BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Gurmaniška gamtinės žemdirbystės bulvių degustacija

Rugsėjo pradžioje gamtinės žemdirbystės komanda kartu su sezoniško maisto restoranu „Gurmė“ surengė gurmanišką bulvių degustacijos vakarą. Tokie vakarai yra naujovė Lietuvoje ir neteko girdėti, jog būtų rengiami kur nors užsienyje. Degustacijos idėja gamtinės žemdirbystės produktų augintojui Laimiui Žmuidai kilo atsitiktinai beragaujant skirtingas savo užaugintas bulvių veisles.

„Šiemet auginau trylika bulvių veislių. Norėjau atsirinkti skaniausias ir gražiausias bulves, kurias verta auginti ateityje. Viriau, kepiau, lyginau vienos veislės subtilumus su kitos, užsirašinėjau pastabas ir pats ragavimo procesas man taip patiko, kad kilo mintis, kodėl gi nepasidalinus savo potyriais ir su kitais žmonėmis? Kodėl nepadarius didesnio viešo renginio?“ – pasakoja augintojas.

Įvairaus plauko degustacijos, žinoma, nėra naujovė. Tiek užsienyje, tiek Lietuvoje vyksta įvairių naujų produktų prezentacijos. Jos rengiamos norint supažindinti būsimą vartotoją su nauja preke. Dažniausiai tokias degustacijas rengia firmos, gaminančios ar prekiaujančios ragaujamais produktais. Kiekvienas matėm prekybos centruose sūrių ar šokolado batonėlių minidegustacijas.

Bulvių degustacijos idėja kitokia. Bulvė nėra naujas į rinką įvedamas produktas. Jos nereikia pristatinėti. Ji jau yra prekyboje ir ją visi gerai žinome. Bulvė yra bulvė, ir tiek. Kokia dar gali būti bulvių degustacija, jeigu visi ją ir taip gerai pažįstame? Galėtų būti nebent bulvių patiekalų degustacija – bulvės su sūriu, bulviniai blynai, bulvės su salotomis, grybais įdarytos bulvės… Štai tokią degustaciją aplankytų ir žmonės, save vadinantys gurmanais. Bulvę juk galima patiekti gurmaniškai.

O vieną bulvę be jokių priedų kam ragauti? Juk bulvė yra bulvė! Štai čia ima ryškėti degustacijos idėjos esmė. Pasirodo bulvė nėra TIESIOG bulvė. Bulvių būna visokių. Pirma, yra skirtingos bulvių veislės. Kiekviena veislė turi savų ypatumų. Vienos bulvės miltingos, krakmolingos, verdant sukrenta, kitos – sviestinės, vandeningos. Vienos kietos, kitos – minkštos, patižę. Dėl skonio nesiginčijama, bet degustacijos dalyviai skaniomis išrinko būtent tam tikras bulvių veisles. Vadinasi, žmonės, nors ir turėdami skirtingus skonio supratimus, įpročius, vis tiek sugeba atskirti skonio subtilumus, kurie turi tendenciją tikti daugumai žmonių.

Augintojui – tai puiki proga atsirinkti bulves, kurias verta auginti. Jei ragautojai išrinko kažkurias bulvių veisles „teisingesnėmis“, vadinasi yra didelė tikimybė, kad ir platesnėms masėms įtiks toks produktas. Deja, šiais laikais gerų bulvių beveik niekas nepardavinėja. Tiek parduotuvėse, tiek turguose matome tas pačias veisles – „Presto“, „Satina“. Dažniausiai tos veislės yra išvestos pagal tam tikrus kriterijus. Ir dažniausiai kriterijus yra pinigai. Bulvės turi būti gražios išvaizdos, kad jas pirktų. Ir jos turi būti labai derlingos, kad jų būtų daug, galėtum sumažinti kaštus, parduoti santykinai pigiau ir visi pirktų DAUG. Todėl šiandieninės bulvių veislės pritaikytos komercijai – derlingos ir gražios prekinės išvaizdos. Skonis niekam nerūpi. Kodėl jis turėtų rūpėti? Niekas gi šiais laikais skonio neskiria. Natrio glutamatas, druska, pipirai, milijonai kitų natūralių ir sintetinių prieskonių jau seniai yra užmušę tūlo civilizuoto žmogaus receptorius. Todėl daugeliui bulvė yra tiesiog bulvė. Pakišk jam skirtingas bulves ir jis nepajaus skirtumo.

„Rengiant degustaciją buvo kilusi baimė ir abejonės – o jeigu susirinks žmonės, pripratę prie druskos ir prieskonių? Jeigu jie nesugebės įžvelgti jokių skirtumų skirtingose bulvėse?“ – dalinosi Laimis Žmuida. Žinoma, buvo daromos bandomosios degustacijos, tačiau ragautojais būdavo arba žmonės, nevartojantys daug prieskonių, arba restorano savininkai, virėjai, kuriems net pagal profesiją būtina atskirti skonio subtilumus. Trumpai tariant, visada ragaudavo žmonės su neatbukintais skonio receptoriais, jaučiantys ne tik skonį, bet ir jo atspalvius.

Todėl pirmoji degustacija tikrai buvo rengiama su abejonėmis, jauduliu ir trupučiu baimės – o jei nepavyks?

Tačiau pavyko. Pavyko puikiai, nes į degustaciją atėjo ne atsitiktiniai žmonės, o tie, kuriuos sudomino pateikta informacija, kurie ir patys ieško tikro skanaus maisto, kuriems yra svarbu, ką jie valgo. Todėl ir pajautė skirtingus veislių skonius.

Ragavome devynias bulvių veisles. Ragautojams buvo pateikti devyni virtų bulvių gabalėliai ir devyni keptų bulvių gabalėliai. Virta ir kepta visiškai be jokių prieskonių, net be druskos ir be aliejaus. Taip buvo daroma specialiai, kad jokiu būdu nebūtų paslėptas tikrasis bulvės skonis. Žinoma, paragavus bulvę be nieko buvo galimybė vėliau paragauti ją ir su druskyte, ir su sviestuku, tačiau renginio esmė – pajausti tikrą bulvės skonį.

Ragavimas užtruko apie tris valandas. Tai nebuvo aštuoniolikos gabaliukų bulvių susimetimas į skrandį. Po kiekvieno gabaliuko reikėjo pajusti skonį, palyginti jį su kitų gabaliukų skoniais, užsigerti vandens, kad pasiruoštume vėl naujam ragavimui, pamąstyti, įsijausti, užsirašyti potyrius.

Pertraukėles tarp bulvių ragavimo pokalbiais apie bulves užpildė trys savo srities specialistai: gamtinės žemdirbystės Lietuvoje pradininkas Saulius Jasionis su pasakojimais apie bulvių kilmę, istoriją, auginimo būdus; ragaujamų bulvių augintojas Laimis Žmuida su pasakojimais apie konkrečias bulves ir jų auginimo sąlygas bei restorano „Gurmė“ savininkas ir vyriausiasis virėjas Nerijus Vasiliauskas su patarimais, kaip reikėtų ragauti produktus, kad pajaustume jų skonio subtilybes.

Visos bulvės buvo užaugintos vienodomis sąlygomis gamtinės žemdirbystės metodais – po šiaudais ir šienu. Jau daug kas pastebėjo, jog skonis skiriasi ir nuo auginimo sąlygų. Gamtinių bulvių skonis turtingesnis. Tą sako ir visai apie tai nieko nežinantys ir neišmanantys žmonės. Tačiau tam, kad pajustume ne tik skonio skirtumą, bet ir gilesnius skonio subtilumus tikrai reikia mokėti ragauti.

„Labai džiaugiuosi atradęs restoranėlį „Gurmė“ ir susipažinęs su jo šeimininkais. Šviežias, sezoniškas maistas ateina į madą, tačiau Lietuvoje tai dar tik pirmosios kregždės. „Gurmė“ pasitinka valgytoją tikrai su nauja, savotiška, išskirtine ir labai teisinga valgymo filosofija, atstato tikrąjį gurmano įvaizdį. Gurmanas ne tas, kuris valgo įmantriai paruoštą maistą, o tas, kuris paprastame maiste sugeba pajausti dievišką skonį.“, – sako bulvių degustacijos sumanytojas.

Kadangi renginys puikiai pavyko, tai ateityje ketinama rengti daugiau degustacijų. Kitais metais galbūt ragausime morkas, žirnelius, salotas, pomidorus, ridikėlius, galbūt pakartosime ir bulvių degustaciją. Latviai turi puikias vieno produkto parodas – moliūgų paroda, kriaušių paroda, obuolių paroda… Suvažiuoja augintojai iš visos šalies ir pristato savo auginamas kultūras. Na, o mes turime dabar puikias degustacijas. Parodoje galbūt daugiau įvairovės, tačiau degustacijoje gali giliau pasinerti į maistą, nei parodos metu.

www.myliufoto.lt nuotraukos

www.gerazemdirbyste.lt

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

valgytoja ir augintoja.2011-09-30 15:24

kažkada atsirinkau skanias- “Karla” “Helena” ir lietuviškas “Mirta”

Rašyti komentarą

Tavo komentaras