšius. Be to, matyt, yra naudojamos ir kitos panašios medžiagos, kurių yra gausu. Panašios medžiagos naudojamos skalbimo priemonių gamyboje. Dauguma jų geba savaime irti vandenyje veikiant deguoniui ir kitiems išoriniams veiksniams.

· Tetrametilamonio chloridas - toksiška medžiaga.

· Tiazolio dariniai - toksiškos medžiagos.

· Įvairių klasių organiniai junginiai - akrilamidas, hidroksilaminas ir kt., turintys toksiškų, mutageninių ir kancerogeninių savybių.

· Aromatiniai angliavandeniliai (benzenas, naftalenas ir jų alkilinti dariniai). Tai - toksiškos, bioakumuliacinės, mutageninės ir kancerogeninės medžiagos, sunkiai irstančios aplinkoje.”

Grįžtamame skystyje, be minėtų, gali būti ir kitų toksiškų medžiagų, atkeliavusių iš giluminių sluoksnių. Tarp jų gali būti toksiškų metalų jonų - gyvsidabrio, švino, arseno. Kitos toksiškos medžiagos gali susidaryti dėl sudėtingų biogeocheminių reakcijų su ardymo skystyje esančiomis medžiagomis. Be to, iš giluminių sluoksnių grįžtančiame skystyje gali būti radioaktyvių elementų, pvz., urano. Ypač dažnas yra radioaktyvus radonas, kurio skilimo produktai taip pat yra radioaktyvūs ir gali plėvelės pavidalu kartu su kitomis medžiagomis nusėsti ant vamzdžių, siurblių ir kitos įrangos vidinių sienelių, taip pat patekti į paviršinius vandenis. Dar vienas vandens taršos aspektas yra vietovės uždruskinimas. Jo intensyvumas priklauso nuo gavybos masto ir nuo to rajono gamtinių sąlygų - kritulių kiekio ir pan.

Nemažą pavojų gali kelti metano dujos, ištirpusios paviršiniame vandenyje. Yra patikimai įrodyta, kad gavybos rajonuose būna padidėjusi ištirpusio metano koncentracija. Izotopiniu metodu įrodyta, kad metanas yra termogeninės kilmės. Vietovėje, kurioje foninė metano koncentracija sudaro 1,1 mg/l, dėl skalūnų dujų gavybos vandens gręžiniuose užfiksuota padidėjusi vidutinė metano koncentracija iki 19,2 mg/l, o maksimaliai siekė net 64 mg/l. (Lietuvos Mokslo Akademija)

Pastaroji koncentracija yra pavojinga dėl sprogimo ar gaisro. Patikimai dokumentuotas gyvenamojo namo sprogimas, sukeltas susikaupusio metano aktyvaus dujų išgavimo rajone.”

—–

ES­MI­NIAI SKIR­TU­MAI TARP ĮPRAS­TI­NĖS NAF­TOS IR DU­JŲ GA­VY­BOS BEI SKA­LŪ­NŲ DU­JŲ GA­VY­BOS

Dėl tradicinės naftos ir dujų ir netradicinės (skalūnų dujų) gavybos skirtumų:

1. Tradicinė nafta ir dujos išgaunamos iš poringų bei natūraliai plyšiuotų uolienų. Iš atvirų porų ir plyšių. Netradicinės dujos ir nafta išgaunama iš monolitinių, nelaidžių, praktiškai neporingų uolienų, daug organikos turinčių molio skalūnų, argilitų. Dujos tokiose uolienose yra uždarose porose ir plyšiuose. Tai yra pagrindinis skirtumas, kuris nulemia technologinius skirtumus, poveikį aplinkai ir gavybos savikainą.

2. Angliavandenilių išgavimui iš uždarų porų ir plyšių (skalūnai) reikia juos atverti, suskaldant uolieną - būtinas hidraulinis praplėšimas.

3. Filtracijos plotui padidinti būtina gręžti daug horizontalių gręžinių. To paties dujų kiekio išgavimui, kaip iš tradicinio telkinio, skalūnuose reikia gręžti apie 50 kartų daugiau gręžinių.

4. Uolienos suskaldymui, sutrupinimui angliavandenilių aktyvavimui būtinas milžiniškas kiekis vandens (20 000 m3 ir daugiau) ir daug toksinių chemikalų turintis hidraulinio plėšymo skystis. Įprastiniuose telkiniuose, kur uolienos skvarbumas mažas, taip pat kai kada yra daromas hidraulinis plėšymas, bet jam užtenka 100- 200 m3 skysčio, t.y. apie 100 kartų mažiau vienam gręžiniui.

5. Tradicinė nafta ir dujos kaupiasi lokaliuose nedidelio ploto telkiniuose, kurie yra dideliu atstumu vienas nuo kito. Jiems išeksploatuoti užtenka kelių gręžinių. Viso Lietuvoje nafta išgaunama iš kelių dešimčių gręžinių.

Skalūnai paplitę Lietuvoje 15 000 km2 plote, o gavybai gręžiama po keletą gręžinių 1 kv. km. O dabar - paskaičiuokit!

Tad skirtumai milžiniški.

1. Uolienos tipas ir jų hidrodinaminės savybės (skvarbumas skiriasi 1000-1000000 kartų)

2. Paplitimo plotas

3. Gręžinių skaičius

4. Toksinių medžiagų supumpavimo į gelmes kiekis.

5. Grįžtančių į žemės paviršių toksinių medžiagų kiekis.

6. Poveikio aplinkai (požeminiam, paviršiniam vandeniui, orui, kraštovaizdžiui ir t. t.) mastai.

7. Poveikis žmonėms.

Keletą, net kelioliką kartų skiriasi dujų gavybos savikaina.

Skalūnų dujų kokybė yra žymiai prastesnė už įprastas gamtines dujas tiek kaloringumo, tiek oro taršos prasme.

—–

ŽVALGYBA = BANDOMOJI GAVYBA?

Skalūnų slūgsojimo plotai yra gana gerai žinomi ir išžvalgyti nuo sovietmečio laikų. Per skalūnus yra išgręžta daugiau nei 200 gręžinių. Gerai yra žinomos jų paplitimo ribos bei sluoksnių storiai.

Yra nežinomos jų išgavimo galimybės, debitai, dujų sudėtis bei gavybos rentabilumas (ekominė nauda).

Taigi kalbėti apie būtinus skalūnų dujų paieškos ir žvalgybos darbus nėra teisinga.

Jeigu galvojama apie skalūnų dujų gavybą, pirmas etapas būtų bandomoji gavyba (žvalgyba), t. y. galimybių įvertinimas (appraisal phase), kuris, jeigu gavyba rentabili, peraugtų į antrą - gavybos išvystymo etapą (development phase) - tūkstančių gręžinių gręžimą.

Kadangi 1 km2 skalūnų dujų gavybai yra gręžiama 1-5 gręžiniai, o skalūnai Lietuvoje paplitę 15 000 km2 teritorijoje.

Taigi, minimalus gręžinių skaičius būtų apie 15 000.

Tačiau kam žvalgyti ir skaičiuoti tai, kas IŠGAUTI PAVOJINGA?..

—–

LIETUVOJE

Lietuvos mokslininkų duomenimis (LMA. Komisijos dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai vertinimo išvados),  dujų turintys skalūnai Lietuvoje yra paplitę 15 000 km2 plote (ketvirtadalis Lietuvos teritorijos, Žemaitijos ir Suvalkijos teritorijoje), plotas, kuriam išduotos ar numatytos išduoti licencijos (Šilutė - Tauragė), apims ~ 6000 km2.

—–

POVEIKIS ŽEMEI - NEATSTATOMAS

IŠ VIENOS gręžimo aikštelės (jos plotas žemės paviršiuje 3-5 ha) gelmėse apimamas nuo 250 iki 2400 ha plotas. Plotai, apimami iš atskirų aikštelių, siektų vienas kitą arba net persidengtų. Produktyvi storymė būtų ištisai pažeista gręžskylėmis ir plyšiais. Būtų suniokota 1200 km3 žemės gelmių storymė. Poveikis Žemių gelmėms - NEGRĮŽTAMAS ir NEATSTATOMAS. (LMA, Gediminas Motuza)

—–

APLINKAI RIZIKOS ĮVERTINIMAS

—–

ESTIJOS SKALŪNAI

(Lino Balsio komentaras)

„Kai apžvalgininkas Rimvydas Valatka vienoje televizijos laidoje pavadino mane eko-pamišėliu dėl mano skeptiškos pozicijos dėl skalūninių dujų gavybos Lietuvoje, juokais pagalvojau, o kaip būtų galima atsikirsti, juolab, laidoje tokios progos negavau, nes pasisakiau telefonu.

Kaip indoeuropiečių kalbose vadinamas tamsus, neišsilavinęs žmogus, negirdintis kitų nuomonės, į argumentus reaguojantis pykčio priepuoliais? Šaknį rasime lotynų kalbos žodyje „idiota”. Kadangi vėlesniuose amžiuose šis bazinis terminas įgavo daugiau medicininę reikšmę, tai politiniame diskurse būtų lyg ir netinkamas vartoti. Gal tuomet - neišmanėlis su arogancijos ir cinizmo priedais? O gal tiesiog - profanas? Eko-profanas.

Apibūdinimas pasirodė visai tinkamas, prisiminus patyrusio apžvalgininko straipsnį jo redaguojamame portale („Skalūnų dujos ar Žygaičių trobos ir tvarteliai?”). Iš aukšto pažiūrėjęs į Žygaičių kaimo ūkininkus, komentatorius čia pat pats šleptelėjo į karvės blyną, „kompetentingai” pranešęs, jog visi turėtume imti pavyzdį iš Estijos, kuri jau seniai sėkmingai perdirba milijonus tonų naftos skalūnų. Estai tikrai jau ištisus dešimtmečius kasa, įprastu būdu, atviruose karjeruose uolieną, turtingą organinės medžiagos kerogeno. Apie 80 procentų degiųjų skalūnų estai naudoja tiesiogiai deginti elektrinėse, apie 20 procentų - termiškai apdoroja vietoje ar kitoje gamykloje, ir iš uolienoje esančios organinės medžiagos išgauna naftos produktą. Nelabai švarus procesas, bet - nieko naujo. Lietuvoje tokių skalūnų mes neturime, todėl ir estų pavyzdžiu sekti negalime.

—–

ES IR SKALŪNAI

Kol kas tik JAV ir Kanada komerciškai išgauna skalūnines dujas. Europos Sąjungos (ES) šalys į šias technologijas žiūri atsargiai, suprasdamos, jog Amerikos ir Europos kontinentų geologinė sandara yra skirtinga ir technologijos negali būti tiesiogiai pakartotos. Šių dujų gavyba nėra reglamentuota, kadangi tai naujas reiškinys Europoje - teisinės bazės nėra, kaip ir nėra bendros ES pozicijos netradicinės skalūnų gavybos klausimu. Lietuva yra vienoje iš prasčiausių situacijų - neturime jokios įstatyminės bazės, reglamentuojančios netradicinių angliavandenilių išgavimą. ES komisija yra atlikusi kelias ekspertines studijas, kurios paliko daugiau klausimu, nei atsakymų. Beje, amerikiečiams užsimojus užkariauti Europą - pradžioje norėta skalūnų gavybą ES šalyse uždrausti ir tik lenkų lobistų dėka buvo prastumta „apsisprendimo teisė”, t. y. kiekviena šalis įgijo teisę apsispręsti pati. Vienas esminis skirtumas JAV ir Europoje - ES žemės gelmės ir ištekliai priklauso valstybėms, o JAV - žemės savininkui. Naftos/dujų lobistai yra puikiai išstudijavę šalių, į kurias investuojama, teisinę bazę - atakuojamos šalys su silpniausia teisine baze, turinčios mažiausiai saugiklių bei reikalavimų.

—–

EKONOMINĖ NAUDA IR SKALŪNAI

Ar bus eko­no­mi­nė nau­da Lie­tu­vai eksp­loa­tuo­jant ska­lū­ni­nes du­jas?

Į šį klau­si­mą ga­li­ma at­sa­ky­ti paa­na­li­za­vus, ko­kią nau­dą ša­lis tu­ri iš da­bar­ti­niu me­tu eksp­loa­tuo­ja­mų nau­din­gų iš­ka­se­nų. Lie­tu­va tik­rai nė­ra ne­tur­tin­ga nau­din­go­mis iš­ka­se­no­mis: iš­gau­na­mas van­duo (esa­me be­ne tur­tin­giau­sia ge­ria­mu van­de­niu Eu­ro­pos vals­ty­bė), ne­ma­žai naf­tos, ka­sa­me žvy­rą, smė­lį, eksp­loa­tuo­ja­me di­de­lius kie­kius dur­pių, klin­čių, do­lo­mi­to… Vi­sos nau­din­gos iš­ka­se­nos pri­klau­so vals­ty­bei, tai - mū­sų vi­sų tur­tas.

Ir ką mes gau­na­me iš tų pri­va­čių kom­pa­ni­jų, ku­rios eksp­loa­tuo­ja ir par­da­vi­nė­ja tą mū­sų tur­tą? Iš­tek­lių mo­kes­tis už iš­gau­tus gel­mių tur­tus vals­ty­bės biu­dže­to san­da­ro­je su­da­ro tik­tai 0,14 pro­c. - pra­ktiš­kai nie­ko, o mes ti­ki­mės tap­ti Nor­ve­gi­ja, eksp­loa­tuo­da­mi ska­lū­nų du­jas.

Lie­tu­vo­je nu­sta­ty­tas iš­tek­lių mo­kes­tis už naf­tą ir du­jas yra nuo 2-16 pro­c. nuo par­da­vi­mo su­mos. Tai yra žy­miai dau­giau ne­gu be­veik nu­li­nis mo­kes­tis už žvy­rą, dur­pes ar ki­tus re­sur­sus, bet, pa­ly­gi­nus su Nor­ve­gi­ja, kur šis mo­kes­tis sie­kia 90 pro­c., aki­vaiz­du, kad mes švais­to­me sa­vo tur­tus vė­jais. Net to­kiose ša­ly­se kaip Ni­ge­ri­ja mo­kes­tis už naf­tos iš­tek­lius sie­kia 60 pro­c. Tad, tu­rint to­kią įsta­ty­mi­nę ba­zę, apie ko­kią nau­dą vals­ty­bei mes ga­li­me kal­bė­ti?

Pagal dabartinius įstatymus, kompanija, gavusi leidimą žvalgyti ir pritarimą imtis gavybos, įgyja teisę parduoti mūsų žemės gelmių turtus.

Nors Konstitucijoje parašyta, kad Lietuvos žemės gelmių turtai priklauso tautai, įstatymai leidžia juos parduoti, už tai sumokant mums teisės aktų nustatytą dujų ir naftos išgavimo mokestį.

—–

DARBO VIETOS IR SKALŪNAI

“Bus kuriamos darbo vietos vietos gyvetojams” - žada lobistai… Darbo vietose dirbs tik apmokyti specialistai, vietiniams žmonėms teks juodi, menkos kvalifikacijos - sargai, valytojai ir panašūs. Ir mainais už tą darbą gaus ką - amžiną triukšmą, užterštus vandenis, krentančias būsto kainas, stipriai pablogėjusią gyvenamąją aplinką? Ar teisingi mainai? Ar nepradedam mes supanašėti su Afrikos šalimis? Jei kokios darbo vietos bus sukurtos, tai:

—–

PABAIGAI

Lietuvos akademikai (LMA), nepaisant stipraus lobistinio spaudimo viešoje (o galbūt ir ne viešoje) erdvėje net iš Prezidentūros, vis dėlto sugebėjo parengti išsamias išvadas, paremtas naujausiais Europos Sąjungos bei JAV tyrimais, Lietuvoje sukaupta geologinių darbų patirtimi.

Išvados įvertino skalūninių dujų žvalgybos ir gavybos perspektyvas Lietuvoje. Dėl pramoninės gavybos - atsakymas negailestingas. Hidraulinio plėšymo technologijos, naudojamos ilgą laiką, sukels neišvengiamą ir nepataisomą ištisinį žemės gelmių suardymą, pažeis gamtinį karkasą. Gavyboje naudojami dideli kiekiai technologinio vandens, kurio didžioji dalis kartu su toksiškais chemikalais vėliau palaidojama ir lieka žemės gelmėse, per ilgą laiką gali pakenkti aukščiau slūgsantiems požeminiams vandenims.

Tačiau ši, baisioji, išvadų dalis ne itin sudomino žiniasklaidą, nes jai buvo pamėtėta daug linksmesnė (kabutėse) išvada: skalūnų dujų žvalgyba - galima!

O ta planuojama „Žvalgyba”, kaip buvo minėta aukščiau, yra niekas kita, kaip pati tikriausia Gavyba!

—–

PABAIGOS ŽODIS

Žvalgybos ir gavybos metu sukeltos pasekmės, kaip teigia Lietuvos mokslininkai - negrįžtamos, neatstatomos ir neprognozuojamos.

Taigi kas bus atsakingas?

Kas atsakė už „Mažeikių naftą”, Nacionalinio stadiono statybas, Valdovų rūmus, Ignalinos AE uždarymui skirtus iššvaistytus milijardus? Atsakingų nėra. O kas yra šalies šeimininkas? Lietuvos Konstitucijoje parašyta - Tauta. Tad jeigu mes esame šių žemių šeimininkai, ginkime jas, tą daryti mus įpareigoja Konstitucija:

Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką. (3 str)

Galima cituoti ir Ukrainos žaliųjų atstovo Vladimro Berezino žodžius: „Visiems, kas kalba apie skalūnines dujas, reikėtų lipnia juosta užsilipdyti veidus. Tai būtų geriausia išeitis. Negalima apie tai kalbėti iš viso. Negalima kalbėt apie naujų taršos šaltinių kūrimą mūsų regione, nes tai būtų TĖVYNĖS IŠDAVYSTĖ.”

Lietuva - Taiki Šalis. Mes einame, nesiruošdami kovoms, tačiau atremdami, tuos, kurie nori pasikėsinti į mūsų Žemę, į mūsų Laisvę. Mes giname savo teisę į Tyrą Vandenį ir Žemę. Teisę į Tyrą ir Savarankišką Lietuvą.

Mes neleisime sunaikinti protėvių mums išsaugotos mūsų šventos Lietuvos žemės. Ją mes turime palikti ir savo vaikams.

Reikalaujame: įstatymiškai UŽDRAUSTI nusikalstamą SKALŪNŲ ŽVALGYBĄ ir GAVYBĄ, vykdomą HIDRAULINIO PLĖŠYMO metodu, Lietuvos Respublikos teritorijoje kaip itin pavojingą žmogaus sveikatai ir aplinkai.

Inciatyvinis nefomalus pilietinis sambūris,

Jungiantis bendruomenes, organizacijas ir visus geros valios žmones, kurie yra neabejingi vykstantiems procesams

UŽ TYRĄ VANDENĮ, UŽ ŽEMĘ - UŽ MŪSŲ LIETUVĄ

www.skalunai.info

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (3)

Zina2013-09-25 20:29

Saugoti protėvių apgintą krauju Žemę,uždrausti skalūnų žvalgybą ir gamybą-kvieciu į kovą prieš valdžios lobistus-vienykimės už Tautos ir Tėvynės išlikimą…

Janina2013-09-27 00:04

Nesuprantama, kodėl mūsų, Lietuvos valdžia, neabejotinai žinodama šią mokslininkų kompetentingą ir išsamią informaciją, taip nuolankiai leidžia JAV naikinti Lietuvą??? Nejaugi neatsiras jėgų, kurios sustabdytų taip agresyviai artėjančią Lietuvos katastrofą???

Elena2013-09-27 12:32

Atrodo, kaip Amerika karo metu savo atomine bomba sunaikino Japonijos Hiroshimą ir Nagasaki, dabar labai panašiai ta pati Amerika sunaikins ir Lietuvos Žemaitiją su realia siaubinga grėsme visai Lietuvai! Ir kas keisčiausia, dar ir su nuolankiu mūsų pačių, Lietuvos vyriausybės sutikimu ir palaiminimu. VALIO!!!!!

Rašyti komentarą

Tavo komentaras