BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gytis Kapsevičius. Diskusijoje apie atominę energetiką regione aiškintasi, kiek Lietuvoje yra Baltarusijos

Praėjusį trečiadienį Seime vykusioje diskusijoje „Lietuva-Baltarusija: atominės energetikos kaimynystėje” pranešėjai iš Lietuvos ir Baltarusijos ne tik bandė diskutuoti apie demokratinę kontrolę svarstant Astravo ir Visagino atominių elektrinių projektus, tačiau prisiminė ir trečiąją regione planuojamą Kaliningrado elektrinę bei Rusijos įtaką. Taip pat diskusija pasirodė esanti tinkama proga tradiciniams debatams dėl Visagino atominės elektrinės reikalingumo. Rokas Žilinskas: vyksta karas

„Vyksta karas. Lietuvai derinant projektą, kartu atsirado dar du nauji projektai”, - taip savo pranešimą pradėjo parlamentaras, valdančiosios daugumos narys Rokas Žilinskas. Jo manymu, Astravo elektrinė tėra politinis bandymas atsakyti į lietuvių statomą elektrinę bei mėginimas priversti Lietuvą nerimauti. Be to, tiek Kaliningrado, tiek Astravo projektai yra neskaidrūs, mat nesilaikoma tarptautinių konvencijų, kurias abi šalys yra pasirašiusios.

„Protestai prieš branduolinių jėgainių projektus peraugo į protestus prieš branduolinę energetiką apskritai. Labiausiai tikėtina, kad protestai prieš atominę energetiką suveiks demokratiškoje visuomenėje. Kuri iš šių trijų yra demokratiška? Rezultatas - mes rengiame referendumą prieš vieną elektrinę, o kiti projektai juda į priekį. Protestuoti prieš tris lygu protestuoti prieš vieną”, - sakė R. Žilinskas.

Parlamentaras taip pat vardijo Astravo ir Visagino elektrinių skirtumus. Jo teigimu, Lietuvos projektas yra suderintas ir patvirtintas pagal ESPOO konvencijos nuostatus. Baltarusija jo nebaigė, tačiau vis tiek pradėjo statybos darbus. Taip pat Lietuvoje abiejose numatomose aikštelėse jau atlikti bandymai, o Baltarusijoje - ne. Maža to, teigė R. Žilinskas, statybos vietoje yra įvykęs stipriausias žemės drebėjimas regione, siekęs beveik septynis balus.„Mūsų senutė Ignalina gali atlaikyti 6,5 balų drebėjimą. Jei toks įvyktų Lietuvoje, tai būtų vienintelis vis dar stovintis pastatas šalyje”, - sakė R. Žilinskas.

Jis taip pat paminėjo, jog Lietuva 2010 m. pakvietė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ekspertus įvertinti galimas statybos aikšteles. Misija konstatavo, kad abi aikštelės yra tinkamos naudoti. Baltarusijoje TATENA misija lankėsi du kartus, tačiau, Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, vienu atveju - ji negalėjo įvertinti padėties, nes nebuvo parengti dokumentai, kitu atveju - buvo vertinama infrastruktūra, o ne aikštelė. Taip pat skiriasi ir šalių patirtis dirbant su branduoliniais projektais. Kaip vieni didžiausių pavojų pažymėti nedidelis Astravo elektrinės atstumas nuo Vilniaus, taip pat Baltarusijoje neišspręstas branduolinio kuro atliekų klausimas.

Tomas Tomilinas: atstovauju ne Rusijos, bet Lietuvos kaimo interesams

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos vicepirmininkas Tomas Tomilinas taip pat teigė, jog vyksta karas, tačiau kiek kitoks. Anot jo, Baltarusijoje, Rusijoje ir Lietuvoje vyksta valdžios karas su visuomene. Jis apeliavo į mažumos teises Lietuvoje, kadangi, jo manymu, vykdant agresyvią Visagino atominės elektrinės (VAE) informacijos kampaniją jos yra pažeidžiamos. Politikas kalbėjo, jog didžioji dauguma visuomenės yra prieš projektą, nepaisant to, mokesčių mokėtojų dešimtys milijonų litų skiriami pristatyti vieną nuomonę.

T. Tomilinas taip pat atkreipė dėmesį į su „Hitachi” pasirašytos Koncesijos sutarties 13.13 punktą, kuris riboja informacijos suteikimą ir pažeidžia žodžio laisvę. Šiame įstatymo punkte rašoma, jog „joks visuomenės narys neturi teisės gauti LR pateiktos informacijos apie projektą pagal galiojančius įstatymus dėl informacijos laisvės”. Politiko teigimu, šis punktas pažeidžia Visuomenės informavimo įstatymą ir gali sukelti demokratijos problemų.

Jis taip pat paminėjo ir prieš renginį įvykusį incidentą, kai pranešėjai Tatjana Novikova ir Mikalojus Ulasievičius, turėję dalyvauti diskusijoje, nebuvo įleisti į Lietuvą. „Mes iš to nedarome didelės problemos. Mes vykdome antiatominę propagandą, deja, mūsų valstybė pradeda mokytis blogų dalykų iš kaimynų. Tai yra puikiausias pavyzdys, kai demokratinės visuomenės atstovai iš Baltarusijos yra nepageidaujami. Jie pageidaujami tada, kai kritikuoja Baltarusijos režimą”, - komentavo T. Tomilinas.

Politikas taip pat apgailestavo, kad žalieji, besipriešinantys elektrinių statybai, neretai pavadinami rusų agentais. Interesai, kam kas atstovauja, kas už ką kovoja turėtų būti pateikiami aiškiau.

„Būti žaliuoju, pasisakyti prieš branduolinę energetiką Lietuvoje tapo tėvynės išdavimo sinonimu. Aš atstovauju Lietuvos kaimo interesams. Jame nėra darbo, jis emigruoja, nusigeria ir miršta. Statant daug mažesnes elektrines, kūrenamas biokuru, atsirastų darbo vietų 30 000 žmonių. Statant branduolinę elektrinę gaus darbo maždaug 5000 darbuotojų, o ilguoju laikotarpiu jų liks mažiau, apie 700″, - sakė jis.

Linas Vainius: atominių elektrinių statybas sustabdytų diplomatija

Bendrijos „Atgaja” narys Linas Vainius piktinosi, jog reklaminiuose VAE klipuose naudojamasi nepriklausomybės atkūrimo, Sąjūdžio vaizdais. „Viskas suvedama į tai, kad jei abejoji, esi rusų šnipas, nors mes vienodai priešinamės visų trijų elektrinių statybai”, - sakė jis.

Vis dėlto, lygindamas demokratinius procesus, L. Vainius pripažino, kad skirtumų esama. Jis yra dalyvavęs Kaliningrade vykusiame elektrinės poveikio aplinkai vertinimo svarstyme, kurį pavadino apgailėtinu politiniu cirku. Tą patį jis sakė ir apie analogišką svarstymą, įvykusį Baltarusijoje. „Lietuvoje viskas vyko tvarkingai, tačiau svarstymas nesulaukė didelio susidomėjimo. Išoriškai procesai vienareikšmiškai skiriasi, ir mes puikiai suprantame, kodėl. Tačiau giluminė esmė išlieka ta pati”, - kalbėjo jis.

Jam antrino į diskusiją įsitraukęs lietuvių tautinio jaunimo sąjungos vadas Julius Panka.

„Referendumas yra patariamasis, o ne sprendžiamasis, šiandien į Lietuvą nebuvo įleisti du aktyvistai, Čekuolis, pamindamas žurnalistinį etikos kodeksą, atvirai reklamuoja atominę. Tai geras lakmuso popierius mūsų demokratijai”, - sakė jis.

L. Vainius pažymėjo, jog atominės energetikos projektas taip pat buvo pasiūlytas “iš viršaus” dar 2006 m., trijų Baltijos šalių premjerų susitikime. Netrukus buvo rastas konsultantas, atlikta galimybių studija, kurios jos išvada buvo, kad atominės jėgainės statyba būtų pats geriausias variantas. Tačiau svarstymo apie atsinaujinančius energijos išteklius nebuvo.

Jis taip pat pateikė pateikė tris siūlymus, kaip būtų galima pristabdyti atominių elektrinių užsienyje statybas.Vienas iš žingsnių - blokuoti finansavimą. L. Vainiaus teigimu, Kaliningrado elektrinei buvo skelbta ir tebeiškoma investuotojų iš užsienio, iš didelių Europos firmų. Taip pat reikėtų vykdyti didelę diplomatinę kovą ir daryti spaudimą įrangos tiekėjams iš ES šalių. Kaliningrado elektrinė dėl jos yra susitarusi su Prancūzijos kompanija, todėl reikėtų diplomatiškai bendrauti su prancūzais. Rezultatai gali būti sėkmingi, ypač neseniai pasikeitus šalies valdžiai. Taip pat galima būtų pagalvoti ir apie tai, ką Izraelis galvoja Irano branduolinių objektų atžvilgiu. „Kodėl gi ne. Tai yra mūsų gyvybinis interesas, tačiau tai reikia daryti patiems nedarant kaimynams tokios pat kiaulystės”, - sakė L. Vainius.

Eduardas Eigirdas: Kaliningrado elektrinės projektas yra grynai politinis

Diskusijoje dalyvavęs žurnalo „Valstybė” leidėjas Eduardas Eigirdas savo pranešime labiau pabrėžė Rusijos vaidmenį energetinių išteklių rinkoje. Jam susidarė įspūdis, kad Rusijos ir Baltarusijos prezidentai V. Putinas ir A. Lukašenka naudoja energetinių žaliavų kainas tam, kad manipuliuotų visuomenės nuotaikomis ir per įmones darytų įtaką politiniams ir ekonominiams procesams Baltarusijoje. Jis teigė tą patį pastebėjęs ir Lietuvoje: jeigu verslas yra susijęs su Rusijos energetika, kaip tyčia jis vienaip ar kitaip dalyvauja darydamas įtaką Lietuvos politikai, nors ši įtaka ir nėra tokia tiesmuka kaip Baltarusijoje. Sprendimu galėtų tapti planuojami energetinai projektai - taip sumažės finansiniai srautai, per kuriuos tarpininkai gali reguliuoti Lietuvos vidaus politiką ir iškraipyti demokratiją.

E. Eigirdas teigė šiek tiek nerimaujantis dėl artėjančių rinkimų bei referendumo. Jis prisiminė, kad tarp pirmaujančiose pagal gyventojų apklausas partijose yra žmonių, kurie buvo valdžioje tada, kai buvo pasirašyta Lietuvos dujų privatizavimo sutartis, dėl kurios Lietuvai dujos parduodamos aukštomis kainomis. E. Eigirdas baiminasi, kad, kartą parėmę Lietuvai nenaudingą sutartį, naujai išrinkti politikai nepadarytų to antrą kartą, šįkart jau dėl atominės elektrinės.

Kalbėdamas apie Kaliningrado elektrinę, jis teigė, kad procesas yra politinis ir pažymėjo, kad jo tolesnė statyba gali priklausyti nuo Lietuvos apsisprendimo dėl VAE.

„Įsivaizduokime, Lietuva ima ir atsijungia nuo Rusijos - elektros praktiškai neimportuoja, dujas importuoja iš kitų valstybių. Kaliningradas su atomine elektrine pavirsta energetine sala ir negali daryti įtakos mums. Norėčiau paklausti: ar tai ką Rusija Kaliningrade padarė iki šiolyratraktuojama kaip jau pastatyta atominė elektrinė? Kaliningradas, jeigu nesusitars ir nenuties papildomų jungčių, eksportuoti elektros negalės. Klausiame, kuris atominis projektas yra politinis, o kuris ekonominis. Kam jiems statyti naują atominę, jeigu ir taip jų pagaminta elektra užima didžiąją dalį mūsų rinkos. Atsakymas - tai politinis žingsnis, siekiant „pririšti” mūsų energetinę infrastruktūrą. Šių tinklų, infrastruktūros kaina yra milžiniška”, - kalbėjo E. Eigirdas.

Linas Balsys: Lietuvos užsienio politika yra nekompetentinga

Žaliosios politikos instituto prezidentas Linas Balsys pabrėžė, kad situacija dėl atominės elektrinės rodo demokratijos spragas, bei elementarų užsienio politikos nebuvimą.

„Kokius užsienio politikos tikslus Lietuva yra išsikėlusi? Pagrindinis tikslas yra energijos tiekimo patikimumas, tačiau kuo čia dėta užsienio politika? Tuo, kad užsienio politikos instrumentais mes norime palaikyti gerus santykius su kaimyninėmis šalimis. Tačiau tam reikalingas dialogas. Su kaimynėmis valstybėmis, ypač rytinėmis, energetikos klausimu jis vangus. Kiek man yra tekę klausytis, jis vyskta taip - mes klausiame A. Lukašenkos, kodėl jūs statote elektrinę 50 km nuo Vilniaus, o jis mums atsako, o kodėl jūs statote savo elektrinę visiškai prie mano sienos? Tuo viskas ir baigiasi”, - sakė jis.

L. Balsio manymu, Lietuva galėtų veiksmingai panaudoti savo diplomatijos galią ir pasitelkti į pagalbą Europos Sąjungą, taip užkertant kelią Kaliningrado ir Astravo elektrinėms. Vis dėlto to nėra daroma, kadangi statant savo elektrinę tokie reikalavimai būtų paprasčiausiai keisti.

„Ne paslaptis, kad Užsienio reikalų ministerija yra kontaktavusi su įvairiomis žaliųjų organizacijomis, žadėdama finansuoti tam tikrus projektus, ragindama eiti piketuoti prie baltarusių ir rusų ambasadų, tačiau nieko nesakykti apie mūsų elektrinę. Žalieji su tuo niekada nesutiko. Nepaisant to, mes ir taip einame protestuoti prie tų šalių ambasadų”, - sakė L. Balsys.

Kritikuodamas užsienio politiką, jis taip pat ironiškai pridūrė, jog didžiausias pasiekimas yra reikalavimas, kad kaimynų statomos elektrinės būtų saugios, taip iš esmės pripažįstant, kad tos elektrinės egzistuoti gali. Pasak L. Balsio, tai rodo, kad užsienio politika arba yra nekompetentinga arba eina koja kojon su Rusijos ir Baltarusijos energetikos politika.

Buvo aptartas ir aktualus VAE statybos klausimas

Artėjant referendumui vis aktualesnis klausimas, kuris kelias geresnis - statyti ar nestatyti elektrinę Lietuvoje buvo paliestas ir diskusijoje.

Žalieji L. Balsys ir L. Vainius pažymėjo atsinaujinančių šaltinių naudą ir kai kuriuos iki šiol per menkai įvertintus pavojus. L. Vainiaus manymu, energetinę nepriklausomybę didintų atsinaujinanti energetika - saulė, vėjas, kurių kaip iškastinio kuro, prie kurio priskiriamas ir uranas, iš niekur importuoti nereikia. Tai suteiktų darbo vietų žmonėms, o vykdymo darbai, palyginti su VAE, būtų paprasti, todėl juos galėtų atlikti Lietuvoje įsikūrusios įmonės. Statant VAE Lietuvos įmonės atliktų tik šalutinį vaidmenį. Vis dėlto pats geriausias būdas, anot jo, yra investuoti į energijos taupymą.

L. Balsys, kritikuodamas atominės elektrinės projektą, pažymėjo, jog pasirinktas būdas nėra tinkamas garantuoti energijos tiekimo patikimumą. „Energijos tiekimo patikimumas matuojamas pagal du kriterijus - energijos gamybos diversifikacija ir gamybos taškų decentralizaciją. Patikrinama taikant formulę n-1. Kai išjungiate vieną elektros tiekimo tašką, jūs žiūrite, kas atsitinka toliau. Tarkime, Lietuvoje turėtumėte 14 kogeneracinių elektrinių, varomų biokuru. Jei iš tų keturiolikos elektrinių išjungiame vieną, lieka trylika, jei dar vieną, lieka dvylika. Bet jei mes pastatome didžiulę atominę elektrinę, kurioje sukoncentruota gamyba, kas lieka pritaikius formulę n-1? Lieka nulis”, - sakė L. Balsys.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal 2001-ųjų metų BRELL sutartį Lietuvos energijos sistema yra priklausoma nuo Rusijos, kadangi penkių valstybių (Baltijos šalys, Rusija ir Baltarusija) energetinė sistema yra sinchronizuota ir administraciškai valdoma iš Maskvos. Šiuo atveju apie energetinę nepriklausomybę kalbėti būtų gana sudėtinga.

E. Eigirdas atsakė, kad išeitis iš situacijos bus integravimasis į Vakarų struktūras. „Aš sutinku, kad jei mes nestiprinsime tinklų, nestatysime jungties su Lenkija, pasistatę atominę, mes iš tiesų išliksime Rusijos įtakoje. Tačiau mes darysime abu dalykus. Mes privalome pereiti prie ES tinklų. Tačiau kodėl Lenkija neskuba su mumis jungtis? Kai Lietuva 70 % elektros pati importuoja, Lenkija prijungtų ne Lietuvą, ji prijungtų Rusijos energetinius pajėgumus”, - kalbėjo leidėjas.

Jis taip pat replikavo, kad apie vieną dažniausiai diskusijoje minėtą alternatyvą - biokurą, kalbėta seniai, tačiau jos nuolat būdavo sutinkamos su pasipriešinimu. „Anksčiau buvo sakoma - negalima, miškai bus iškirsti, žaliavos pabrangs. Dabar staiga pasirodė, kad biokuras yra geras dalykas. Šioje vietoje aš galiu tik pasidžiaugti, jog pagaliau susiprasta, kad biokuras gali palikti pinigus Lietuvoje”, - sakė jis. Vis dėlto, leidėjas pridūrė, kad žalioji energija šiandien supirkinėjama pernelyg aukšta kaina. Tarkime, saulės energija Lietuvoje superkama brangiau nei Vokietijoje. „Mano manymu, tai yra netgi amoralu”, - teigė E. Eigirdas.

Baltarusijos atstovas: Astravo elektrinės projektas lems Baltarusijos valžios likimą

Diskusijoje stebėjo bei joje dalyvavo ir nemažai svečių iš Baltarusijos.

Kadangi Baltarusijos antiatominių kampanijų dalyvė ir koordinatorė Tatjana Novikova diskusijoje dėl jau minėtų priežasčių dalyvauti negalėjo, Baltarusijos abtibranduolinės kampanijos prezentaciją pristatė jos kolega. Kampanijos veikla susideda iš ekspertizių rengimo, vertinimo, jie kritikuoja pateikiamas ataskaitas, rengia konferencijas ir akcijas. Dėl to vis susiduriama su valdžios pasipriešinimu - pateikiami iškraipyti duomenys, kartais dokumentai išvis nepateikiami, institucijos jų kritiką ignoruoja. Atominės energetikos priešininkai pažymėjo, jog Baltarusijoje taip pat mėginama informacinėmis priemonėmis formuoti palankią atominei energetikai nuomonę - per valstybinę televiziją buvo transliuojama socialinė reklama, sakanti, kad atominė energija yra ateities energija.

Į šalį neįleistas Civilinės kampanijos „Astravo atominės elektrinės statyba yra nusikaltimas!” koordinatorius M. Ulasevičius taip pat rado būdų, kaip perduoti savo pranešimą. Jame jis rašo, kad Baltarusijoje už aktyvią priešatominę veiklą jis buvo persekiojamas, jam buvo pateiktas 30 mln. rublių ieškinys, namuose atlikta krata.

Kaip ir kiti pasisakę Baltarusijos atstovai, Lietuvoje vykstančius procesus M. Ulasevičius laiko gana demokratiškais, palyginti su tuo, kaip sprendimai priimami Baltarusijoje.Jis mano, kad sprendimas statyti elektrinę yra daugiau politinis. „Iš tiesų klausimas dėl atominės elektrinės Baltarusijoje dabartinei valdžiai yra labai sudėtingas, kadangi jis iš esmės yra ir pačios valdžios likimo klausimas. Todėl tai yra rimta”, - rašoma pranešime.

Trečiasis pranešėjas iš Baltarusijos, buvęs atominės energetikos šalininkas, vėliau tapęs jos priešininku, profesorius Georgijus Lepinas vadino Baltarusijos ekspertus diletantais ir mano, jog lietuviai turėtų susirūpinti Astravo elektrine, kadangi tai, kaip statoma elektrinė kaimyninėje šalyje, nėra saugios statybos pavyzdys.

„Kalbant apie statybų aikštelę, man susidaro toks įspūdis, kad mūsų vadovui buvo atneštas žemėlapis ir paprašyta pirštu parodyti, kur ją statyti. Blogesnio varianto turbūt neįmanoma įsivaizduoti. Iš ten teka upė ir Vilnius patirs to padarinių”, - sakė specialistas.

Profesorius atkreipė dėmesį, kad reikėtų pasinaudoti demokratija ir įtraukti į referendumą dėl atominės elektrinės papildomą klausimą.

„Aš pasiūliau dar vieną klausimą: „Ar jūs sutinkate, kad šalia Lietuvos sienų būtų statomos atominės elektrinės?” Kodėl manote, kad jums turi rūpėti tik jūsų elektrinės?” - retoriškai klausė jis.

Bernardinai.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras