BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gyvulininkystės įtaka klimato kaitai


Ekonaujienos.lt perspausdina porą pranešimų iš tinklaraščio “Gyventi sąmoningai“, kuriais norime pailiustruoti gyvulininkystės įtaką klimato kaitai ir ES parlamente užsimezgusias diskusijas dėl mėsos vartojimo mažinimo Europoje.

2009 02 25

ES Parlamentas priėmė naują klimato kaitos rezoliuciją „2050 m. - ateitis prasideda šiandien“,
kurioje viena iš adresuotų problemų yra neigiama mėsos pramonės įtaka
aplinkosaugai ir klimatui. Pirmiausiai pripažįstama, kad grūdų ir
sojos, skirtų gyvulių pašarams, auginimas yra atsakingas už esminių
šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą; buvo nutarta labiau
atsižvelgti į JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos 2006 metų lapkričio
mėnesio pranešimo „Livestock’s long shadow“
rekomendacijas (šioje ataskaitoje teigiama, kad gyvulininkystės pramonė
atsakinga už 18% visų antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų
išmetimą); taip pat buvo nutarta ieškoti būdų pereiti nuo intensyvios
gyvulininkystės link darniuoju vystymusi paremtos ūkinės veiklos; per
rezoliucijos aptarimą buvo pažymėta, kad tuo pat metu turėtų būti
skatinamas mėsos vartojimo mažinimas, ypač industrinėse šalyse. 162
Europos Parlamento nariai balsavo už tai, kad būtų aiškiai apibrėžti
būdai ir rekomendacijos mažinti mėsos vartojimą Europos Sąjungoje;
tiesa, kol kas ES Parlamentas nesiryžta imtis drąstiškų ir taip
reikiamų, anot įvairių aplinkosauginių grupių, reikalavimų griežtinti
gyvulininkystės sektoriaus veiklą.

Šiandien (2009 02 25) Švedijos parlamente vyks organizuotas kairiųjų frakcijos seminaras dėl gyvulininkystės įtakos klimatui. Tai jau nebe pirmą kartą, kai neigiama gyvulininkystės įtaka aplinkosaugai ir klimatui yra aptariama aukščiausiame politiniame lygyje - daugelis direct action aktyvistų spėja, kad viena iš priemonių mažinti mėsos vartojimą - mėsos mokesčiai - yra tik laiko klausimas.

2008 03 22

Peticija - UŽ EKOLOGIJOS MOKESČIO MĖSAI ĮVEDIMĄ ir PRIEŠ PVM LENGVATAS MĖSAI IR JOS GAMINIAMS: http://peticija.lt/visos/1118

Kažkodėl tapo įprasta matyti, kad kai pasaulis žengia vieną žingsnį pirmyn, Lietuva žengia vieną atgal. Taip galima įvertinti Seimo sprendimą siūlyti mažinti mokesčius mėsai ir jos gaminiams.
Nepaisant to, kad vis daugiau pasaulio aplinkosauginių organizacijų
praneša apie gyvūninių produktų gamybos žalą mūsų Žemės resursams, o
Jungtinės Tautos pradeda raginti politikus imtis aiškių reformų, Seimo
nariai (kaip visada?) siūlo eiti priešinga kryptimi, motyvuodami naujų
pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifų įvedimą galimu mėsos kainų
sumažėjimu, darbo vietų atsiradimu, ir kas juokingiausia,
„suvienodėjimu konkurencinių sąlygų su turgaus prekeiviais“ (tiesą
sakant, tikrai sunku patikėti, kad konkurencinės, tarkim, „Maximos“ ir
turgaus prekeivių sąlygos realybėje yra vienodos, o dar sunkiau
patikėti, kad siekiama didelių, pelningų įmonių dar didesnio
pasipelnijimo). Pataisų iniciatorius V.Kurbauskis tvirtina, kad įvedus
5 proc. tarifą atšaldytai mėsai per 2003-2006 metus mėsos suvartojimas
išaugo net 1,5 karto - lyg tai būtų kuo didžiuotis: gal tiesiog
Lietuvos politikai (nors iš tikrųjų, ne tik Lietuvos) nėra susipažinę
su įvairiomis publikacijomis gyvulininkystės tema, nurodančiomis jos neefektyvumą naudojant Žemės resursus bei maitinant sparčiai augančią žmonių populiaciją?
Tiek
aplinkosauginių, tiek valstybinių ir kitų institucijų ratuose
(nekalbant jau apie sveikatos organizacijas) bei žiniasklaidoje (1, 2, 3, 4…) vis labiau raginama mažinti mėsos vartojimą (štai kad ir Londono taryboje) - būtų apmaudu, jei Lietuva šiuo klausimu liktų visiškai abejinga.

Net jei mes spjausime į aplinkosaugą, nekreipsime dėmesio į žmonių populiacijos ir pasaulinio bado problemas,
ir, tuo labiau, į etiką ir „visas tas gyvūnų teises“, argumentas, kad
mėsos kainos Lietuvoje sumažės įvedus papildomas PVM lengvatas, nėra
visiškai teisingas: 2007 metais Valstybės kontrolė nustatė, kad didžiausią
naudą dėl sumažinto PVM tarifo gauna ne prekių vartotojai (tai yra mes,
paprasti piliečiai), o susijusios su gyvulininkyste įmonės
; ir, beje, nereikia pamiršti, kad Europos Sąjungos gyvulininkystės sektorius ir taip gauna milžiniškas
ES
dotacijas (kartu su parama kitoms žemės ūkio sritims skaičius siekia
€50-55 milijardų kasmet, įskaitant ir netiesiogines subsidijas).

Pažiūrėkime, kas vyksta mėsos mokesčių linkme pasaulyje, o tiksliau, Švedijoje: kaip jau buvo rašyta pranešime „Kova už ekologinius mokesčius gyvūniniams produktams“, nors gyvulininkystės sektorius, anot Jungtinių Tautų ataskaitos, yra atsakingas už 18% šiltnamio efektą sukeliančių dujų (daugiau nei visas transportas - 13,5%),
gyvūniniams produktams Švedijoje yra taikomas tik bendras maisto
produktų pridėtinės vertės mokestis: 12%. Palyginimui, benzinas, kuris,
sąlyginai, kiek netiksliai vis dar yra apibūdinamas kaip didesnis
taršos šaltinis, Švedijoje yra apmokestinamas net 150% (energijos, CO2
bei pridėtinės vertės mokesčiai).

Šių metų kovo mėnesį, tiesa, Švedijos parlamentas diskutavo galimą
mokesčių mėsai didinimą - aplinkosaugininkų nenaudai, kol kas jokiems
pakeitimams Švedijos parlamentarai nesiryžo. Tačiau to kol kas
nesitikėjo ir patys optimistiškiausi „žalieji“: atvirkščiai,
tvirtinama, kad teigiamu rezultatu jau yra pačios diskusijos šiuo
klausimu svarbiausioje šalies instancijoje. Tuo labiau, ekologinių
mokesčių problema vis aštriau yra diskutuojama Švedijos žiniasklaidoje bet tarp politikų,
gyvulininkystės (t.y. mėsos ir jos gaminių gamybos) įtaka Žemės
resursams ir bendrajai pasaulio ekonomikai yra analizuojama analitinėse
televizijos laidose
(kur, be viso ko, galima buvo išgirsti Jungtinių Tautų Maisto ir žemės
ūkio organizacijos atstovo pareiškimą, kad šiuo metu nei Europos
Sąjungoje, nei kitur pasaulyje gyvulininkystės sektorius nemoka
tikrosios mėsos įtakos Žemei kainos, ir kad reikėtų skubiai raginti
politikus pradėti daryti kažką šia linkme), o mėsos mokesčių kampanijos
aktyvistai ir toliau renka parašus.

Pasaulinė
tarša yra realus dalykas. Ir reikėtų jau pagaliau atsikratyti požiūrio,
kad ją sukelia vien autopramonė, metalurgijos įmonės, ir pan.
Gyvulininkystė yra ne mažiau atsakinga už taršą ir antropogeninę įtaką
klimato kaitai, nei kitos industrijos šakos.

Dėl visų čia ir žemiau pateiktuose straipsniuose
išvardintų priežasčių ir yra visai logiška siekti ne mažesnių, o
didesnių mokesčių mėsai ir kitiems gyvūniniams produktams, nes mokesčių mėsos pramonei didinimas
yra vienas būdų sumažinti mėsos vartojimą visuomenėje; juk
nepamirškime, kad, anot Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio
organizacijos (FAO) bei Tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (IPCC),
o taip pat neseniai paskelbtos Greenpeace ataskaitos,
mažesnis mėsos suvartojimas turėtų stiprią įtaką mažinant anglies
dioksido (CO2), metano (CH4) ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų
patekimą į atmosferą, bei išsaugotų milžiniškus kiekius vandens, žemės
ir energijos resursų.

***

Papildomi skaitiniai (lietuvių kalba):

Mokslinės ataskaitos ir kitos publikacijos (anglų kalba): žr. čia

cc foto: equality (1), glynnish (2), Miguel A.Lopez “Migufu” (3)

Tinklaraščio “Gyventi sąmoningai” informacija

Rodyk draugams

Komentarai (1)

Kaukysa2009-02-27 10:31

Daugiau resursų reikia ne tik mėsos užauginimui, bet ir jos laikymui bei paruošimui. Juk mėsa būtinai turi būti šaldytuvuose/šaldikliuose - tiek transportuojant, tiek parduotuvėje ar namuose - ko visai nereikia daržovėms, juolab grūdams.
O ruošiant mėsiškus patiekalus, sunaudojama daugiau elektros ar dujų.

Rašyti komentarą

Tavo komentaras