BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Grupė Seimo narių prašo generalinį prokurorą apginti klaipėdiškių teisę gyventi saugioje, sveikoje ir švarioje aplinkoje

Seimo nariai Evaldas Jurkevičius, Petras Gražulis ir Remigijus Žemaitaitis kreipėsi į generalinį prokurorą Darių Valį, kad jis imtųsi ginti viešąjį interesą teisme, siekdamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-10-28 sprendimą „Dėl žemės sklypo Kretainio g. 3, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo”, kuris atveria galimybę statyti uostamiestyje šiukšlių deginimo jėgainę. Taip pat generaliniam prokurorui pasiūlyta prašyti teismo laikinai - iki proceso pabaigos - sustabdyti minėto tarybos sprendimo galiojimą, kad nebūtų pradėtos gamyklos statybos.

Seimo narių nuomone, sprendimas „Dėl žemės sklypo Kretainio g. 3, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo” buvo priimtas šiurkščiai pažeidus įstatymus ir kitus teisės aktus.

„Detalusis planas parengtas pažeidžiant teisės normas, aukštesnės galios teisės aktus, slepiant grėsmes nuo visuomenės. Niekur nėra nurodoma, kad šiame žemės sklype bus vykdoma ūkinė veikla, kurios žalingomis pasekmėmis bus pažeistas visuomenės interesas gyventi saugioje, sveikoje ir švarioje aplinkoje”, - sakė Evaldas Jurkevičius.

Seimo nariai Evaldas Jurkevičius, Petras Gražulis, Remigijus Žemaitaitis gavo Klaipėdos miesto ir rajonų visuomeninių organizacijų bei pavienių fizinių asmenų prašymus ginti viešąjį interesą dėl galimai neteisėto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-10-28 sprendimo „Dėl žemės sklypo Kretainio g. 3, Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo”.

Parlamentarai bandė patys ginti teisme viešąjį interesą. Tačiau 2010-12-09 Klaipėdos apygardos administracinis teismas nepriėmė trijų Seimo narių skundo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-10-28 sprendimo, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Kretainio g. 3, Klaipėdoje, šiukšlių deginimo jėgainės detalusis planas.

Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas administracinis teisės aktas yra individualus teisės aktas, Seimo nariai nėra subjektai, kurių teisės ir teisėti interesai būtų pažeisti šiuo individualiu aktu, taip pat įstatymu pareiškėjams nėra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, todėl pareiškimą atsisakė priimti.

Seimo nariai užregistravo parlamente Administracinių bylų teisenos įstatymo pataisas, kad parlamentarai tai pat turėtų teisę ginti viešąjį interesą teismuose.

Seimo nariai įsitikinę, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas nepagrįstai eliminuoja Seimo narius iš sąrašo asmenų, galinčių kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Šiuo metu kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas, gali prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys.

Seimo nariai Evaldas Jurkevičius, Petras Gražulis, Remigijus Žemaitaitis, suprasdami, kad įstatymo pataisų svarstymas gali užtrukti ne vieną mėnesį, prašo generalinį prokurorą ginti viešąjį interesą.

„Be to, Generalinei prokuratūrai būtų naudinga pasidomėti, kodėl galimai buvo šiurkščiai pažeidinėjami Lietuvos Respublikos įstatymai siekiant pastatyti biokuro ir atliekų termofikacinę jėgainę? Ar tokie pareigūnų veiksmai neturi korupcijos požymių?”, - svarstė Evaldas Jurkevičius.

Jėgainės poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą turėjo tvirtinti Klaipėdos savivaldybės taryba, tačiau tai padarė asmeniškai uostamiesčio savivaldybės administracijos direktorius. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita visuomenei nepristatyta. Todėl buvo pažeisti vietos savivaldos pagrindiniai principai ir sudarytos prielaidos pažeisti Klaipėdos miesto ir rajono gyventojų teises ir teisėtus interesus. Tokio pobūdžio įstatymo pažeidimą nustatė ir Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė atlikusi tyrimą dėl Regioninės komunalinių atliekų deginimo gamyklos Vilniuje.

Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos departamentas raštu informavo UAB „AF-Enprima”, kuri atliko biokuro ir atliekų termofikacinės jėgainės statybos Klaipėdoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kad rengėjas privalo pataisyti ataskaitą pagal visų poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių pateiktas pastabas ir pasiūlymus, argumentus ir pakartotinai su ja privalo supažindinti visuomenę organizuojant viešą ataskaitos svarstymą.

Akivaizdu, kad tai padaryta nebuvo, tačiau aplinkos apsaugos departamentas leido UAB „Fortum Klaipėda” statyti biokuro ir atliekų termofikacinę jėgainę Klaipėdoje. Sprendime nurodyta, kad planuojama ūkinė veikla - biokuro ir atliekų termofikacinė jėgainė bus statoma Lypkių g. 57, Klaipėda. Tačiau miesto tarybos sprendime nurodomas kitas statybvietės adresas: Kretainio g. 3, Klaipėda.

Detalaus plano svarstymas virto detektyvu. Planavimo organizatorius klaidino visuomenę, nurodydamas skirtingas dienas, kai buvo galima susipažinti su planu, pateikė neegzistuojantį adresą ir ne tą viešo susirinkimo datą. Be to, visuomenės informavimo priemonėse nenurodyta informacijos apie planuojamo žemės sklypo būdą ir pobūdį, informacija apie numatomus statyti statinius. Planavimo organizatorius pažeidė ne vieną Vyriausybės nutarimą.

Specialiose žemės ir miško naudojimo sąlygose, patvirtintose Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, nustatyta, kad respublikinės atliekų perdirbimo įmonės apsaugos zona yra 1000 metrų. Apsaugos zonoje negali būti statomi gyvenamieji namai, viešbučiai ar trumpalaikio apgyvendinimo pastatai, švietimo, sveikatos priežiūros ir slaugos įstaigos, neturi būti įrengtos vandenvietės, kurioms turi būti nustatytos sanitarinės apsaugos juostos, taip pat teritorijos ir pramoginių renginių atviri ir uždari statiniai.

Į šiukšlių deginimo jėgainės apsaugos zoną pietrytinėje pusėje patektų Švepelių kaimas, pietvakarinėje pusėje - Klaipėdos miesto gyvenamoji zona, šiaurės pusėje - Jakų gyvenvietė

Detaliojo plano organizatoriai, nesilaikė Vyriausybės nutarimo, neatliko vertinimo dėl planuojamos ūkinės veiklos įtakos gyventojų sveikatai, ir vienašališkai nustatė 150 metrų apsaugos zoną - vietoje 1000 metrų.

„Dabar lauksime generalinio prokuroro veiksmų. Tačiau labai aišku viena, jeigu tokios pavojingos žmonių sveikatai jėgainės statybų dokumentai rengiami ir procedūros vykdomos lyg žaidžiant kortomis „Melagį”, tuomet kas gali garantuoti, jog pastačius gamyklą, bus užtikrinti aplinkos apsaugos reikalavimai? Juk užsimota statyti ne pliušinių kiškučių siuvyklą, o monstrą, kuriame Aplinkos ministerija leido deginti 130 tūkst. tonų šiukšlių, iš jų - 19 tūkst. tonų plastiko kasmet. Jėgainėje per metus susidarys 5 600 tonų itin nuodingų pelenų, kurių Lietuvoje nėra sąlygų saugoti”, - sakė Evaldas Jurkevičius.

LR Seimo kanceliarijos informacija

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Tavo komentaras