BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gyvybę teikiantis šaltinis - gamta


Tikriausiai dauguma pritars, kad be paslaptingųjų medžiagų - vitaminų - mes neišgyventume. Tai medžiagos, kurios stiprina mūsų organizmą, apsaugo nuo ligų. Ypač tai svarbu žiemą, kaip tik tuo metu vitaminų labiausiai trūksta. Mokslininkai teigia, kad visos sukauptos ir sandėliuojamos daržovės bei vaisiai vitaminus išlaiko tik iki Naujųjų Metų (sausio mėn.), o kai kurios praranda vos praėjus valandai po nuskynimo.

Taigi, antroje žiemos pusėje mūsų organizmo imunitetas pradeda silpnėti… Žinoma, galima nubėgti į artimiausią vaistinę ir nusipirkti maisto papildų bei įvairiausių vitaminų rinkinių, bet visa tai bus dirbtina. Be to, kam pirkti, jeigu visko, ko mums reikia, yra gamtoje, belieka tik pasiimti.

Pasitelkę vaizduotę pabandykime įsivaizduoti senovę: kaip tada žmogus suprato, kad jam reikia vitaminų. Juk laboratorijų, kur galima atlikti tyrimus ir nustatyti kuriuose augaluose yra šių paslaptingų medžiagų, nebuvo. Augalai, kaip ir žmogus, sintetina vitaminus tam, kad galėtų patys apsisaugoti. Senovėje žmogus buvo neatsiejamas nuo gamtos, jis turėjo laiko ir galėjo stebėti gamtą, jis kuo puikiausiai viską mokėjo ir pažinojo, gal nežinojo dabartinių mokslinių augalų ir gyvūnų pavadinimų, bet puikiai nusimanė kur vieną ar kitą augalą panaudoti. Taigi, vieną kartą žmogus pastebėjo, kad paukšteliai gausiai lankosi prie putino, šermukšnio, gudobelės, kadagio uogų ir jas lesa, taip besimaitindami išgyvena šaltą žiemą. Žmogus suprato kokio augalo uogos yra vertingiausios. Vėliau, o gal ir prieš tai pastebėjo, kad po miškine obelim žiemą gausiai lankosi stirnos, elniai, kiškiai ir paukščiai. Pasirodo, jie ateina čia iš po sniego pasikapstyti ir paskanauti sušalusių obuoliukų. Stebėdamas gamtą žmogus pamatė, kad tokie dideli paukščiai, kaip kurtiniai, puikiai išgyvena šaltas žiemas miške be jokios priežiūros (vištų žmonės dar tada nelaikė), kur, sakytum, jokio maisto jiems nėra. Žmogui parūpo sužinoti ką šie paukščiai valgo. Pastebėta, kad kurtinių maisto racioną žiemą beveik 100 proc. sudaro pušų spygliai. Tik dabar žmonės nustatė, kad pušų spygliuose vitamino C yra 6 kartus daugiau negu citrinoje, o didžiausia jo koncentracija spygliuose būna būtent žiemą. „Nenuostabu, kad briedžiai migruoja žiemoti į aukštapelkes…”,- pagalvojo žmogus. „Juk aukštapelkėje gausu žemų pušelių, kurių šakelėmis ir spygliais briedžiai smaguriauja, nes gali lengvai jas pasiekti ir taip išgyvena atšiaurias žiemas”. Ir ne tik briedžiai smaguriauja, taip pat ir elniai, stirnos, ir kiti žvėreliai bei paukšteliai.

Sveikatos eliksyras iš pušies spyglių (c) Foto: Giedrius Vaivilavičius

Štai taip žmogus išmoko išgyventi žiemą ir apsirūpinti paslaptingomis medžiagomis.

Kodėlgi nepasinaudojus pirmykščio žmogaus patirtim? Atrodytų, šiuolaikinis žmogus yra sumanesnis, protingesnis, bet, deja, jau beveik užmiršo senąją protėvių išmintį. O literatūroje dar galima rasti įvairių nuotrupų iš praeities kulinarijos.

Kad nepritrūktų vitaminų žiemą, galime pasigaminti vitaminingą gėrimą iš pušies spyglių. Surinktas šakas su spygliais šaltyje po sniegu arba šaldymo kameroje galima laikyti iki dviejų mėnesių. Per tokį laiką jie vitaminų nepraranda. Dienos normai reikia apie 50 g šviežių pušies spyglių. Pušies spyglius galima skinti nuo ne jaunesnio kaip 10 metų medelio, nuo šoninių šakelių arba prisirinkti šviežiose kirtavietėse. Nuplautus spyglius sutriname piestoje arba elektriniu smulkintuvu. Susmulkintą masę užpilame dviem trim stiklinėm šilto, bet ne karšto vandens (apie 60-70 C, galima išlaikyti pamerkus pirštą) ir paliekame 2 val. vėsioje tamsioje vietoje. Antpilą reikia nukošti per drobę ir nuspausti išmirkusią masę. Į gėrimą galima įdėti trintų spanguolių, pririnktų iš po sniego ir pasaldinti medumi. Skoniu primena karstelėjantį citrinos gėrimą. Tokį gėrimą reikėtų išgerti per 2-3 val., nes laikui bėgant jame vitaminų mažėja.

Be pušies spyglių, daug vitaminų žiemą turi juodojo serbento ūgliai. Juodųjų serbentų laukinėje gamtoje galima rasti užmirkusiose miškuose, juodalksnynuose. Iš serbento ūglių paruošta arbata ne tik skani, bet ir maistinga, vaistas nuo peršalimo.

Putino, šermukšnio, kadagio, spanguolių, erškėčių uogos vertingiausios valgant tiesiai nuo šakelės. Turėdamos ryšį su gyvu savo augalu, net sušalusios uogos nepraranda vertingų maistinių ir vaistinių medžiagų. Sušalę miškinės obels obuoliukai iš po sniego - puikūs vaistiniai ledai pavadinimu „imunitetas” .

Giedrius Vaivilavičius, Kauno marių regioninio parko biologas

Ekonaujienos.lt informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras